Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys išieškotoja mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, antstolė Vilma Leskevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

sustabdyti antstolės Vilmos Leskevičienės vykdomą priverstinį pareiškėjos turto - buto, kurio bendras plotas 66,69 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių.

Prašyme nurodoma, antstolė Vilma Leskevičienė savo kontoroje vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos turto: buto, kurio bendras plotas 66,69 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė Vilma Leskevičienė pati savo nuožiūra įkainojo turtą ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskelbė bei vykdo pareiškėjos turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, įsitikinusi, kad antstolės Vilmos Leskevičienės vykdomosiose bylose pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Dėl tos priežasties pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Šiuo atveju antstolė pareiškėjos turtą įvertino tik 37 000,00 Eur ir turtą pirmose varžytinėse pardavinėja už 29 600,00 Eur pradinę pardavimo kainą, tačiau pareiškėja yra įsitikinusi, kad šio pareiškėjos turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjos varžytynėse parduodamo turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji. Kaip pavyzdys pateiktinas nekilnojamojo turto pardavimo portalo (duomenys neskelbtini) skelbimas, iš kurio matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), 3 kamb., 58 m² ploto parduodamas už 77 000,00 Eur ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu pareiškėjos turtą antstolė įvertino tik 37 000,00 Eur, o pardavinėja už 29 600,00 Eur. Skirtumas net 40 000,00 Eur. Tai didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėjo, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti. Pateikiami turto skelbimai būtent rodo analogiško skolininko turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi skolininko turto galimą rinkos vertę. Kaip matyti iš pateiktų skelbimų, panašus turtas yra pardavinėjamas ženkliai didesnėmis kainomis nei šiai dienai pardavinėjamas pareiškėjos turtas, kas įrodo, jog už pareiškėjos turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos turto vertė šiai dienai yra ženkliai didesnė nei antstolės vykdomosiose bylose nustatytoji, dėl ko yra pagrindas atlikti turto vertės nustatymą paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjos pateikti aktualūs panašaus turto pardavimo skelbimai rodo, jog turtas yra vertas gerokai daugiau, kas reiškia, kad buvo pažeistas pamatinis varžytynių tikslas - parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Egzistuoja pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus ir nesustabdžius antstolės vykdomo pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių, pareiškėjos turtas jau greitu metu galimai bus parduotas (viso turto varžytynių pabaiga – (duomenys neskelbtini)) ženkliai per žema kaina, kas lems, jog nebus pasiektas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą kuo įmanoma didesne kaina, kad maksimaliai pasidengtų išieškotojo reikalavimai. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Pareiškėja skundu prašo atšaukti šiai dienai vykstančias turto varžytynes bei paskirti turto rinkos vertės ekspertizę, kad turtas vykdomosiose bylose būtų įkainotas rinkos kaina, kuri nekeltų abejonių. Tačiau, kaip minėta, šiai dienai turto varžytynės vyksta, varžytynių pabaiga – (duomenys neskelbtini). Iki minėto laiko nėra jokių galimybių, kad pareiškėjos skundas jau bus išnagrinėtas teisme. Vadinasi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstolei iki galo vykdyti varžytynes, pareiškėjos turtas, tikėtina, bus parduotas, o gautos lėšos iš turto pardavimo – paskirstytos išieškotojui ir antstolei. Tokiu atveju neteks prasmės pats pareiškėjos skundo nagrinėjimas ir teismo sprendimas, kuriuo antstolė galimai būtų įpareigota paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė jau (duomenys neskelbtini) nevaržomai galės parduoti turtą, vėliau – surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kas reiškia, kad turtas bus perleistas nuosavybėn tretiesiems asmenims ženkliai per žema kaina, kas lems, jog nebus įgyvendintas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Šiai dienai pareiškėjos turtas varžytynėse parduodamas ne jo rinkos kaina. Tai nėra proporcinga ir sąžininga pareiškėjos atžvilgiu, kadangi turtą pardavus ne jo rinkos kaina, bus gauta ženkliai mažesnė suma iš jo pardavimo. Teismui galimai tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, antstolė būtų įpareigota panaikinusi patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, priėmusi patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir pareiškėjos turtas būtų pardavinėjamas jau rinkos kaina, o ne vadovaujantis netinkamai pačios antstolės nustatyta turto verte. Iki kol skundas bus išnagrinėtas teisme, šiai dienai jau kyla reali grėsmė, kad pareiškėjai dėl antstolės neteisėtų veiksmų galimai palankus būsimas teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas. Paminėtina, kad varžytynės dar nesibaigusios, turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nesurašytas, vykdomoji byla neužbaigta, lėšos vykdomojoje byloje nepaskirstytos, pareiškėjos purtas dar nėra perleistas, dėl ko, siekiant užtikrinti galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymą, šiuo atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant turto pardavimą. Šiuo atveju egzistuoja grėsmė, kad turtas bus realizuotas, nuosavybė perleista skundo nagrinėjimo metu tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tokia situacija gali nebeturėti jokios reikšmės, nes Turtas jau gali būti tuo metu perleistas sąžiningam naujam įgijėjui. Pareiškėjai teks imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius, mokėti didelius žyminius mokesčius, bus išlaidų advokatams ir t. t. Visa tai galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas. Tai grėsmė galimai palankiam pareiškėjai teismo sprendimui pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Įstatymas numato, jos prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas (pareiškėjas) turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

Antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 849,00 Eur delspinigių (skolos), 104,26 Eur notaro atlyginimo, 13 338,00 Eur palūkanų (skolos), 4 725,00 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų sutartinių palūkanų, 35 100,00 Eur skolos, 3 896,00 Eur susikaupusių ir nesumokėtų delspinigių, 6,49 Eur už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą patvirtinimą dydžio, 3 510,00 Eur baudos ir palūkanų išieškojimo išieškotojos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Šiuo atveju teismui pateiktu prašymu pareiškėja prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese vykdomosiose bylose sustabdymą, t. y. sustabdyti paskelbtas varžytynes. Pareiškėja teigia, kad pareiškėjos turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina, nesustabdžius antstolės vykdomo pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių, pareiškėjos turtas bus parduotas ženkliai per žema kaina, kas lems, jog nebus pasiektas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą kuo įmanoma didesne kaina, kad maksimaliai pasidengtų išieškotojo reikalavimai.

Pažymėtina, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

Tačiau kaip matyti iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos, 2023 m. liepos 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuriuo patvarkė skirti ekspertizę turto: buto (patalpos), adresu (duomenys neskelbtini); su rūsiu 4,95 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, atlikti ekspertizę pavedė ekspertizės įstaigos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertams. Šis patvarkymas galėjo būti apskųstas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2023 m. rugpjūčio 3 d., bet per nustatytą terminą pareiškėja skundo nepateikė. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 13 d. buto apžiūros akto, pareiškėja dalyvavo apžiūrinti butą. 2023 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertai atliko buto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ekspertų nustatyta turto vertė yra 37 000,00 Eur.

2023 m. spalio 10 d. antstolė surašė patvarkymą dėl turto įvertinimo, kuriuo patvarkė atlikti minėto buto ekspertizę, šis patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2023 m. spalio 12 d., per nustatytą terminą apskųstas nebuvo. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą dėl Pirmųjų turto varžytinių paskelbimo, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau pareiškėja ir šio patvarkymo įstatymo nustatytu terminu neskundė.

Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus, vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra įrodyta sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, visuma, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateiktos kaip neabejotinai ir tikrai esanti informacija, preliminariai vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu šiuo atveju neatitinka kitų byloje esančių duomenų. Pažymėtina, kad priverstinis vykdymas paprastai sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, todėl vien ši aplinkybė, jog, pradėjus priverstinį vykdymą, t. y. paskelbus varžytynes, pareiškėja patirs neigiamų padarinių, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (šiuo atveju varžytynių sustabdymas) – taikytina rezervuotai, tik išimtiniais atvejais bei įrodžius jos taikymo būtinumą ir neproporcingai nesuvaržant išieškotojo teisių ir teisėtų interesų bei nepaneigiant vykdomojo dokumento privalomumo. Šiuo atveju, teismo nuomone, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, minėti jų taikymo principai būtų pažeisti aukščiau išdėstytais argumentais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 335 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams.