- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2-2594-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02298-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
- 1.3.5.7Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.2Dalinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo atmesti atsakovo D. L. (toliau – atsakovas, darbuotojas) reikalavimus ieškovės atžvilgiu dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 467,17 Eur žalą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-21200/2020 ir APS-131-22427/2020 (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė atsakovo (darbo byloje – ieškovo) prašymą tenkinti iš dalies, t. y. išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) 366,25 Eur (atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius nepriemokos; išieškoti iš ieškovės 2 046,00 Eur dienpinigių. Ieškovės priešpriešinį reikalavimą dėl 3 467,17 Eur dydžio žalos atlyginimo iš atsakovo atmetė. Ieškovė su Komisijos sprendimu nesutiko, pateikė teismui ieškinį.
1.2. Darbo sutarties pagrindu atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pas ieškovę pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 1 002 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, darbo norma – 40 valandų per darbo savaitę. Komisijos sprendime nurodoma, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai akivaizdžiai neatitinka bylos aplinkybių, darbo sutartyje nustatytos darbo laiko normos – 40 valandų per savaitę. Tačiau ieškovei nesuprantama, kodėl Komisija vadovavosi vienašališkais darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie apskritai nebuvo suderinti su darbdaviu. Komisijos sprendimas priimtas skubotai ir nepagrįstai bei netinkamai ištyrus byloje įrodymus.
1.3. Komisijos vertinimu, šalys nebuvo susitarę dėl dienpinigių normos mažinimo, tačiau ieškovė nurodo, kad darbo sutarties 11 punkte šalys numatė, kad darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą. Taigi šalys darbo sutartimi sulygo, jog ieškovė mokės atsakovui vykstant į komandiruotę užsienyje ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių pagal Darbo sutartį ir priklausančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Ieškovė laiko, kad šalys susitarė dėl dienpinigių normos mažinimo.
1.4. Komisijos sprendime nurodoma, kad neva darbo sutartis nebuvo pasirašyta, todėl reikalavimai dėl žalos yra nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, kad Komisija posėdžio metu išsiaiškino, jog atsakovas darbo sutartį gavo ir dėl jos sąlygų neprieštaravo, taigi darbuotojas privalo atlyginti žalą, kaip tai numatyta teisės aktuose bei darbo sutartyje.
2. Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ieškovė informuota tinkamai. Teisme gautas ieškovės atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba atidėti posėdį, jei ieškovės dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant.
II. Atsakovo atsikirtimai
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Atsiliepime paaiškino, jog pradėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir praktiškai iš karto buvo išsiųstas į komandiruotę darbui į Vokietijos Schwerin mieste esančią įmonę (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties nepasirašė, ją tik buvo gavęs elektroninėmis ryšio priemonėmis jau būdamas Vokietijoje. Atsiųstoje darbo sutartyje buvo nurodytas 1 002 Eur atlyginimas. Apie tai, kokio dydžio bus mokami dienpinigiai jam būnant užsienyje, iš esmės nebuvo žinoma. Įsakymas dėl siuntimo į komandiruotę bei kokio dydžio bus mokomi dienpinigiai jam tapo žinomas tik Komisijai nagrinėjant jo prašymą. Dar būdamas Lietuvoje, jokių su darbo santykiais susijusių dokumentų pas darbdavį nepasirašinėjo. Būdamas Vokietijoje su kitais dviem darbuotojais praktiškai dirbo nenormuotai, tame tarpe ir viršvalandžius. Už darbą Vokietijoje ieškovė yra išmokėjusi: 300 Eur avansą už 2020 m. rugpjūčio mėn. (2020 m. rugpjūčio 27 d.), 50 Eur atsakovas yra gavęs grynais Vokietijoje (2020 m. rugsėjo 12 d.), 285 Eur dienpinigius už rugpjūčio mėn. (2020 m. rugsėjo 15 d.), 100 Eur dienpinigių avansą už 2020 m. rugpjūčio mėn. (2020 m. rugsėjo 22 d.).
