Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-22 nutarimo Nr. 4PN-10 panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė L. Z. surašė M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4PN-10 dėl to, kad ji, būdama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos nare, atviro konkurso būdu vykdydama viešąjį pirkimą „Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“, Gedimino pr. 19, Vilniuje, Pirkimo komisijai 2015-07-21 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-205(21.3)) atplėšus vokus su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymų duomenys, taip pat Pirkimo komisijai, kurios nare buvo ir M. V., 2015-10-07 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-324(21.3)) priėmus sprendimus dėl: i) tiekėjo UAB „Mediapool“ pasiūlymo atmetimo, kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; ii) tiekėjų pasiūlymų įvertinimo pagal Pirkimo sąlygose nustatytus kriterijus „kokybė“ ir „paslaugų valdymas“ (visiems šešiems tiekėjams skyrė balus); iii) vokų su kainomis atplėšimo posėdžio datos, pagal Pirkimo sąlygose nustatytą vertinimo kriterijaus „kokybė“ antrąjį parametrą „žiniasklaidos priemonių efektyvumas ir pagrįstumas“ (lyginamasis svoris 0,5), visiems tiekėjams buvo skirti balai (nuo 5 iki 10, nustatytas maksimalus balas – 10); nei vieno tiekėjo pasiūlymas dėl siūlomų žiniasklaidos priemonių nebuvo pripažintas neatitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimų, po ko M. V., būdama Pirkimo komisijos nare, 2015-10-26 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-344(21.3)) atplėšė vokus su tiekėjų pasiūlytomis kainomis, nors Pirkimo komisija iki susipažinimo su tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdžio nebuvo įvertinusi Pirkimui pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose nėra priimta tokių sprendimų). Atsižvelgiant į tai, kad vokai su pasiūlytomis kainomis buvo atplėšti pirmiausia tiekėjų pasiūlymams suteikus balus pagal kriterijus „kokybė“ ir „paslaugų valdymas“, tačiau neįvertinus pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kas leido nustatyti (apskaičiuoti) galutinius Pirkimo rezultatus, ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. 2 d., 39 str. 7 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ str. 1 d. (T I b.l. 16-18)

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja S. J. 2016-08-22 nutarimu Nr. 4PN-10 M. V. pripažino kalta pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. 2 d., 39 str. 7 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 171³ str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 434 eurų baudą. (T I b.l. 12-15)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja prašo atkreipti dėmesį, kad nors ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo sudėtis yra formalioji, tačiau administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinat pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Vilniaus apygardos teismo 2015-08-10 nutartis Nr. ATP-756-190/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, jog Viešųjų pirkimų komisija, priimdama Nutarimą, motyvuotai įvertino ne visas bylos aplinkybes, o dalį aplinkybių įvertino netinkamai, todėl parinkta nuobaudos rūšis ir dydis iš esmės neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, šioje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su baudos skyrimu. ( T I b.l. 2-10)

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, jog „Dėl pasiūlymų vertinimo taip pat pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos, net jei to neįtvirtino pirkimo sąlygose, pasiūlymų vertinimui turi teisę pasitelkti ekspertus, kurie ją konsultuotų specifinių, žinių reikalaujančiais klausimais (VPĮ 16 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialių žinių vandentvarkos srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas <...>" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Viešųjų pirkimų tarnyba tikrai neginčija perkančiųjų organizacijų teisės vykdant viešųjų pirkimų procedūras pasitelkti ekspertus, tačiau pabrėžtina, kad net jeigu perkančiosios organizacijos tokia teise pasinaudoja, ekspertų išvados, nuomonė, veiksmai nepanaikina viešojo pirkimo komisijos narių pareigos vykdyti viešojo pirkimo procedūras laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir atsakomybės dėl priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad Pareiškėja, 2015-10-26 posėdžio metu vykdydama vokų su kainomis susipažinimo procedūrą nesant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai Nutarime konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą.

