- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2-274-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00025-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių, AB LITGRID AB, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- V. L.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Jurgita Petkutė
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių žemėtvarkos skyriaus atstovui Vladui Barodicai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir LITGRID AB dėl įsakymo panaikinimo ir nuostolių už nustatytą servitutą , neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. L. ieškiniu (1t., 2–5 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (4 t., 12–16 b. l.) prašo:
1) atnaujinti terminą administraciniam aktui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymui „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Z37-337 - ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 m. spalio 22 dienos įsakymą Nr. Ž37-337 dalyje, kuria AB „Lietuvos energija” teisių perėmėja atsakovė LITGRID AB yra įpareigota sumokėti ieškovui 5 635,95 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją;
3) Priteisti ieškovui 52 769,60 Lt dydžio nuostolių kompensaciją dėl nustatyto servituto, kurią sudaro: 20 000 Lt dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės sumažėjimo, 2 769,60 Lt nuostolių už sunaikinamus pasėlius žemės sklype u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise valdo 4,66 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.4600 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi vienas su kitu.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 dienos įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo” buvo patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos specialusis planas. Šiame plane numatyta 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai statyba eina per ieškovui asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nustatyta 30 m. sanitarinė zona ribojasi su ieškovo gyvenamojo namo teritorija, o gyvenamasis namas nuo kraštinio oro linijos elektros laido yra nutolęs vos 46 m.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėja A. K. 2010-10-22 dienos įsakymu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Ž37-337 nustatė žemės servitutą ieškovui asmeninės nuosavybės teise valdomam 2,0336 ha ploto žemės sklypui, įpareigojo AB „Lietuvos energija “ per 3 mėnesius įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre, išmokėti ieškovui 5 635,95 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su Įsakymu nustatytos kompensacijos dydžiu, mano, kad iš atsakovo LITGRID AB turi būti priteista teisingo dydžio kompensacija už ieškovo teisių suvaržymą. Dėl nustatyto servituto ieškovas patiria žymiai didesnius nuostolius, nei yra įpareigotas juos atlyginti atsakovas LITGRID AB. Nustatant ieškovui 5635,95 Lt vienkartinę kompensaciją, nebuvo įvertinti veiklos ribojimai dėl statomos elektros oro linijos, numatyti LR Energetikos ministro patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymo klausimą, nėra atsižvelgta į tai, kad ženkliai sumažėjo visų ieškovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų vertė. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad ieškovo sodybos vertė iki servituto nustatymo buvo 50 000 Lt, o po elektros oro linijos įrengimo šios sodybos priverstinio pardavimo vertė yra 30 000 Lt. Todėl ieškovui iš atsakovo LITGRID AB yra priteistina 20 000 Lt kompensacija už jo turto vertės sumažėjimą. Taip pat reikšmingas, tačiau neįvertintas yra ir dėl suprojektuotos elektros oro linijos ieškovo patiriamas psichoemocinis poveikis, kurią pastačius bus sukurtas elektromagnetinis laukas, žinant, jog Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis elektromagnetiniai laukai yra vertinami kaip galimai sukeliantys vėžį. Nebuvo vertinama ir tai, kad ieškovą su jo gyvenamąja vieta, sodyba sieja itin glaudus ryšys, ieškovas šioje sodyboje gyvena jau daugiau nei 40 metų, yra garbaus pensinio amžiaus žmogus, serga sunkiomis ligomis, tame tarpe ir onkologine liga, yra neįgalus, todėl jo nuosavybės teisių apribojimas jam sukelia itin skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovas taip pat patirs 2 769,60 Lt dydžio nuostolius už sunaikinamus pasėlius. Todėl ieškovui iš atsakovo LITGRID AB turi būti priteisti 2 769,60 Lt dydžio nuostoliai už sunaikinamus pasėlius. Dėl servituto nustatymo minimalūs ieškovo turtiniai nuostoliai yra 22 769,60 Lt, o taip pat jo patiriama 30 000 Lt neturtinė žala, kuriuos turi kompensuoti viešpataujančio daikto savininkas - atsakovė LITGRID AB.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (4t., 25–29 b. l.) atsakovas LITGRID AB prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymą.Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 1 d. ieškovas Įsakymą ar jo dalį turėjo apskųsti per 1 mėnesį nuo šio individualaus teisės akto įteikimo dienos, o Įsakymas ieškovui buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 2 d. V. L. ieškinį pateikė 2011 m. sausio 12 d., o pirmą patikslintą ieškinį - 2011 m. sausio 28 d., t.y. aiškiai praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą. Ieškovas 2012-05-07 patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti terminą, tačiau nepateikia jokių svarbių priežasčių dėl ko terminas galėtų būti atnaujintas.