1.2. Kaip galima suprasti pagal ieškovės atliktus mokėjimus, atsakovui bendroje sumoje buvo sumokėta 350 Eur darbo užmokesčio ir 385 Eur dienpinigių. Kadangi darbdavys 2020 m. rugsėjo mėn. už rugpjūčio mėnesį nesumokėjo darbo užmokesčio bei visų dienpinigių, su kitais dviem darbuotais (R. B. ir M. K.) atsakovas pranešė darbdaviui, kad nebedirbs ir išeina iš darbo, išvyko iš Vokietijos. Kadangi darbdavys atsisakė juos atleisti ir jokių mokėjimų neatlikinėjo, 2020 m. rugsėjo 25 d. su prašymu atsakovas kreipėsi į Komisiją, kuri atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš ieškovės 366,25 Eur (atskaičiavus mokesčius) darbo užmokestį už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius nepriemokos, 2 046,00 Eur dienpinigių. Su tokiu DGK sprendimu atsakovas sutiko ir yra įsitikinęs, kad jį keisti ar panaikinti ieškinyje nurodomais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.
1.3. Dėl ieškovės prašomos priteisti žalos atsakovas nurodė, kad Komisija sprendime išsamiai aptarė darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, nurodė aiškius ir pagrįstus motyvus bei argumentus dėl šio reikalavimo atmetimo. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, kas sudaro 3 467,17 Eur žalą ir dėl kokių teisinių pagrindų atsakovui yra atsiradusi pareiga atsakyti materialiai, atsakovo manymu, ką nors plačiau pasisakyti nėra pagrindo.
4. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovas kreipėsi į Komisiją, nes ieškovė nemokėjo darbo užmokesčio. Atsakovas laiko, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo paklaustas atsakovo atstovas nurodė, jog Komisijai pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi Vokietijos įmonės, per kurią atsakovas su kitais asmenimis vyko dirbti, darbuotojo. Atsakovas savo atstovui nurodė, jog kaukių nepaėmė ir jų neturi, todėl neturi ką grąžinti ir neturi mokėti žalos. Dėl dienpinigių atstovo atstovas nurodė, jog darbo sutartis atsakovui buvo atsiųsta elektroniniu paštu, taigi formaliai sąlygos nebuvo suderintos, todėl laikytina, kad dėl dienpinigių mažinimo šalys nesusitarė. Dėl reikalavimo priteisti žalą atsakovo atstovas nurodė, jog dėl sugadintų durų galėtų būti kaltinamas B.; jokių mokymų nebuvo, mokymosi laiką sudėjus su darbo laiku išeitų, kad pusę paros jie dirba, pusę paros mokosi. Duomenų, kad ieškovė sumokėjo prašomą priteisti žalą Vokietijos įmonei byloje nėra. Atsakovas teigia, kad jokių priemonių jis neišsivežė, viską paliko ir grįžo į Lietuvą. Atsakovo atstovas taip pat posėdžio metu pastebėjo, jog ieškovei Vokietijos įmonės rašytas 2021 m. rugsėjo 21 d. raštas tikrai negalėjo būti rašytas rugsėjo 21 d., nes jame jau nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. darbuotojai negrįžo į darbo vietą. Rašte ieškovei taip pat nurodoma, kad ieškovė patikrintų, ar darbuotojai pasiėmė kaukes, nes jos brangios, nuostolių atveju 1 400,00 Eur suma bus įtraukta į sąskaitą. Mokymuisi įrašyta 120 valandų, bet būtina žiūrėti jų visą ten išbūtą laiką, toks mokymosi laikas yra neadekvatus. Dėl darbo sutarties atsakovo atstovas nurodė, jog nesutampa lietuviška ir vokiška pusė, todėl tokiu dokumentu iš viso negalima vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Iš byloje esančios medžiagos, darbo bylos Nr. APS-2-21200 medžiagos nustatyta, jog Darbo sutartimi Nr. 66 atsakovas buvo įdarbintas ieškovės įmonėje pagalbiniu darbuotoju, darbo užmokestis – 1 002 Eur per mėnesį neatsikaičius mokesčių, darbo laiko norma – 40 val. per savaitę, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti – 2020 m. rugpjūčio 17 d. Darbo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad siunčiant darbuotoją dirbti komandiruotėje, darbuotojui turi būti nurodyta darbo funkcijos turinys ir apimtis, darbo pradžia ir pabaiga, ne vėliau kaip iki darbo pradžios darbuotojui nurodomas darbo laiko režimas, patekimo į darbo vietą komandiruotoje teritorijoje sąlygos ir tvarka, atsakingo asmens kontaktai. Darbo sutarties 6.1 punkte nurodoma, jog šalys susitaria, jeigu ši darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu anksčiau nei po 1 mėnesių be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui per paskutinius pusę metų jo turėtas darbuotojo mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, susijusias su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Darbo sutartis pasirašyta tik darbdavio atstovo. 