- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- eI3-6856-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00263-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB Sl, UAB „SL town“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Domas Pakėnas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „SL town“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. sausio 11 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 70-2-67 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą.
Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0401 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). 2023 m. liepos 28 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą, kuriuo prašė inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A-370, koregavimą/keitimą Sklype (toliau – Pirmasis prašymas). 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 70-2-2231 atsakovė atmetė šį prašymą. Antruoju prašymu planavimo tikslas apėmė mažesnio, t. y. apie 0,0144 ha įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimą prie Sklypo. Tačiau Sprendimu atsakovė atmetė ir Antrąjį prašymą.
Pažymi, kad teisme buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimu prie Sklypo, buvo sprendžiama dėl besiribojančių žemės sklypų – (duomenys neskelbtini) (Sklypas) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų teisėtumo, vertinamas įsiterpusio valstybinio žemės ploto ir kelio statusas. Ieškovas (prokuroras) prašė teismo pripažinti negaliojančiais sprendimus dėl dviejų detaliųjų planų, kuriais buvo prijungti įsiterpę valstybinės žemės plotai: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A-2153, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos sklypas) detalusis planas. 2009 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-259/2009 ieškinį atmetė. 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas daline nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas pareiškėjos sklypo detalusis planas. 2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl detaliojo plano panaikinimo paliko nepakeistą. Teismai aiškiai pasisakė, kad ginčo teritorijoje yra kelias ir valstybinės žemės plotas, besiribojantis su keliu, laikytinas įsiterpusiu, o valstybinės žemės plotas, į kurį patenka kelias, negali būti prijungiamas kaip įsiterpęs. Išnagrinėjus civilinę bylą, pareiškėjos sklypo 2008 m. vasario 7 d. patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo prijungtas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, panaikintas ir išregistruotas iš Teritorijų planavimo dokumentų registro, o sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau – Nutarimas) 2.15 punktu ir teigia, kad pagal besiribojančios žemės statusą, įsiterpusiu sklypu laikytinas laisvas valstybinės žemės plotas, kuris gali būti apribotas: sklypais (privačiais, valstybinės žemės) ir užimta žeme (keliai, gatvės, miškai); sklypais (privačiais, valstybinės žemės), užimta žeme (keliai, gatvės, miškai) ir laisva nesuformuota valstybine žeme, jei įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Teigia, kad Sprendimas motyvuojamas tuo, jog prie Sklypo prašomo prijungti apie 144 kv. m valstybinės žemės ploto riba tarp taškų 9-10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, todėl pagal Nutarimo 2.15 punktą, toks prijungimas nėra galimas. Su tokia pozicija nesutinka ir tvirtina, kad Antruoju prašymu pateiktoje schemoje nurodytas apie 144 kv. m valstybinės žemės plotas, pažymėtas „b", (toliau – Plotas „b") atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, nes: Plotas „b" yra laisvas ir įsiterpęs tarp sklypų, gatvės ir kelio, t. y. tarp Sklypo (tarp taškų 8-11), sklypo (duomenys neskelbtini) (tarp taškų 8-9), (duomenys neskelbtini) (tarp taškų 10-11) ir kelio (tarp taškų 9-10); Plote „b" nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (plotas siekia tik apie 144 kv. m); Plotas „b" nei vienoje kraštinėje nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. nors jo ribos ties taškais 9-10 ir 10-11 nesiriboja su suformuotais žemės sklypais, tačiau šie valstybinės žemės plotai nėra laisvi (užimti keliu ir gatve), todėl Plotas „b" atitinka pirmąją sąlygą - įsiterpimą tarp sklypų ir užimtos žemės (kelias, gatvė); Plotas „b" neviršija 0,5 ha ploto; Ploto „b" plotas nėra didesnis už Sklypo, prie kurio ketinama jį prijungti, plotą.