Į pareiškėjos skundo argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties, Viešųjų pirkimų komisija atsiliepime į skundą nurodė, jog ji visiškai nesutinka su Pareiškėjos skundu ir šioje dalyje ir pažymi, kad nutarimas priimtas objektyviai ištyrus ir įvertinus visą su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 4PN-10 susijusią medžiagą (Perkančiosios organizacijos pateiktus su Pirkimu susijusius dokumentus, Pareiškėjos 2016-07-21 rašytinius paaiškinimus dėl ATP Protokole nurodytų aplinkybių, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4PN-10 nagrinėjimo metu išsakytus argumentus) bei pagrįstai nustačiusi, kad egzistuoja ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis". Pažymėtina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Todėl taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis ATPK 171³ straipsnio 1 dalimi, reikia nustatyti, kad: i) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir, kad ii) šį pažeidimą padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas (-ai). Tiek ATP protokole, tiek Nutarime yra aiškiai aprašytos viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybės, nustatyti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nurodyti konkretūs Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, kuriuos Pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos narė, pažeidė ir kokiais veiksmais Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos Pareiškėjos buvo pažeistos, t. y. Nutarime išdėstytos aplinkybės, nurodyti argumentai, nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, pagrindžia Viešųjų pirkimų tarnybos priimto sprendimo skirti Pareiškėjai 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis LR ATPK 257 str. nuostatomis, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai. Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama ginčijamą Nutarimą, išaiškino visas bylos aplinkybes, įvertino Pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir teisėtai bei teisingai nustatė, kad egzistuoja ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, kuriems esant asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Į pareiškėjos skundo argumentus dėl administracinė nuobaudos skyrimo Viešųjų pirkimų komisija atsiliepime į skundą nurodė, jog ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas — užtraukia įspėjimą arba baudą <...> viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, <...> nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų <...>". Vadovaujantis ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, viešųjų pirkimų tarnyba įvertinusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek Vertinimo išvadoje, tiek ATP protokole, tiek Nutarime nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, ATP protokolo surašymo metu Pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu išsakytus paaiškinimus žodžiu, skyrė Pareiškėjai ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą nuobaudą - 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą.

Akcentuotina, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei ATPK neišskiriamas administracinės atsakomybės diferencijavimas pagal tai, ar asmuo viešojo pirkimo procedūrų vykdyme dalyvauja nuolat ar tik keliuose posėdžiuose, todėl, Viešųjų pirkimų komisijos įsitikinimu, Pirkimo komisijos narys jam pavestas funkcijas ir pareigas privalo atlikti tinkamai, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės taikymo, kai nustatomas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „<...> kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma, tačiau tokios neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas <,..>" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-26-222/2016).

Atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei teismų praktiką, darytina išvada, jog Pareiškėjos Skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. (T I b.l. 173-179)

Nutarimą priėmusios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Dėl asmenų trauktinų administracinėn atsakomybėn, vienas skyrius surašo konkretaus pirkimo vertinimo išvadą, konstatuoja tam tikrus padarytus pažeidimus, tada medžiaga perduodama į teisės ir personalo skyrių, kurio darbuotojai pradeda atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūrą. Asmenys traukiami priklausomai nuo pažeidimo padarymo, ar tai tam tikrų pirkimo dokumentų tvirtinimas, ar tam tikri sprendimai, kurie priimti komisijos posėdyje. Vertinami, peržiūrimi konkretūs protokolai, kuriuose priimti tam tikri sprendimai, ir žiūrima, kurie komisijos nariai jame dalyvavo, pasirašė protokolą. Pagal tai parenkami asmenys trauktini atsakomybėn. Pareiškėja pateikia poziciją, kad Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė sprendimą traukti ją administracinėn atsakomybėn praleidusi dviejų mėnesių nuobaudos skyrimo terminą. Jie su tuo nesutinka, nes 2 mėn. terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo, o nuo jo įsiteisėjimo dienos. Kadangi sprendimas kuris skundžiamas per 7 dienas, jis įsiteisėjo tik 2016-05-12, todėl VP tarnyba nuobaudos skyrimo termino nepraleido. Perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo komisiją, kurioje gali būti net 14 narių. Šiuo konkrečiu atveju buvo žiūrima, kas konkrečiai šį pažeidimą padarė. Imama tie komisijos nariai, kurie dalyvavo posėdyje, kuriame, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, buvo padarytas pažeidimas. Pažeidimo padarymo data nustatyta 2015-10-26 posėdžio data, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jame dalyvavę komisijos nariai. Jei pažeidimas būtų susietas su pirkimo sąlygų tvirtinimu, tie asmenys, kurie dalyvavo posėdyje, patvirtinusiame pirkimo sąlygas, būtų traukiami atsakomybėn, nors pvz., prieš tai buvusiuose posėdžiuose dalyvavo kiti komisijos nariai. Ji negali atsakyti, kodėl R. P. nebuvo patraukta atsakomybėn dėl 2015-10-26 posėdyje priimto sprendimo patvirtinimo. Perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimą pasirinkdama arba mažiausios kainos kriterijų, arba ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Šiuo atveju vykdant pirkimą pasirinktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Vadovaujantis VPĮ nuostatomis, pirmiausia pateikiami tiekėjų pasiūlymai su techniniais duomenimis ir kai yra atliekamos visos procedūros dėl techninių duomenų įvertinimo, pereinama prie pasiūlymų su kainomis. Tame etape, kai yra atliekamas pirmųjų vokų vertinimas, pirma turi būti įvertinta tiekėjų kvalifikacija, tada įvertinta ar iš principo tiekėjų pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ir techninę specifikaciją, tada turi būti suteikiami balai pagal pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, parametrus. Tie suteikti balai nėra techninių duomenų įvertinimas ir pasakymas, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygas ir techninę specifikaciją. Tie balai atspindi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kuriuos perkančioji organizacija nusimatė savo pirkimo sąlygose (šiuo atveju kriterijai kokybė ir paslaugų valdymas). Techninių duomenų įvertinimą sudaro ne vien pasiūlymo įvertinimas pagal ekonominio naudingumo kriterijus, nustatytus perkančiosios organizacijos. Tai tik vienas etapas techninių duomenų vertinime. Pasiūlymų techninių duomenų atitikimo techninei specifikacijai vertinimas yra etapas, einantis prieš ekonominio naudingumo įvertinimą. 2015-10-07 posėdyje buvo svarstomas tik vieno iš tiekėjų pasiūlymo neatitikimas konkurso sąlygoms. Viešųjų pirkimų tarnyba traktuoja, kad kitų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimas pirkimo dokumentams iš viso nebuvo vertintas. 2015-11-26 posėdyje jau keliami klausimai, kurie turėjo būti svarstomi iki vokų su kainomis atplėšimo, t.y, kad tiekėjų nurodytas laikraštis nėra toks, ką teigia tiekėjas. Tai turėjo būti atlikta iki vokų su kainomis atplėšimo. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių įrašai nebuvo pateikti tarnybai. Posėdžiai turi būti protokoluojami ir sprendimai priimti turi būti juose atsispindėti. Protokolai rodo, kad sprendimai dėl techninių duomenų įvertinimo nebuvo priimti. Buvo išreikalauti iš ŽŪM tiek spalio 1 d., tiek spalio 7 d. posėdžių garso įrašai. Tačiau juose nieko kito, ko nebuvo rašytiniame protokole, nebuvo fiksuota. Komisijos narys balsuoja už kažkokį sprendimą ir pasirašo. Net jei ir buvo posėdžio metu svarstymų, diskusijų, sprendimo dėl jo nebuvo priimta. (b.l. 103, 123)

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos administravimo valdyba 2016-05-05 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2016-04-27 Viešųjų pirkimų tarnybos pareiškimą dėl LR BK 225 str. 1 d., 226 str. 1 d., 227 str. 1 d., 228 str. 1 d., 229 str. numatytų nusikalstamų veikų, galimai padarytų atliekant LR Žemės ūkio ministerijos atvirą viešojo pirkimo konkursą „Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“. (T I b.l. 43-45) Šis nutarimas gali būti skundžiamas per 7 dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos, t.,y jis įsiteisėja ne anksčiau nei 2016-05-13, taigi ir nuobaudos skyrimo terminas sueina ne anksčiau nei 2016-07-13. LR ATPK 35 str. 3 d. nuostatos numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Viešųjų pirkimų tarnyba LR ATPK 35 str. 3 d. pagrindu 2016-07-07 sprendimu pratęsė byloje nuobaudos skyrimo terminą iki 2017-05-05. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla pakankamai sudėtinga, viešųjų pirkimų tarnybai reikėjo įvertinti pirkimo konkurso eigą, viešojo pirkimo komisijos narių veiksmus, nustatyti atsakingus asmenis, teismas laiko pagrįstu nuobaudos skyrimo termino pratęsimą. Skundžiamas nutarimas priimtas dar nesuėjus pratęstam nuobaudos skyrimo terminui, todėl teismo vertinimu, LR ATPK 35 str. nuostatos nėra pažeistos.

LR ATPK 171³ str. 1 d. numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma ir būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu viešųjų pirkimų taisykles.