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Nr. 2020-09-22-1 atsakovas informuotas darbdavio, kad nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 22 d. atsakovas neatvyko į darbą ir nepranešė, dėl kokių priežasčių negalėjo dirbti. Darbdavys pareikalavo, kad atsakovas iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atvyktų į darbą arba praneštų, dėl kokių priežasčių negali dirbti. Įspėjo, kad neatvykus į darbą ir nepranešus priežasčių, atsakovas bus atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 2020-09-28-1 atsakovui darbdavys pranešė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 28 d. atsakovui žymimos pravaikštos, pareikalavo pateikti paaiškinimą, kodėl atsakovas neatvyko į darbą, buvo įspėtas, kad iki spalio 2 d. neatvykus ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, atsakovas bus atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacine sistema duomenimis ieškovui už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 14 d. priskaičiuota darbo užmokesčio – 474,00 Eur (draudžiamųjų pajamų suma). 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolė V. P. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, patvarkymas buvo perduotas darbdaviui, jame nurodoma, kad kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas (6 077,43 Eur ir 139,00 Eur kas mėnesį), reikalaujama išskaičiuoti 50 proc. iš skolininko D. L. darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 139,00 Eur kiekvieną mėnesį. Darbdavys taip pat gavo 2020 m. rugsėjo 23 d. antstolio A. Š. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
6. 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas įsakymas dėl atsakovo komandiruotės, kuriame numatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. imtinai atsakovas siunčiamas į Schwerin miestą, apmokėti 50 proc. darbo sutartyje numatyta tvarka ir pagal darbo sutartyje numatytas dienpinigių normas ir / ar visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų tvarkoje, dienpinigių avansas nėra mokamas.
7. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovas kreipėsi į Komisiją su reikalavimu priteisti iš darbdavio nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodė, jog pradėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio 17 d., rugpjūtį dirbta 98,5 valandos, tačiau buvo sumokėta tik 350,00 Eur atlyginimo ir 285,00 Eur dienpinigių, liko nesumokėta 536,50 Eur. Iš viso atsakovas prašė Komisijos išieškoti iš ieškovės 1 984,00 Eur sumą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovui buvo fiksuojamos pravaikštos (b. l. 55). Atsiliepime Komisijai ieškovė nurodė, jog atsiliepimo pateikimo metu darbo sutartis su atsakovu nebuvo nutraukta, nes atsakovas nepateikė ieškovei rašytinio prašymo dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu neatsiskaitė dėl to, kad atsakovas yra padaręs didelę žalą. Ieškovė Komisijai taip pat nurodė, kad atsakovas niekada nedirbo viršvalandžių.
8. 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atsakovui pervedė 300,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas už 2020-08 mėn.“, 2020 m. rugsėjo 15 d. pervedė 285,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Dienpinigiai už 2020-08 mėn.“, 2020 m. rugsėjo 22 d. pervedė 100,00 Eur sumą, paskirtyje nurodydama „Dienpinigių avansas už 2020-09 mėn.“.
9. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovės darbuotojai K. M., L. D. ir B. R. be paaiškinimo paliko savo nustatytą darbo vietą, o 2020.09.22 nebegrįžo į darbą. Nuo to momento pasigesta tiems darbuotojams skirtos oro pūstuvo kaukės, kurią sudaro Sundstrom markės, SR 700 tipo pūstuvo įtaisas ir kvėpavimo apsaugos kaukė. Asmenys buvo pasirašę, kad gauna asmeninę apsauginę įrangą. Prašoma patikrinti, ar minėti darbuotojai pasiėmė kaukes, ir pasirūpinti, kad jos būtų nedelsiant grąžintos. Kaukės yra brangios (vienas vienetas apie 1 400,00 Eur), nuostolių atveju jos bus įtrauktos į sąskaitą. Be to, į sąskaitą bus įtrauktos ir viešbučio durų apgadinimo išlaidos (kai suma bus žinoma), kurios atsirado dėl darbuotojų vandališko elgesio. Į sąskaitą bus įtrauktos ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos, jos apskaičiuotinos atskirai.
10. Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sudarymo, jos sąlygų bei jų vykdymo, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, dienpinigių priteisimo bei žalos atlyginimo.
11. Pagal DK 107 straipsnio 1, 2 dalis, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, jog per visą komandiruotės laiką jiems paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte nustatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-306-248/2017) yra pažymėjęs, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 440 redakcija) 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, kai tai numatyta darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos dienpinigių normos.
13. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo skaičiuojama dienpinigių norma ne mažiau kaip 31 Eur per dieną (nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje 62 Eur / 2 = 31 Eur), t. y. 50 procentų mokėtinos sumos, nustatytos teisės aktuose. Ieškovė pripažįsta, kad D. L. komandiruotėje Vokietijoje faktiškai buvo 33 dienas, už kurias priskaičiuota 1 023 Eur dienpinigių, tačiau ši suma ieškovui neišmokėta, nes pateiktas darbdavio priešpriešinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovui išmokėta 385,00 Eur dienpinigių (DOK-21761 priedai).
Dėl darbo sutarties bei jos sąlygų, dienpinigių
14. DK 33 straipsnio 1, 2, 3 dalys numato, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Šiuo atveju darbdavys, kuriam taikomi aukštesni teisinio raštingumo standartai, siekdamas įtvirtinti šalių susitarimą dėl darbo laiko, funkcijų, užmokesčio, dienpinigių ėmėsi nepakankamai priemonių tai tinkamai padaryti. Darbo sutartis, kuri nėra pasirašyta darbuotojo ir jam darbdavio išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu), teismo vertinimu, nėra pakankama spręsti, jog ji sudaryta ir įforminta tinkamai.
15. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susitarė dėl 1 002 Eur atlyginimo neatskaičius mokesčių ir 40 val. per savaitę darbo trukmės, taip pat dėl 50 procentų sumažintų dienpinigių, ieškovas matė darbo sutarties projektą, darbo apmokėjimo sąlygos neginčijo. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad darbo sutartį gavo elektroninėmis ryšio priemonėmis jau būdamas Vokietijoje, darbo sutartyje buvo nurodytas 1 002 Eur darbo užmokestis, kokio dydžio delspinigiai jam bus mokami būnant užsienyje – nežinojo. Taigi iš esmės darbuotojas nesutinka, kad su darbdaviu tarėsi dėl dienpinigių mažinimo.
16. Esant nesutarimui dėl darbo sutarties bei joje aptartų sąlygų, jos turi būti traktuojamos darbuotojo naudai, kadangi darbdavys yra stipresnioji ginčo santykio pusė ir jo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojui būtų pateikta aiški darbo sutartis, jis pasirašytų dėl darbo sutarties sąlygų. Darbuotojui nepasirašius darbo sutarties su darbdaviu, pastarasis reikalavimus darbuotojui gali kelti tik vadovaudamasis bendromis darbo teisės nuostatomis, kadangi darbo sutarties sąlygos iš esmės niekaip neapibrėžtos. Darbuotojui darbo sutartyje nepasirašius su darbdaviu susitarimo keisti nustatytą dienpinigių normą, darbdavys priskaičiavo darbuotojui 50 procentų dydžio dienpinigius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. Nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punktą. Pripažintina, jog dienpinigiai už 33 komandiruotės dienas (dėl tokio dirbto dienų skaičiaus ginčo nekyla) darbuotojui nėra pilnai išmokėti, jie sudaro 2 046,00 Eur (nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje 62 Eur x 33 dienos). Ieškovė pateikė įrodymus, kad išmokėjo 385,00 Eur dienpinigių, taigi darbuotojui liko neišmokėta 1 661,00 Eur (2 046,00 Eur – 385,00 Eur) dienpinigių. Ši suma, įvertinus byloje esančius įrodymus, teisės aktų nuostatas, priteistina atsakovui iš ieškovės.
Dėl darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio
17. Ieškovė nurodo, kad darbo sutartimi buvo susitarta dėl 40 valandų darbo savaitės, atsakovui nebuvo suteikta galimybė dirbti viršvalandžius, atsakovo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo suderinti su darbdaviu. Ieškovė atsiliepime, teiktame Komisijai, nurodė, kad atsakovas net neišdirbo šios privalomos darbo normos, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad dirbti viršvalandžius jam pavedė darbdavys, kartu įsipareigodamas už viršvalandžius atlyginti. Atsakovas teigė, kad dirbo nenormuotai, dirbo viršvalandžius, už kuriuos darbdavys neatsiskaitė.
18. DK 120 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles.
19. Atsakovas Komisijai nurodė, kad ieškovė žadėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. mokėti 9 Eur už valandą, 2020 m. rugsėjo mėn. – 10 Eur už valandą, tačiau jokia byloje esanti rašytinė medžiaga šių aplinkybių nepatvirtina. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti kitokį atsakovo su darbdaviu sudarytą susitarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo nei yra nurodyta darbo sutartyje. Darbo sutarties 1.4. punkte nurodytos darbo apmokėjimo sąlygos atsakovas neginčijo, jokių prieštaravimų dėl to neteikė, todėl darytina išvada, kad byloje neįrodyta, kad buvo tartasi dėl didesnio valandinio atlygio.
20. Byloje esančios darbo laiko apskaitos pažymos, kuri pateikta teismui ne lietuvių kalba ir nėra pateiktas vertimas į lietuvių kalbą, teismas nevertina ir ją nesivadovauja. Ieškovei buvo išaiškinta, kad byloje galima vertinti tik tuos įrodymus, kurie atitinka CPK numatytus įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, CPK 114 straipsnio reikalavimus (2021 m. kovo 9 d. bylą nagrinėjusios teisėjos elektroninė rezoliucija).
21. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie atsakovo darbo laiko žymėjimą – žiniaraščius, pagal juos paskaičiuotą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Komisijai teiktose pažymose nurodoma, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėn. išdirbo 70 val., 2020 m. rugsėjo mėn. – 68 val. Taigi už 138 val. atsakovui turėjo būti priskaityta 986,70 Eur darbo užmokesčio (138 val. x 7,15 Eur). Priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nei atsakovas, nei ieškovė teismui nepateikė. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovui priskaičiuota 474,00 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio mėn., tokia pati priskaityta suma nurodoma ir ieškovės priskaitymų – atskaitymų žiniaraštyje už 2020 m. rugpjūčio mėn., atsakovui buvo išmokėtas 300,00 Eur dydžio avansas, todėl atsakovui permokėta 23,18 Eur suma už 2020 m. rugpjūčio mėn. Pagal ieškovės pateiktą priskaitymų – atskaitymų žiniaraštį už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui priskaityta 512,39 Eur suma, 139,00 Eur atskaityta pagal antstolių pateiktus vykdomuosius raštus, priskaičiuota išmokėti – 137,05 Eur suma. Taigi per du mėnesius ieškovė atsakovui priskaičiavo 986,39 Eur (474,00 Eur + 512,39 Eur) darbo užmokesčio, kas praktiškai atitinka nurodytą sumą už išdirbtas 138 val. Atsakovas nurodė, jog yra gavęs 50,00 Eur darbo užmokesčio grynaisiais, todėl darytina išvada, kad ieškovė atsakovui atleisdama jį iš darbo liko neišmokėjusi 87,05 Eur (137,05 Eur – 50,00 Eur) darbo užmokesčio. Taip pat ieškovės Komisijai pateikta 2020 m. spalio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad ieškovė atsakovui turėjo išmokėti 30,95 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
22. Ieškovė, nors teismo buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus, daugiau duomenų nepateikė, todėl teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog atleidžiant atsakovą ieškovė jam liko neišmokėjusi 87,05 Eur darbo užmokesčio ir 30,95 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 118,00 Eur (87,05 Eur + 30,95 Eur) suma.
Dėl žalos atlyginimo
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą, kuri yra susijusi su specialios darbui reikalingos veido kaukės, specialios aprangos pasisavinimu, apmokėjimu už mokymus, kuriuos darbuotojui suteikė užsakovė (Vokietijos įmonė), darbuotojo savavališko pasišalinimu iš darbo, taip pat dėl gyvenamųjų patalpų durų sugadinimo. Atsakovas nesutinka atlyginti žalos, jis nurodė pasirašytinai negavęs jokių materialinių vertybių iš ieškovės, ieškovė jokių įrodymų apie mokymus nepateikė, be to dirbant tik mėnesį net nelogiški jokie mokymai laiko prasme. Jų niekas neapmokė, iš karto liepė dirbti. Visus spec. apsauginius rūbus, kaukes, šalmą ir kt. grąžino.
24. Kaip nustatyta šiame sprendime, darbuotojui nepasirašius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka, darbdavys reikalavimus darbuotojui gali kelti tik vadovaudamasis bendromis darbo teisės normomis, tačiau darbo sutarties pagrindu jokių reikalavimų ieškovui reikšti neturi teisės. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas žinojo, kokiam darbui yra siunčiamas į Vokietiją. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo tvarka, kad jo atžvilgiu bus vykdomi mokymai ar kad jis buvo supažindintas su kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis darbo vietoje, tame tarpa ir specialios aprangos ir įrangos išdavimo ar grąžinimo taisyklėmis.
25. Atsakovo išvykimas iš komandiruotės nelaikytinas savavališku, tam buvo pateisinamos priežastys – nepilnai mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo dirbti išskirtinėmis sąlygomis, jei jam buvo išduota speciali įranga, kaukė, kurios kaina gali siekti ir 1 400,00 Eur. Komisijai ieškovė paaiškino, kad atsakovas buvo siunčiamas dirbti pas užsakovą su kenksmingomis medžiagomis. Atsakovas Komisijai paaiškino, kad duotas apsaugos priemones naudojo darbo metu, nes, kaip sužinojo vėliau, dirbo su kenksminga medžiaga. Baigę darbą persirengdavo vagonėlyje, ten palikdavo visą aprangą, nes niekas su darbdavio apsaugos priemonėmis jų iš darbo nebūtų išleidę. Visos ieškovės nurodomos priemonės ir liko tame vagonėlyje, atsakovas jų nepasiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirbo su kenksmingomis medžiagomis, darytina išvada, jog jam buvo būtinos ir privalomos asmeninės apsaugos priemonės. Kai kurių šių priemonių buhalterinė likutinė vertė – nulinė, daugkartinio naudojimo priemonės liko darbo vietoje. Pažymėtina, kad ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių šias atsakovo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė.