Vertina, kad atsakovė Nutarimo 2.15 punkto nuostatas taiko netinkamai ir selektyviai, ignoruodama visą šios teisės normos kontekstą ir kitas sąlygas. Atsakovė Sprendimą motyvuoja vienu iš visos teisės normos išimtu sakiniu ir pateikia savo vertinimą. Nutarimo 2.15 p. sąlyga - „įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypaš' - netaikytina, nes Plotas „b" nei vienoje kraštinėje nesiriboja su laisvu valstybinės žemės plotu. Plotas „b" ribojasi su suformuotais žemės sklypais bei nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančiais keliu ir gatve, t. y. užimtais valstybinės žemės plotais (ne laisvais), ir atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpimo tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) sąlygą. Nutarimo pirmosios pastraipos lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, kai valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp kelių, gatvių ar miško, šie objektai gali būti ir nesuformuotuose valstybinės žemės plotuose.
Akcentuoja, kad atsakovė vertina tik vieną Ploto „b" kraštinę, t. y. tą, kuri ribojasi su nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančiu keliu. Kraštinę, kuri ribojasi su nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančia gatve, atsakovė laiko atitinkančią teisės aktų reikalavimus, nors Nutarimo 2.15 punkto nuostatose kelias ir gatvė niekaip nediferencijuojami. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl ties Ploto „b" kraštine tarp taškų 9-10 esančią valstybinę žemę, kurioje yra kelias, atsakovė laiko laisva. Atsakovei žinoma, jog toje vietoje yra kelias. Būtent aplinkybė, kad šalia Sklypo yra kelias, buvo viena iš priežasčių atsakovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 70-2-2231 atmesti pareiškėjos Pirmąjį prašymą.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sklypas buvo sujungtas su analogiškai įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ir tokiam įsiterpimui pritarė ne tik teismai, bet ir atsakovė tiek patvirtindama teritorijų planavimo dokumentą, tiek gindama jo teisėtumą teisme. Susiklostė ydinga ir nelygiavertė situacija, kai atsakovė du, vieną su kitu besiribojančius žemės sklypus vertino skirtingai, t. y. prie (duomenys neskelbtini) sklypo buvo leista prijungti tarp kelio ir sklypo įsiterpusį valstybinės žemės plotą, o analogiškai tarp Sklypo ir kelio įsiterpusio valstybinės žemės ploto prisijungti neleidžiama.
Remiasi Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis bei vertina, kad kelias, kuris ribojasi su Plotu „b" ties taškais 9-10, visiškai atitinka vidaus kelio apibrėžimą ir Nutarimo 2.15 punkto prasme yra vienas iš objektų, apibrėžiančių įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ribas.
Teigia, kad Sprendimas nėra išsamus ir tinkamai pagrįstas. Antrajame prašyme buvo pateikta išsami argumentacija ir Ploto „b", kaip įsiterpusio, pagrindimas. Pateikta schema buvo pakoreguota būtent pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 70-2-2231 dėl Pirmojo prašymo. Atsakovė nevertino nurodytų aplinkybių ir niekaip jų nepaneigė. Sprendimas savo turiniu yra visiškai analogiškas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo turiniui, išskyrus du sakinius. Motyvai nėra pakankami tam, kad suprasti, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių visumos Antrasis prašymas buvo atmestas, o į jame pateiktą išsamų paaiškinimą nebuvo atsakyta. Nėra aišku, kodėl plotas, besiribojantis ties taškais 9-10 yra laikomas laisvu, kodėl nevertinamas kelias ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendime minimos civilinės bylos teismų sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai, kodėl aplinkybė, jog Plotas „b" ribojasi su nesuformuota valstybine žeme yra pagrindas atmesti Antrąjį prašymą. Sprendimų dėl Pirmojo prašymo ir Antrojo prašymo turinys prieštaringas.
Taip pat nurodo, kad Sprendimą pasirašė ne Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, o Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas. Sprendime nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu skyriaus vedėjas sprendžia administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus - inicijuoti detaliojo plano koregavimą/keitimą ar jo neinicijuoti. Pareiškėjos prašymą išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą galėjo tik administracijos direktorius.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė naują prašymą inicijuoti Detaliojo plano koregavimą/keitimą. Su prašymu pateikta patikslinta Detaliojo plano keitimo pasiūlymų schema, pagal kurią numatytas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas sumažintas iki 0,0144 ha. Schemoje nurodyta, kad šis plotas įsiterpęs tarp Sklypo, žemės (duomenys neskelbtini) gatvės ir esamo pravažiavimo kelio. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros 2024 m. sausio 11d. raštu Nr. 70-2-67 pareiškėja buvo informuota, kad vienas iš nurodytų Detaliojo plano keitimo tikslų prieštarauja Nutarimo 2.15 punktui, kuriame, be kita ko, numatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Sprendime nurodyta, jog norimo prijungti apie 144 kv. m valstybinės žemės ploto riba tarp taškų 9-10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Akcentuoja, kad pareiškėja Sklypo savininke tapo 2022 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. RI-332 ir RI-335 pagrindu, t. y., jau po priimtų teismų procesinių sprendimų. Pareiškėja įsigijo būtent tokį Sklypą, koks buvo iki nuginčyto detaliojo plano. Minėtoje civilinėje byloje ginčyto detaliojo plano panaikinimas pareiškėjai nesukėlė jokių realių teisinių pasekmių. Byloje įrodinėjant Sklypo detaliojo plano neteisėtumą, įrodinėjimu dalyku nebuvo faktinė aplinkybė, ar suplanuotoje teritorijoje esantis pravažiavimas atitinka įstatyme nustatytus kelio reikalavimus, ieškovas šio detaliojo plano neteisėtumą grindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais. Minėtų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo metu galiojusi Nutarimo 2.15 punkto redakcija nenumatė draudimo parduoti įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, jei jie ribojasi su nesuformuota valstybine žeme. Draudimas, įtvirtinantis tokį papildomą apribojimą, dėl kurio tam tikrų valstybinės žemės plotų, kurie galėjo būti parduodami pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, pardavimas tapo negalimas, įtvirtintas Nutarimo 2.15 punkto redakcijoje, kuri įsigaliojo tik 2011 m. kovo 27 d. (po detaliųjų planų patvirtinimo), atitinkamai minėtoje civilinėje byloje teismų nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas. Atitinkamai teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinimas, neatsižvelgiant į vėlesnį pasikeitusį tų pačių santykių teisinį reguliavimą, yra nepagrįstas.
Remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 7 dalies, Nutarimo 2.15 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr., pvz.: LVAT 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 ir kt.). Akcentuoja, Sprendimas motyvuojamas tuo, jog įsiterpęs plotas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamo reikalavimo - nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Prašomo prijungti apie valstybinės žemės ploto riba tarp taškų 9-10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, įsiterpusiu valstybinės žemės plotas laikomas tik tuo atveju, kai jį riboja privatūs žemės sklypai, išnuomoti žemės sklypai ir (ar) keliai (gatvės). Jis gali ribotis su nesuformuota valstybine žeme tik tuo atveju, jei įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjama, kad plotą „b“ sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, pareiškėja siekia įrodyti, kad įsiterpusį valstybinės žemės plotą riboja suformuoti žemės sklypai, gatvė ir kelias. Pareiškėjos siekiamas įsigyti ne aukciono būdu plotas „b“ neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų. Plotas „b“ tik iš dviejų pusių (šiaurinėje ir rytinėje dalyje) ribojasi su įregistruotais žemės sklypais, o vakarinėje dalyje plotas „b“ ribojasi su keliu (gatve) – (duomenys neskelbtini), o pietinėje dalyje ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, nes ploto „b“ dalyje (tarp taškų 9-10) nėra nei teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir įregistruoto kelio (inžinerinio statinio), nei žemės sklypo.