Administraciniu aktu nustatant servitutą, kompensacijos apskaičiavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 “Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”. Kartu su Įsakymu ieškovui buvo pateikti ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto kompensacijos paskaičiavimo aktai Nr. 210A ir 210B, kurių pagrindu 5635,95 Lt kompensacija apskaičiuota būtent vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo metodika. Ieškovui neginčijant, jog Įsakyme nustatyta kompensacija prieštarauja Kompensacijos apskaičiavimo metodikai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog minėta Įsakymo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Įsakymas nepanaikina ieškovo galimybės naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos, t. y. 0,02 % žemės sklypo. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog neva buvimas servituto zonoje stipriai kenks jo organizmui. Pagal projektui patvirtintą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurios teisėtumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, elektros perdavimo oro linija nedaro neigiamo poveikio asmens sveikatai.
Nepagrįstas ir 20 000 Lt reikalavimas dėl tariamo turto nuvertėjimo, nes servitutas yra nustatytas per kitą žemės sklypą , todėl nėra jokio pagrindo atlyginti tariamą turto nuvertėjimą susijusį su kitais nekilnojamojo turto objektais. Ieškovas vadovaujasi Teismo ekspertizės aktu, tačiau turto vertintojo išvados yra vienas iš įrodymų, teismui jis neturi iš anksto nustatytos galios.
Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės 30 000 Lt žalos nurodė, kad įstatymai tokios galimybės nenumato, nėra civilinės atsakomybės pagrindų dėl neturtinės žalos priteisimo; ieškovo teiginiai apie patiriamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus yra hipotetiniai, be to, ieškovas nepateikė jokiu duomenų, pagrindžiančių prašomą priteisti 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškovo ieškinį (1 t., 167–169 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis yra nepagrįstas jų atžvilgiu, todėl netenkintinas. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo” patvirtino minėtos elektros perdavimo oro linijos statybos specialųjį planą. Šiame plane numatyta 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda -Telšiai statyba per privačius sklypus ir ieškovas V. L. apie tai buvo informuotas 2010 m. spalio 29 dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką ir vadovaudamasis šia metodika ieškovui buvo paskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius 2769,60 Lt ir 2769,60 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį .
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė K. Pugačienė nurodė, kad terminas administraciniam aktui ginčyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas skundą dėl administracinio akto pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Administraciniam teismui atsisakius priimti skundą, ieškinys buvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismui. Klaida pateikiant skundą laikytina svarbia priežastimi ir yra pagrindas atnaujinti terminą. Servitutu suteikta teisė tiesti oro liniją, nesilaikant LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-04 įsakymu Nr.4 patvirtintų higienos normų, nes projektuojant 330 kV įtampos oro linijas, atstumas iki gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip 250 metrų, tuo tarpu atstumas iki ieškovo gyvenamojo namo – tik 46 metrai. Ženkliai nuvertėjo visi ieškovo nuosavybės teise valdomi nekilnojamo turto objektai. Vertinant turto vertės sumažėjimą turi būti vadovaujamasi turto priverstinio pardavimo verte. Ieškovui mokėtina kompensacija pažeidžia lygiateisiškumo principą. Elektros oro liniją buvo pasirinkta tiesti aplenkiant kitų trijų žemės savininkų sodybas, t. y. sumažinant šių asmenų nuosavybės teisių apribojimus ir pažeidimus, tačiau iš esmės padidinant ieškovo nuosavybės teisių pažeidimus, ką patvirtino ir atsakovo atstovai. Neįvertintas ir elektros oro linijos ieškovo patiriamas psichoemocinis poveikis. Be to, ieškovas yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis, todėl nuosavybės teisių apribojimas jam sukelia skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. V. Laučiui nuosavybės teise priklauso 2 greta esantys žemės sklypai unikalus Nr.7888-0004-0053 4,6600 ha žemės sklypas ir 0.4600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr.7888-0004-0060 su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Sklypas 4,6600 ha pateko į planuojamos tiesti elektros oro linijos Klaipėda-Telšiai apsaugos zoną.Šiame ieškovo žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Ž37-337 buvo nustatytas 2,0336 ha žemės servitutas , suteikiantis teisę ieškovo žemės sklypo dalyje tiesti 330 kv elektros perdavimo oro liniją, taip pat nustatyta, kad jo sklype bus pastatyta viena atrama.Minėtu įsakymu buvo nustatyta 5635,95Lt vienkartinė kompensacija,įpareigojant AB „Lietuvos energija“(perėmėjas LITGRID AB“) ją sumokėti per 3 mėnesius.Ieškovas nesutinka su šios kompensscijos dydžiu ir ginčija įsakymą,prašo atnaujinti terminą įsakymo apskundimui, priteisti didesnius nuostolius, kurie susidarė dėl turto nuvertėjimo, priteisti neturtinę žalą.
Dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo
Ieškovas ginčija administracinį aktą , t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymą „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Z37-337.Taigi pirmiausia yra ginčijamas individualus administracinis aktas, kuriam apskųsti terminus nustato administracinių bylų teisenos įstatymas , t.y. ABTĮ 33 str., numatantis procesinės teisės terminą -teisę apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo akto įteikimo piliečiams dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 straipsnis).
CPK, skirtingai nei ABTĮ, nereglamentuoja šiuo atveju procesinių kreipimosi į teismą terminų. Civilinės teisės normose įtvirtintas ieškinio senaties termino institutas, tai – materialinio pobūdžio terminas, per kurį asmuo turi įgyvendinti savo teisę ginti jo pažeistą nuosavybės teisę.
Nagrinėjamos bylos esmė yra ta, kad ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis teisės aktas, kurio pagrindu asmeniui apribojama teisė naudotis nuosavybės teise. Šioje nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar ieškovas nepraleido termino individualiam administraciniam aktui ginčyti, o jeigu praleido – ar dėl svarbių priežasčių. Procesinis kreipimosi į teismą terminas, tiek ieškinio senaties terminas yra svarbūs, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas asmenims tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Dėl to, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nustatyta, kad ginčijamas aktas 2010 spalio 22 d.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus įsakymas (Įsakymas)ieškovui buvo įteiktas 2010 lapkričio 02 d(2t, 33-35b.l.).Ieškinys teismui įteiktas 2011 01 12 .Taigi terminas praleistas daugiau negu 1 mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovas šį įsakymą savalaikiai 2010 11 22 skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 11 30 atsisakė priimti dėl neteismingumo, nurodydamas pareiškėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, šis skundas grąžintas ieškovui 2010 12 23 (3t. ,4-11b.l.).Šiuo atveju gavus teismo nutartį, jau buvo pasibaigęs terminas skųsti įsakymą. Ieškovas į bendros kompetencijos teismą kreipėsi 2011 01 12 , taigi atsižvelgiant į ieškovo amžių , sveikatos būklę , pripažintina, kad jis buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes per 20 dienų pateikė teismui ieškinį. Kadangi terminas praleistas nedaug, tai atsižvelgiant į praleidimo priežastis, kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinant kad jis praleistas dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės , kreipiantis į netinkamą teismą, ieškovas buvo sąžiningas, siekė apginti savo teises, todėl įvertinus tai, teismas pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujina terminą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąžiningai procesinėmis teisėmis iš esmės naudojusis tinkamai, neturėtų prarasti teisės kreiptis į teismą ginti savo teises(Lietuvis Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d.nutartis civilinėje bylojeM. Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-664/2006, 3K-3-454/2007)).
Taip pat atkreiptina, kad patenkinus ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo, o vėliau ir jo ieškinį, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, taip pat nusistovėjęs teisinių santykių stabilumas ir vientisumas.
Atsižvelgiant į aktyvius ieškovo veiksmus, ginant savo galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, į senyvą amžių ir CK 1.5 str. įtvirtintus principus yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas ir ginami ieškovo interesai.
Dėl administracinio akto pagrįstumo, teisėtumo
Ieškovas ginčija tik dalį administracinio akto, prašo panaikinti Įsakymą toje dalyje, kuria AB „Lietuvos energija“ teisių perėmėja atsakovė LITGRID AB yra įpareigota sumokėti ieškovui 5 635,95 Lt vienkartinę kompensaciją. Ieškovas neginčija servituto nustatymo pagrindo ir sutinka, kad jį lemia viešasis interesas. Atsakovas savo atsiliepime nurodo jo svarbą visuomenei, nes 330 kv elektros perdavimo oro linija Klaipėda –Telšiai yra ypatingos valstybinės svarbos objektas, turintis strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, numatytas LR Seimo 2007 01 18 nutarimu Nr.X-1046 patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Ši elektros perdavimo oro linija yra svarbi vakarų Lietuvos energetikos saugumui užtikrinti bei būtina prielaida elektros jungčiai Lietuva-Švedija tiesti ir efektyviai eksploatuoti, ji eina per 552 įvairiems subjektams priklausančius žemės sklypus, kuriuose kad įgyvendinti šį projektą žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams buvo nustatomi servitutai. Nesutikus ieškovui su atsakovo LITGRID AB pasiūlymu nustatyti servitutą bendru sutarimu , sumokant didesnę negu Įsakymu nurodytą kompensaciją, šio atsakovo prašymu administraciniu aktu-vienu iš CK 4.124 straipsnyje numatytu būdu buvo nustatytas žemės sklypui servitutas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuojami Žemės įstatymo 23 straipsnyje (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus Žemės įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios Įsakymo priėmimo metu 2010 06 18 įstatymu Nr. XI-912 redakcija) Žemės įstatymo 23 str. 8 dalis ,kuri numato, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Šiuo atveju servituto nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d.nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 3.6 punktas , suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Žemės servitutas yra atlygintinis, jo atlyginimo tvarką , kompensacijos paskaičiavimą nustato Lietuvos Vyriausybės 2004 12 2 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos , mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta kompensacijos paskaičiavimo tvarka , kurią šioje metodikoje nustato 2 punktas . Šis punktas numato, kad administraciniu aktu nustačius žemės servitutą, nuostoliai tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius; iškertamą mišką; prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį .Šio nutarimo 4 punkte nustatyta apskaičiavimo metodika, pritaikant atitinkamą formulę. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista ši nuostolių apskaičiavimo metodika, to neginčija ir pats ieškovas. Patikslintame ieškinyje jis nurodo, kad nebuvo įvertinti kiti nuostoliai, neįvertinti daikto savininkui tenkantys suvaržymai, netekimai, todėl nustatyta nepakankamo ir neteisingo dydžio kompensacija, sutinka, kad teisingai yra nustatyta 2769, 60 Lt kompensacija už sunaikinamus pasėlius. Administraciniu aktu nustatyti ieškovo nuostoliai paskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, apskaičiavimą atliko VĮ Valsybinis žemėtvarkos institutas(1t., 8-10b.l.). Viešojo administravimo subjektas neturi teisės nustatyti kitokios kompensacijos, nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius, priimdamas 2010 10 22 įsakymą dėl servituto nustatymo sprendė tik vienkartinės kompensacijos dydį, kurį paskaičiavo remiantis anksčiau nurodytais norminiais aktais ,bet nėra įgaliota spręsti kitų papildomų nuostolių, atsirandančių dėl servituto nustatymo, atlyginimo ar įvertinti ieškovo nurodomus kitus faktorius, kurie nėra numatyti apskaičiavimo metodikoje. Prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl konkretaus servituto nustatymo, yra išimtinai civilinio pobūdžio, jos šalys yra tarnaujančio daikto savininkas ir viešpataujančio daikto savininkas. Tarnyba nėra jokio prievolinio santykio šalis-ji yra valstybės institucija, pagal savo kompetenciją nustatanti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką , šalims nesusitarus ir servitutą nustatant administracine tvarka .Taigi Tarnybos pareiga priimant administracinį aktą dėl servituto nustatymo yra ribojama tik tam tikrų konkrečių nuostolių kompensacijos rūšių ir dydžių nustatymu pagal administracinius aktus , tačiau neapima visų galimų , atsiradusių dėl servituto nustatymo nuostolius ir nekeičia prievolės atlyginti šiuos nuostolius civilinės teisinės prigimties. Taigi pripažintina , kad Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymas yra teisėtas, vienkartinė kompensacija apskaičiuota, laikantis teisės aktų reikalavimų, Įsakymas priimtas neviršijant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovo ieškinys yra susijęs ne su jo teisių administracinės teisės srityje, o išimtinai jo civilinio pobūdžio teisių (nuostolių dėl daiktinės teisės suvaržymo atlyginimo) gynimu, nes neginčija apskaičiavimo teisingumo pagal Metodiką ,nepateikia konkrečių argumentų dėl Metodikos pažeidimo, o susijęs su aplinkybėmis, kad visi nuostoliai turėjo būti įvertinti. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, 6.249 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).Tik šiuo atveju netaikomos nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas įrodinėja patyręs didesnius nuotolius, nustačius servitutą . Ieškovas teigia, kad tiesiamos elektros oro linijos servituto turinys visiškai atitinka LR 4.122 straipsnyje numatyto statinių servituto turinį, nes yra suteikiama teisė statyti elektros linijos stulpus, montuoti elektros oro linijos dalis-laidus, pakibusius virš tarnaujančio sklypo, uždraudžia tarnaujančio daikto savininkui statyti statinius, riboja jo ūkinę ir kitokią veiklą. Nors ieškovas ir nesutinka su šiuo aktu nustatyto servituto turiniu, tačiau kitoje dalyje neskundžia priimto administracinio akto teisėtumo, prašė panaikinti tik dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyta nuomone dėl šio servituto turinio sampratos .Šiuo atveju tarnaujantis daiktas yra ne statinys, bet žemės sklypas. Priimant Įsakymą nustatytas žemės servitutas , kurio turinį apibrėžia Žemės įstatymo 2 str. 13d. numatantis, kad , kad žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą, o Įstatymo . 23 str.2 d.4 punktas numato, kad žemės servitutas nustatomas išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Servitutas yra nustatomas pagal tarnaujantį daiktą –šiuo atveju -žemę.
Ieškovui už teisių suvaržymą Nacionalinė žemės tarnyba paskaičiavo kompensaciją. Sutiktina su ieškovo nuomone, kad yra kompensuoti ne visi atsiradę nuostoliai, nustačius servitutą ir paskyrus pagal teisės aktus apskaičiuotą kompensaciją. Iš 2004 10 14 Vyriausybės nutarimo Nr.1289 turinio matyti, kad yra apskaičiuojami ne visų rūšių nuostoliai, o tik tie, kurie konkrečiai nurodyti Metodikoje. Tai iš dalies pripažino ir atsakovas, siūlydamas ieškovui 30 procentų didesnę kompensaciją. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.
Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo ar asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (CK 4.10 str., CK 6.249 str.). Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atlyginti nuostolius dėl turto nuvertėjimo. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu.
Atsakovas nesutinka su nuostolių atlyginimu, nurodo, kad nėra pagrindų taikyti nuotolių atlyginimą , nes nėra panaikinama ieškovo galimybė naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį, faktiškai veikla bus apribota tik nedidele dalimi, kurią užims atramos, o ji bus viena, turinti dvi kojas , kurios kiekvienas diametras 650 mm ir tai užims 10m ² žemės arba 0,02 proc, žemės sklypo likusiame servituto plote teisės aktai nedraudžia vykdyti žemės sūkio veiklos, be to nenustatyta, kad būtų daromas poveikis sveikatai.
Atsižvelgtina, kad priimant sprendimą tiesti elektros oro liniją per ieškovo sklypą, priartėjus prie jo sodybos, buvo pablogintos ieškovo gyvenimo sąlygos, jo interesai liko labiau pažeisti negu kitų asmenų, kuriems nustatytas žemės servitutas , tiesiant šią elektros oro liniją, ką teisme patvirtino ir liudytojas A. V.(3t.,98-99 b.l.).
Atlikus turto vertinimo ekspertizę , jos išvados patvirtina, kad per ieškovo sklypą nutiesus elektros oro liniją, atsirastų nuostoliai, nes sumažėtų turto likvidumas rinkoje, turtas taptų mažiau paklausus, jo vertė sumažėja(3 t.,140b.l.). Ekspertas nustatė, kad visos sodybos vertė iki 330kV įtampos elektros oro linijos suprojektavimo ir įrengimo , t.y. iki servituto nustatymo yra 50 000 Lt., po servituto nustatymo sumažėtų apie 25 procentus, žemės sklypo u/(duomenys neskelbtini), kuriam taikomos specialios naudojimo sąlygos yra 19 000 Lt, po servituto nustatymo -17 000 Lt, o jei ši sklypo dalis būtų suformuota atskiru sklypu jo vertė būtų po servituto nustatymo būtų 6 000 Lt. Akivaizdu, kad turto vertė, tiek žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, tiek ir 46-49 metrai nuo šio sklypo esančių pastatų vertė sumažėja. Sklype bus statoma atrama, tiesiami laidai ir šie aukštos įtampos laidai sudarys nepatogumus žemės sklypo savininkui, ribos jo ūkinę veiklą, kliudys jam laisvai naudotis ir disponuoti savo daiktu, be to yra veikiama elektromagnetinio lauko. LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.1.5 p. numato, kad elektros tinklų apsaugos zonos elektros oro linijoms, kurių stipris nuo 330–400 kilovoltų, yra 30 metrų, šiose apsaugose zonose be elektros eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžia, statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, vykdyti kasybos darbus, sodinti arba kirsti medžius, važiuoti mašinomis arba mechanizmais, kurių bendras aukštis viršija tam tikras normas, yra ir kiti apribojimai(16p,19 p.). Iš esmės yra ribojama ieškovo ūkinė veikla, teisės į nuosavybę. Jos bus apribotos pastoviai, nes servitutas nustatomas neterminuotai. 19 p. numato net 11 draudimų, kurių besąlygiškai turi laikytis ieškovas. Pažymėtina, kad tiesiant šią liniją buvo priartėta prie gyvenamojo namo, linija bus tiesiama 49 metrai nuo ieškovo gyvenamojo namo. Projekto rengimo metu galiojo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. Nr. 4 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 104:2000“ Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, kurio 5.1p.numatė, kad projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi būti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų ir turi būti numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų. Išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 ir 400 kV įtampos elektros oro linijas galima priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, bet ne arčiau kaip 20, 30 m atitinkamai, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Nors suderinus su atitinkamomis tarnybomis atsakovui buvo leista tiesti šią elektros oro perdavimo liniją, tačiau ieškovo namų valda patenka į didesnės rizikos plotą. Todėl sutiktina su eksperto išvada, kad žemės servituto nustatymas besiribojančiame su sodyba žemės sklype turi įtakos visai ieškovo nekilnojamo turto vertei. Ekspertas sprendžia, jog dėl to vertė sumažėtų apie 25 procentus, t.y. neduoda kategoriškos išvados, ir vertė sudarytų 40 000 Lt .Nors atsakovas ir nesutinka su eksperto išvada, ją laikydamas nepagrįsta, tačiau Turto vertinimo metodika ekspertui leidžia daryti išvadas, ne tik vertinant rinkos tyrimus, bet ir remiantis savo žiniomis bei patirtimi .
Ekspertas taip pat apskaičiavo ir sodybos priverstinio pardavimo vertę, kuria remiasi ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius. Ekspertas pateikia šios vertės apibūdinimą pagal tarptautinį turto vertinimo standarto komiteto 2 standartą (2005)IVS“Vertinimas kitokiu negu rinkos vertė pagrindu“.Šia verte teismas nesiremia, nes ji galėtų būti taikoma tuo atveju, jei ieškovas siektų parduoti sodybą per nustatytą laiką , trumpesnį , nei normalus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpis, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sąlygoja specifinės priverstinio sandorio aplinkybės..Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė V. V. patvirtino , kad jie siekia sodybą parduoti, taip pat manė, kad ją išpirks ir servituto turėtojas-atsakovas, nes apie tai buvo kalbama. Tačiau priverstinio pardavimo vertė paprastai taikoma parduodant turtą varžytinėse .Nors ginčas vyksta virš 1 metų, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų ėmęsi veiksmų realizuoti turtą.
Taigi teismui pripažinus, kad dėl servituto nustatymo ir ieškovo žemės sklype pastačius aukštos įtampos atramą ir pratiesus elektros perdavimo laidus ,ieškovas turi nuostolių ir dėl turto nuvertėjimo, tačiau juos sunku nustatyti, todėl remiantis rašytinais įrodymais, bylos medžiaga teismas sprendžia, kad ieškovas dėl turto nuvertėjimo patiria 10 000 Lt nuostolių(CK 4.129, 6.249 str. 1d.,6.249 str.3 d.).Nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovui jau yra paskaičiuota kompensacija už prarastus pasėlius, taip pat įvertintina ir tai, kad servitutas taikomas beveik pusei turimo žemės sklypo u/n788-004-0053( 2,00336 iš turimo 4,6600ha), įvertintinas ir servituto pobūdis, taikomi apribojimai. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, neesant tam pagrindų. Neturtinė žala atlyginama remiantis CK 6.250 str.numatytais atvejais. Ši žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais bei tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais veiksmais. Servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, ką pripažįsta ir ieškovas. Be to ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas tik hipotetiniais pamąstymais, nepateikiant jokių įrodymų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo LITGRID AB ieškovui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.,98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 2000 Lt. atstovavimo išlaidų, 3000 Lt turto vertinimo išlaidų bei sumokėjo 701,25 Lt žyminį mokestį (1t., 161 b.l.,3t., 77,136 b.l.).Atsakovas patyrė 31 803,53 Lt atstovavimo išlaidų (3 t., 80-89 b.l., 4 t.,25-32 b.l). Atsakovas nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo , jų pagrindimo . Atsakovo realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, todėl teismas nustato jų pagrįstą dydį, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atsakovas paruošė tris procesinius dokumentus - atsiliepimus į ieškinius, į prašymą skirti ekspertizę, jie nebuvo didelės apimties, be to nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai , atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko apie 8 val. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo vieta yra kitame mieste, į bylos apimtį pripažintinos pagrįstos 5 000 Lt atstovavimo išlaidos. Likusioje dalyje pripažintinos pernelyg dideliu išlaidavimu.
Ieškinys patenkintas 18.95 procentais , todėl atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš šalių yra priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 106,06 Lt(1t., 159 b.l.)(CPK 88 str.1 d.3 p.,92 str.93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą administraciniam aktui apskųsti.
Priteisti iš LITGRID AB 10 000 Lt nuostolių , 300 Lt žyminio mokesčio bei 947,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. L..
Likusioje dalyje ieškinį akcinei bendrovei LITGRID atmesti .
Ieškinį Nacionalinei Žemės tarnybai atmesti.
Priteisti iš V. L. 4052,50 Lt bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei LITGRID.
Priteisti iš V. L. 85,96Lt, iš LITGRID AB 20,10Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.