26. Kaip nustatyta byloje, darbdaviui nepasirašius darbo sutarties su darbuotoju, nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, darbdavys reikalavimus darbuotojui gali reikšti tik vadovaujantis bendromis darbo teisės nuostatomis. Teismo vertinimu, nėra įrodyta darbdavio nurodyta aplinkybė, jog darbuotojas iš darbo vietos, kurioje jis dirbo, galėjo išeiti (būti išleistas) su ypač sveikatai kenksmingomis medžiagomis padengtais specialiais rūbais ar veido kauke. Be to, darytina išvada, kad darbdavys byloje neįrodė, kad darbuotojui išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, kurios buvo naudojamos darbo funkcijoms atlikti, turėjo kokią nors likutinę vertę darbo santykių nutrūkimo metu. Taip pat darbuotojas nepasirašė materialinės atsakomybės sutarties, iš jo nebuvo paimtas joks paaiškinimas po pretenzijos iš Vokietijos įmonės gavimo, t. y. ieškovė visiškai nesiaiškino žalos atsiradimo fakto, dydžio su atsakovu bei kitų aplinkybių (DK 152–154 straipsniai), todėl darytina išvada, kad tokios žalos atlyginimo rizika tenka pačiai ieškovei. Be kita ko, darbuotojo atsakomybė yra ribota. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pats darbdavys tinkamai neįformino darbo sutarties, nenurodė, kad darbuotojas dirbs kenksmingomis sąlygomis, taip pat laiku nemokėjo darbo užmokesčio bei dienpinigių. Tokiais savo veiksmais ieškovė prisidėjo prie žalos, jei tokia ir buvo, atsiradimo.
27. Ieškovė nurodė, kad darbuotojas jai padarė 1 225,20 Eur žalą už atsakovo apmokymą. Nors darbo sutarties 6.1 punktu darbuotojas įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų, tačiau darbo sutartis darbuotojo nebuvo pasirašyta, todėl ši darbo sutarties sąlyga nelaikytina šalių susitarimu. Be to atsakovas nurodė, kad jokie mokymai pravesti nebuvo, tam nebuvo net laiko. Šių atsakovo nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė, todėl teismas sprendžia, jog ši aplinkybė byloje įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).
28. Be kita ko, nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, kai tokia sąlyga yra numatyta Darbo sutarties 6.1 punkte ir įtvirtinanti darbuotojo įsipareigojimą atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų, darbdavio reikalavimas apmokėti už mokymus neturi teisinio pagrindo.
29. Byloje taip pat nėra įrodyta žala bei faktas, kad darbuotojas gyvenamosiose patalpose elgėsi nerūpestingai, sugadino gyvenamųjų patalpų duris, todėl darbuotojui negali kilti pareiga atlyginti 1 755,35 Eur žalą.
30. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos naudai 3 467,17 Eur dydžio žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl netesybų
1. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas darbo bylose yra aktyvus, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, iš ieškovės reikalauti papildomi įrodymai, buvo siekiama apklausti šalis byloje, teismas buvo nurodęs, kad gali viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą.
2. Byloje nustačius, kad ieškovė, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo pilnai neatsiskaitė, taikytina DK 147 straipsnio 3 dalis, kuri numato darbdaviui prievolę sumokėti darbuotojui minėtas netesybas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 832,61 Eur (neatskaičius mokesčių), tai patvirtina darbdavio 2021 m. vasario 24 d. pažyma, pagal kurią vidutinis atsakovo dienos darbo užmokestis – 39,46 Eur, o vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, patvirtintas 2020 metams – 21,1 (39,46 Eur x 21,1). Nurodyta suma priskaitytina už šešis mėnesius, kadangi su atsakovu neatsiskaityta iki šiol, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 4 995,66 Eur (832,61 Eur x 6) netesybų (priskaitytina suma) (DK 147 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovas advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 450,00 Eur sumą (2021 m. balandžio 16 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. 1005073).
32. Iš esmės darytina išvada, jog ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo turėtos 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,00 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 00 ct) neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 661,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro 00 ct) dienpinigius, 4 995,66 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 66 ct) netesybas ir 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.