Pažymi, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių kelio suformavimo teisėtumą. Kelias neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių teisėtą kelio kaip inžinerinio statinio suformavimą, atitinkamai nėra galimybės nustatyti jo ribų ir ploto bei įvertinti, ar pareiškėjos pateikta planavimo pasiūlymų schema yra teisinga. Viešai skelbiami duomenys Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt patvirtina, kad teritorija, kurią pareiškėja laiko keliu, priskirta laisvos žemės fondui, nesuformuotai valstybinei žemei. Prašomas prijungti valstybinės žemės plotas „b“ neatitinka Nutarime nustatytų įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl Administracija pagrįstai atsisakė organizuoti šios teritorijos detaliojo planavimo procedūras.
Remiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-56, 11.2 ir 12.6. punktais bei teigia, kad Administracijos įgaliotas padalinys - Miesto planavimo ir architektūros skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytą trūkumą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius neturi galimybės įvykdyti jam pavestos funkcijos - parengti Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Detaliojo plano koregavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimu prašo sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, be kita ko nutarė perduoti Kauno miesto savivaldybei Tarnybos patikėjimo teise valdomus Kauno miesto teritorijos ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba išduoda teritorijų planavimo sąlygas ir derina dokumentų sprendinius tik tuomet, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė. Šiuo atveju Tarnyba nederina Detaliojo plano sprendinių, kadangi ginčo žemė yra Kauno mieste, patikėjimo teise valdoma Kauno miesto savivaldybės.
Šalies argumentai
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog aplinkybė, kad pasikeitė ginčo žemės sklypo savininkas, neanuliuoja teismo procesinių sprendimų ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti. Pabrėžia, kad teismai civilinėse bylose rėmėsi Kelių įstatymu, kurio aktualios teisės nuostatos nepasikeitė, todėl ir nagrinėjamu atveju teismų išvados dėl kelio statuso yra taikytinos ir privalomos. Tiek civilinėse bylose nagrinėtų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo metu, tiek šiuo metu keliamas pagrindinis reikalavimas įsiterpusio sklypo sąvokai iš principo yra toks pat - toks laisvos valstybinės žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp teisės aktuose nurodytų objektų. Nėra pagrindo teigti, kad įsiterpusio sklypo sąvokos teisinis reguliavimas yra pasikeitęs taip, kad nebėra prievolės vadovautis civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais ir nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi prašomas prijungti valstybinės žemės plotas „b" atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl pareiškėja neprivalo įrodinėti Sprendimo priėmimo metu galiojusio Nutarimo 2.15 punkte numatytos išimties dėl siauros juostos. Prašomas prijungti valstybinės žemės plotas „b" atitinka siauros juostos reikalavimą. Nutarimo nuostatoje nėra reikalavimo, kad kelias (gatvė) būtų įregistruotas inžinerinis statinys - kelias, ar kad jam būtų suformuotas žemės sklypas. Kelių įstatymo nuostatose taip pat nėra nustatyta, kad keliu gali būti laikomas tik toks inžinerinis statinys, kuris yra registruotas. Aplinkybė, kad ginčo pravažiavimo kelias nėra registruotas, netrukdė nei atsakovei tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, nei teismams civilinėse bylose. Nagrinėjamu atveju plotas „b" nėra laisvas valstybinės žemės plotas, kadangi jis yra užstatytas keliu, todėl atsakovės nurodyta teisės nuostata nėra taikytina. Atsakovės atsiliepime pateikiamus papildomus Sprendimo priėmimo pagrindus teismas neturi vertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 70-2-67 (toliau - Sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. įsigijo nuosavybėn 0,0401 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). 2023 m. gruodžio 15 d. atsakovei pateikė prašymą, su pasiūlymų schema, inicijuoti Sklypo detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. Nr. A-370 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau - Detalusis planas) koregavimą/keitimą, numatant prie Sklypo prijungti apie 0,0144 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuris yra įsiterpęs tarp Sklypo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvės ir esamo pravažiavimo kelio (toliau- Įsiterpęs plotas).
Ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą, atsisakymą grindžiant tuo, kad Įsiterpusio ploto riba, tarp taškų 9-10, ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, o ši aplinkybė neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkto, kuriame numatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, reikalavimų.
Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Įsiterpusio ploto riba, tarp taškų 9-10, ribojasi su keliu, o ne su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, kaip kad teigia atsakovė. Šiam teiginiui pagrįsti remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011.
