Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. kovo 19 d. buvo priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų.

Antstolis Giedrius Jonauskas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos VMI skundą ir pareiškėjos skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjai buvo žinoma apie taikomą areštą skolininko G. B. banko sąskaitai, kurioje aiškiai buvo nurodytas reikalavimo mastas 1,25 Eur ir 23,46 Eur, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Suinteresuotas asmuo Giedrius Jonauskas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla 0091/08/01052 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2008 m. rugpjūčio 12 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1544-586/2008 dėl 1,25 Eur išieškojimo iš G. B. išieškotojos valstybės naudai. Šis vykdomasis raštas yra įvykdytas ir grąžintas jį išdavusiai institucijai. Antstolis taip pat šioje vykdomojoje byloje vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2011 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. P2-232-714/2011 dėl 23,46 Eur vykdymo išlaidų iš skolininko G. B. išieškojimo antstolio naudai. Nustatyta, kad skolininkas G. B. 2012 m. kovo 25 d. mirė. Antstolis 2019 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-19-91-2691 nutarė pakeisti vykdomojoje byloje 0091/08/01052, vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką G. B. naująja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Pareiškėja nesutinka su antstolio 2019 m. vasario 15 d. patvarkymu ir prašo jį panaikinti, motyvuodama tuo, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė 2012 m. kovo 25 d., taigi terminas reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. birželio 25 d., o paveldėjimo liudijimas pareiškėjai išduotas 2015 m. spalio 23 d.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, t. y., jog skolininkas mirė 2012 m. kovo 25 d., nėra, vadinasi, kreditorės reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2012 m. birželio 25 d.

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, sutikti su antstoliu, jog pareiškėjai buvo žinoma apie taikomą areštą skolininko G. B. banko sąskaitai, nėra pagrindo, kadangi piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamam kreditoriaus reikalavimo išviešinimui CK 5.63 straipsnio prasme, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis, kuris šiuo atveju yra ir kreditorius, vykdydamas išieškojimą įstatymo nustatytu terminu būtų įvykdęs nors vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų, ir kad palikėjo įpėdiniui, t. y. pareiškėjai, iki palikimo priėmimo veiksmų būtų buvę žinoma apie G. B. kreditorius.

Esant aptartoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, konstatuotina, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre ir nesant duomenų, jog antstolis informavo valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie vykdomą išieškojimą išieškotojo antstolio naudai iš skolininko turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas, ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamą 2019 m. vasario 15 d. patvarkymą „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ Nr. S-19-91-2691, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, o skundžiamas patvarkymas – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų tenkinti.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01052 antstolio Giedriaus Jonausko 2019 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-19-91-2691, „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/08/01052 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.