Pareiškėjai M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4PN-10 surašytas už tai, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. 2 d., 39 str. 7 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi 2015-10-26 posėdyje priėmė sprendimą atplėšti tiekėjų vokus, kuriuose nurodytos tiekėjų pasiūlytos kainos, nors prieš tai, iki susipažinimo su tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdžio, 2015-10-07 Pirkimo komisijos posėdyje nebuvo patikrinti ir įvertinti Pirkimui pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o galutinis tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimo pirkimo sąlygoms vertinimas buvo atliekamas tik po vokų su kainomis susipažinimo.

Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 67 punkto, kitos bylos medžiagos, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei Viešųjų pirkimų atstovės paaiškinimų, minimas Žemės ūkio ministerijos vykdytas viešasis pirkimas vyko ir tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. 2 d. nustato, jog jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį) turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Analogiška tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka buvo nustatyta ir perkančiosios organizacijos patvirtintose atviro konkurso sąlygose: 49 punktas nustatė, jog susipažinimas su pasiūlymais vyks dviejuose komisijos posėdžiuose: pirmame posėdyje atveriami vokai, kuriuose yra pasiūlymo techniniai duomenys, kita informacija apie dalyvius ir dokumentai, antrame – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Komisijos susipažinimo su pasiūlymų techniniais duomenimis ir informacija apie dalyvius paskirtas 2015-07-21 posėdyje. Minėtų sąlygų 51 punktas nustato, kad susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir dalyvių kvalifikacija atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymų techninių duomenų, dalyvių kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša visiems dalyviams, kartu nurodo ir antrojo susipažinimo su pasiūlymų kainomis Komisijos posėdžio vietą ir datą, laiką.

Pirkimo sąlygų 65.1 ir 65.2 punktai nustato, kad Komisija atmeta pasiūlymą, jei pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; taip pat jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (techninėje specifikacijoje ir pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Sąlygų 67 punktas nustato, kad toliau pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimų kriterijų vertinami perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai. Iš to seka išvada, kad konkurso sąlygų neatitinkantis pasiūlymas turi būti atmestas ir jis nevertinamas pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų, todėl darytina išvada, kad dalyvių pasiūlymų techninių duomenų atitikimo konkurso sąlygoms (techninei specifikacijai) vertinimas ir pasiūlymo vertinimas pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų, suteikiant balus, yra skirtingi etapai, tai yra, Pirkimo komisija vertina: 1) ar tiekėjų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus; 2) ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ ir Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; 3) skiria balus tiekėjų pasiūlymams pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, parametrus; 4) susipažįsta su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodyta pasiūlymo kaina ir įvertina visą pasiūlymą bendrai.

Kaip matyti iš Viešojo pirkimo komisijos 2015-08-24 posėdžio protokolo, šiame posėdyje buvo įvertinta pasiūlymus pateikusių konkurso dalyvių kvalifikacija ir svarstytas klausimas dėl paskyrimo ekspertų, vertinsiančių pasiūlymų techninius duomenis, priimtas sprendimas patvirtinti 4 ekspertus: B. Z., A. M., S. P., B. V., vertinsiančius pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. ( T II b.l. 7-9)

Viešojo pirkimo komisijos 2015-10-07 posėdžio protokole nurodyta, kad šiame posėdyje svarstyti tik trys klausimai: tiekėjo UAB „Mediapool“ pasiūlymo atmetimas, tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas, vokų su kainomis atplėšimo datos nustatymas. Nutarta Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. pagrindu atmesti UAB „Mediapool“ pasiūlymą, Viešųjų pirkimų įstatymo 96 str. 6 d. pagrindu pagal pirkimo sąlygose nustatytus paslaugų kokybės ir paslaugų valdymo kriterijus paskirti balai už techninius pasiūlymų duomenis likusiems šešiems tiekėjams; nustatyta vokų su kainomis atplėšimo posėdžio data 2015-10-26. ( T I b.l. 79-80)