Atsakovė savo teiginį, kad Įsiterpusio ploto riba tarp taškų 9-10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iš esmės grindžia tuo, jog šioje atkarpoje „nėra nei teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir įregistruoto kelio (inžinerinio statinio), nei žemės sklypo.“
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad tarp šalių ginčas iš esmės kilęs tik dėl faktinės aplinkybės nustatymo bei jos vertinimo, kiek tai susiję su Įsiterpusio ploto riba, tarp taškų 9-10, o būtent, ar ši riba yra kelio gretimybė, ar priešingai, ji nėra kelio gretimybė ir ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kitų Įsiterpusio ploto kraštinių statuso, t. y., kad jos atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, nustatytus Nutarime.
Minėta, kad pareiškėja teiginį, jog Įsiterpusio ploto riba, tarp taškų 9-10, ribojasi su keliu, o ne su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, grindžia minėtais teismų sprendimais. Atsakovė šiuo atveju teigia, kad šie teismų sprendimai neturi prejudicinės galios, nes pareiškėja nebuvo tų teisminių procesų dalyvė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 ir kt.).
Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimo Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (Pareiškėjos sklypas) detalusis planas teisėtumo klausimas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad šiuo detaliuoju planu prie Sklypo buvo prijungtas bei parduotas buvusiam Sklypo savininkui, kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kurio dydis buvo 358 kv. m..
Šio proceso dalyviais buvo atsakovė ir ankstesnis Sklypo savininkas, kuris Sklypą 2022 m. perleido pareiškėjai.
Sklypo, po priimtų teismų sprendimų, perleidimo faktas pareiškėjai lemia, kad tais teismų sprendimais nustatytos Sklypo atžvilgiu teisės ir pareigos, įskaitant nustatytas faktines aplinkybes, duotus teisinius įvertinimus ir pan., perėjo ir pareiškėjai.
Minėta, kad „prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims“.
Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju teisinius padarinius minėti teismų sprendimai pareiškėjai gali sukelti ir šioje byloje, priklausomai nuo to, kiek minėtais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 matyti, kad minėtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimas Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (Pareiškėjos sklypas) detalusis planas buvo panaikintas nustačius, kad pravažiuojamu keliu užimtas žemės plotas, kaip įsiterpęs, neteisėtai prijungtas prie Sklypo bei parduotas Sklypo savininkams.
Nagrinėjamu atveju ginčas šioje byloje vyksta dėl tos pačios faktinės aplinkybės – ar Įsiterpusio ploto riba, tarp taškų 9-10, ribojasi su keliu, ar ne.
Akivaizdu, kad tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje, bylos nagrinėjimo dalykas dėl faktinės aplinkybės nustatymo, ar Įsiterpusį plotą, tarp taškų 9-10 riboja kelias, ar ne, yra tapatus.
Visa tai lemia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 šiuo klausimu nustatyta faktinė aplinkybė turi prejudicinę galią šioje byloje.
Dėl paminėto priešingi šiuo klausimu atsakovės argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti ir neteisingi.
Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 daroma išvada, kad byloje yra įrodyta, kad Įsiterpusį plotą, tarp taškų 9-10 riboja kelias bei kad Įsiterpęs plotas šioje atkarpoje nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Šios aplinkybės konstatavimas lemia, kad atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas, dėl ko yra naikinamas, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą.
Ginčijamo Sprendimo panaikinimas šiuo pagrindu, yra pakankamas bylos galutiniam išsprendimui, dėl ko pareiškėjos nurodomi papildomi Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo klausimai, yra nebeaktualūs bei pertekliniai.
Patenkinus pareiškėjos skundą, tenkinamas ir prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis 22,50 Eur ir 3350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos pilna apimtimi, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, ir įvertinus pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį spręstina, kad prašoma atlyginti teismo išlaidų suma yra proporcinga pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „SL town“ skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 70-2-67 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą.
Priteisti pareiškėjai UAB „SL town“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 3372,50 Eur teismo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.