Iš aukščiau minėtų dokumentų turinio matyti, kad vykdant konkursą, skirtingi konkurso etapai realiai nebuvo išskirti, jie sujungti į viena: dienotvarkėje nurodoma, kad bus vertinami pasiūlymų techniniai duomenys, svarstomi ekspertų įvertinimai pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Nors posėdžio pirmininkė 2015-10-07 posėdyje nurodė, kad 2015-10-01 buvo atliekamas pateiktų pasiūlymų techninių duomenų vertinimas, tačiau kaip matyti, jame buvo aptariamos ekspertų pateiktos vertinimo išvados, kuriose buvo suteikti balai tiekėjų pasiūlymams, ir kurie buvo patvirtinti 2015-10-07 komisijos posėdyje. Taigi nei paskirti ekspertai, nei Pirkimo komisija nevertino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimo pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o Pirkimo komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl to, ar tiekėjų pasiūlymai (be UAB “Medialpool”) atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (techninę specifikaciją) ar ne, tik nutarė pasikonsultuoti su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl vieno tiekėjo, tai yra UAB „Mediapool“ pasiūlymo atmetimo galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismo posėdyje pripažino, jog 2015-10-01 posėdyje buvo sulaikytas sprendimas dėl kitų tiekėjų pasiūlymų pripažinimo tinkamais, o 2015-10-07 tokio sprendimo taip pat nebuvo priimta. 2015-10-07 posėdžio metu Pirkimo komisija priėmė sprendimą tik dėl vieno iš tiekėjų – UAB „Mediapool“ – atmesdama jo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o jokių sprendimų dėl kitų šešių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus Pirkimui, Pirkimo komisija nepriėmė, tai yra Pirkimo komisijos sprendimo, kad kiti šeši tiekėjai atitinka Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ ir Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, priimta nebuvo. Be to, Pirkimo komisija, šio posėdžio metu, nepriėmusi jokių sprendimų dėl kitų šešių tiekėjų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, 2015-10-07 posėdyje visiems šešiems tiekėjams skyrė balus.

Kaip matyti iš 2015-10-26 komisijos posėdžio protokolo, šiame posėdyje buvo atplėšti tiekėjų vokai su kainų pasiūlymais ir su jais susipažinta (T I b.l. 74-75), po ko 2015-11-26 komisijos posėdyje vėl grįžta prie tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ar tiekėjų pasiūlymų duomenys atitinka pirkimo sąlygas, o būtent, ar tiekėjų pasiūlymuose kategorijoje „vietiniai leidiniai“ nurodyti leidiniai („Sekundė“, „Šilokarčema“, „Telšių žinios“, „Šiaulių naujienos“, „Suvalkietis“ ir kt.) iš tiesų yra vietiniai, ar nurodyti televizijos kanalai yra iš tikrųjų regioniniai, ar konkrečių leidinių tiražai atitinka pirkimo sąlygas ir t.t. (T II b.l. 12-15). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 31 str. nuostatas ir paties pirkimo sąlygas, visi šie klausimai turėjo būti nagrinėti ir įvertinti, sprendžiant, ar tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka pirkimo sąlygas, kurios nurodytos pirkimo techninėje specifikacijoje.

Pareiškėja skunde nurodė, jog nors 2015-10-07 komisijos posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjai informuojami apie jiems suteiktus balus už techninius pasiūlymų duomenis, tai vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu darytina išvada, kad tie pasiūlymai, kuriems balai suteikti, yra atitinkantys Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tačiau pati nagrinėjamo atviro konkurso eiga paneigia šį teiginį. Kaip minėta, 2015-10-01 posėdyje buvo svarstomos ekspertų pateiktos vertinimo išvados dėl visų dalyvių pateiktų pasiūlymų, kuriose buvo ekspertų suteikti balai ir UAB “Mediapool” ( T I b.l. 83). Taigi, faktas, kad pateikusiam pasiūlymą konkurso dalyviui buvo suteikti vertinimo balai, automatiškai nereiškia išvados, kad jo pasiūlymas atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, nes būtent UAB “Mediapool” pasiūlymas buvo atmestas jau po ekspertų vertinimo svarstymo kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, ir jam ekspertų paskirti balai netvirtinti. Šiuo atveju buvo pažeista pačių pirkimo sąlygų 67 punkto nuostata, kad neatitinkantys pirkimo sąlygų pasiūlymai apskritai nevertinami. Dar vėliau kaip neatitinkantys pirkimo sąlygų atmesti dalyvių UAB „Idea prim“ ir UAB „Ministerium“, VšĮ „Socialiniai partneriai“ pasiūlymai, nors jų vertinimo balai jau buvo patvirtinti komisijos 2015-10-07 posėdyje.

Žemės ūkio ministerijos paskelbtame 2015-04-28 viešame pirkime „Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtuose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ Techninės specifikacijos skyriuje „Reikalavimai paslaugoms“ 3 p. lentelėje 1.2 ir 1.3 p. buvo reikalavimas informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui nurodyti 5 regioninius ir 30 vietinių laikraščių. 1.2 punkte nurodyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti dokumentus, kuriuose nurodomi siūlomų leidinių tiražai, platinimo vietos, pardavimų pagal rajonus, miestus savivaldybes ataskaitos, prenumeratų pagal rajonus miestus, savivaldybes kiekis. Iš pvz., dalyvio „VIP communications“ pasiūlymo A dalies matyti, kad kartu su šiuo pasiūlymu buvo pateikti vietinių, regioninių leidinių dokumentai, taigi Komisijos nariams tinkamai susipažinus su tiekėjų pasiūlymų A dalimi „Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“, abejonės dėl tiekėjų nurodytų vietinių/regioninių leidinių atitikimo konkurso sąlygoms turėjo kilti dar iki atplėšiant kainų pasiūlymus (pasiūlymų B dalis).

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai perkelia atsakomybę ekspertams. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 d. numato perkančiajai organizacijai teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Minėtojo atviro konkurso sąlygų 68 p. nustato šių ekspertų kompetencijos ribas: konkursui pateiktus pasiūlymus nagrinėja, palygina ir vertina komisijos patvirtinti ekspertai, konkurso sąlygose nustatyta tvarka. Komisija tvirtina ekspertų vertinimus. Ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Viešojo pirkimo metu pateiktos ekspertinio vertinimo išvados iš esmės neatleidžia perkančiosios organizacijos tinkamai motyvuoti savo sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-407/2011). Taigi, aplinkybė, kad šiuo atveju Pirkimo komisijos posėdyje dalyvavo ekspertai ir priimant sprendimus buvo remtasi ekspertų pateiktomis išvadomis, nešalina M. V. atsakomybės, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešąjį pirkimą organizuoja ir atlieka Viešojo pirkimo komisija, o pagal Komisijos darbo reglamento 12 punktą, priimdama sprendimus Komisija yra savarankiška. Ekspertai šiuo atveju tik įvertino Pirkimo dalyvių pasiūlymus ir pateikė Pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimo lenteles, iš kurių matyti tik Pirkimui pateikusių tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijaus parametrus skiriant balus, tačiau įvertinti, ar tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei priimti galutinį sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų atitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams turėjo Pirkimo komisija, tačiau kaip minėta aukščiau toks sprendimas nei viename komisijos posėdyje iki vokų su kainomis atplėšimo nebuvo priimtas ir įformintas.

Viešųjų pirkimų komisijos narys už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalis), o komisijos narys, pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalis), ir savo funkcijas turi atlikti tinkamai, laikydamasis viešųjų pirkimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Asmenims, priimantiems neteisėtus sprendimus, susijusius su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimu, vykdant viešojo pirkimo procedūras, kyla atsakomybė. Komisijos darbo reglamente taip pat įtvirtinta pareiga jos veikloje vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais (2 punktas), taip pat pareiga vykdyti viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas užduotis ir (ar) atlikti šiuose teisės aktuose numatytus veiksmus ir (ar) procedūras (14 punktas). (T II b.l. 16-18) M. V. 2015-10-07, 2015-10-26 posėdžiuose buvo viešųjų pirkimų komisijos narė, turinti balso teisę, ir ji priėmė bei savo parašu patvirtino sprendimą atplėšti vokus su kainomis. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų Komisijos darbo reglamento 17 punktas nustato, kad kiekvienas komisijos narys yra asmeniškai atsakingas už savo neteisėtus sprendimus. Kadangi M. V. 2015-10-26 priėmė sprendimą, kuris buvo neteisėtas dėl to, kad nebuvo įvertintas tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimas konkurso sąlygoms, ji individualiai atsako už šį sprendimą. Pareiškėja argumentuoja, kad ji neturėjo tikslo pažeisti viešojo pirkimo procedūras, nesiekė vieno kurio konkurso dalyvio laimėjimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimas gali būti padaromas ne tik tiesiogine tyčia, bet ir iš neatsargumo, kai asmuo nenumato, kad gali kilti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (LR ATPK 11 str.) Šiuo atveju M. V. pažeidimas padarytas neatsargiai, nepakankamai įsigilinus į tiekėjų pasiūlymus, nesusipažinus su jų pateiktais dokumentais, pasikliaujant tik paskirtų ekspertų padarytais vertinimais. Taigi šiuo atveju atsakomybę lemia ne tik konkretūs pareiškėjos atlikti veiksmai (balsavimas 2015-10-26 posėdyje dėl vokų su kainomis atplėšimo), bet ir neveikimas – kad nebuvo jos kaip komisijos narės vertinamas ir priimtas sprendimas dėl konkurso dalyvių pasiūlymų techninių duomenų atitikimo konkurso sąlygoms.

Pareiškėjos argumentas, kad tiekėjai po pranešimų nepareiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, kad vokai planuojami atplėšti, jų neinformavus apie pasiūlymų atitikimą perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams, nešalina pažeidimo padarymo, kadangi pareigą informuoti tiekėjus apie pasiūlymų atitikimą konkurso reikalavimams, nustato ne Viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau ir pačios perkančiosios organizacijos nustatytos viešojo pirkimo taisyklės.

Teismas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad minėti viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės, nes šiuo atveju buvo įvykdytas tik formalus viešųjų pirkimų procedūros pažeidimas, kuris neturėjo įtakos viešųjų pirkimų dalyvių teisių apimčiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-10-07 posėdyje, paskyrus šešiems konkurso dalyviams balus už jų pasiūlymų techninius duomenis buvo suformuoti konkurso dalyvių lūkesčiai, kad jų pasiūlymų techniniai duomenys atitiko konkurso sąlygų reikalavimus. Ir būtent dėl to, kad po pasiūlymų su kainomis vokų atplėšimo, buvo sugrįžta prie pasiūlymų techninių duomenų vertinimo, 2015-12-08 komisijos posėdyje buvo Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. bei pirkimo sąlygų 65.4 papunkčio pagrindu atmesti UAB „Idea prim“ ir UAB „Ministerium“, VšĮ „Socialiniai partneriai“ pasiūlymai, o viešųjų pirkimų procedūra Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimu, pripažinus ją neskaidria nutraukta. Taigi, atvirkščiai nei teigia pareiškėja, dėl neteisingų sprendimų priėmimo 2015-10-07, 2015-10-26 posėdžiuose, susidarė prielaidos minėtųjų konkurso dalyvių teisinę padėtį vėlesniuose konkurso etapuose pakeisti iš esmės, todėl šiuo atveju nelaikytina, kad tai buvo vien formalus viešųjų pirkimų procedūros pažeidimas, kuris nelėmė konkurso eigos ir rezultato.

Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, kad M. V., būdama Pirkimo komisijos nare, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, kadangi 2015-10-07 dalyvaudama Pirkimo komisijos posėdyje neįvertino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimo Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad to neatliko ir ekspertai, ir balsavo už vokų su kainomis atplėšimo posėdžio datą, bei kitus šio posėdžio metu priimtus sprendimus, kurių nepakako, kad vyktų 2015-10-26 vokų su kainų pasiūlymais posėdis, bei dalyvavo ir priėmė sprendimus 2015-10-26 vokų su kainomis atplėšimo posėdyje.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos sankcijos įspėjimas arba bauda perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Nutarime nurodyta, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančių ar sunkiančių aplinkybių, todėl M. V. paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda. Tačiau vertinant LR ATPK 30 str. nuostatas, skiriant bausmę atsižvelgtina ne tik į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, bet ir pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog praeityje M. V. būtų bausta už viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, kad ji nebuvo nuolatinė viešojo pirkimo „Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ komisijos narė, dalyvavo tik priimant tarpinius sprendimus, bei nedalyvavo 2015-10-01 komisijos posėdyje, kuriame buvo susipažinta su pasiūlymų techniniais duomenimis, ir 2015-12-08 komisijos posėdyje, kuriame galutinai buvo nuspręsta grįžti prie tiekėjų pasiūlymų atitikimo konkurso sąlygoms vertinimo, pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, skiria M. V. švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. V. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi LR ATPK 171³ str. 1 d., numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, tačiau jis paskyrė per griežtą baudą už teisės pažeidimą, todėl šioje dalyje Viešųjų pirkimų tarnybos 0-008-22 nutarimas Nr. 4PN-10 keistinas, paskiriant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą iš dalies.

Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-22 nutarimą Nr. 4PN-10 – M. V. už LR ATPK 171³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą skirti įspėjimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.