- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-2329-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23120-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ir Ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tyretra“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tyretra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) ir Ko“ dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 474,25 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2013 m. sausio 2 d. šalys sudarė sutartį Nr. VP-50195 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti padangas bei atlikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas. Pagal 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP1501407 už padangas bei atliktas padangų restauracijos paslaugas atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 2 084,30 Eur iki 2016 m. birželio 30 d. Atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą praleidusi sutartyje numatytą terminą, todėl pagal sutarties 2.1. punktą ji privalo sumokėti sutartus 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. prašomų priteisti delspinigių suma sudaro 474,25 Eur. Abi šalys yra verslininkės, dėl delspinigių dydžio šalys susitarė rašytine sutartimi laisva valia, neįtakojamos ir neverčiamos, ketverius metus atsakovė neginčijo delspinigių dydžio.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė mažinti netesybų dydį. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad atsakovės skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP1501407 buvo padalinta dalimis dėl sunkios atsakovės materialinės padėties. Atsakovė sąžiningai įvykdė savo įsipareigojimus – sumokėjo visą skolą. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ir prašo priteisti per didelius delspinigius, nors žino apie atsakovės sunkią materialinę padėtį ir turimus kitus kreditorius. Atsakovė prašė sumažinti 0,2 procentų dydžio delspinigius iki 0,02 procentų, nes netesybų funkcija yra kompensacinė, o 73 procentų metinių delspinigių dydis pažeidžia atsakovės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 474,25 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atsakovei perdavė prekes ir suteikė paslaugas, todėl atsakovė privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus ir PVM sąskaitose-faktūrose nustatytais terminais sumokėti ieškovei už parduotas prekes ir atliktas paslaugas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslininkės, kurios savo rašytinėje sutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai numatė delspinigių dydį už savalaikį neatsiskaitymą – 0,2 procentai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau atsakovė galutinai atsiskaitė su ieškove tik šiai kreipusis į teismą. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalaujama 474,25 Eur delspinigių suma nėra neprotingai didelė, lyginant ją su atsakovės skolos suma – 2 084,30 Eur, ji sudaro 22,74 proc. pradinės skolos sumos. Nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė 173 dienas ir naudojosi ieškovei priklausančiais pinigais, žinodama apie savo sutartinę pareigą mokėti delspinigius. Kadangi abi sutarties šalys yra privatūs pelno siekiantys verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, tai laisva valia pasirinkdama sutarties sąlygas dėl netesybų dydžio, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau 2013 m. sausio 2 d. sudarytos sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio pradėjo ginčyti daugiau kaip po 3 metų, tik ieškovei pareiškus reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo.Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 474,25 Eur delspinigių sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) ir Ko“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikini ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, sumažinti 0,2 proc. delspinigius iki 0,02 proc. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą mažinti netesybas, motyvuodamas tuo, kad šalių sutartas netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju nėra neprotingai didelis ir nėra teisinio pagrindo jo mažinti. Apeliantės nuomone, šiuo atveju turėjo būti taikytas netesybų mažinimo institutas, pateiktas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, bei turėjo būti vadovaujamasi minėtas normas aiškinančia teismų praktika.Ieškovė piktnaudžiaudama savo teisėmis siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kas prieštarauja netesybų funkcijai, kuri yra kompensacinė, todėl šiuo atveju nustačius 73 proc. metinių delspinigių dydį yra pažeidžiamos atsakovės teisės. Sulygtos netesybos akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, o netesybų mažinimo būtinumas šiuo atveju yra akivaizdus dėl susiklosčiusių sunkių atsakovės finansinių aplinkybių.Atsakovė neįstengė laiku mokėti visų savo įsipareigojimų, nes susidūrė su savo partnerių nesąžiningumu, t. y. atsakovė siekė atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau jos kreditoriai vėluoja mokėti, todėl atsakovė šiuo metu pajėgi mokėti dalimis savo įsipareigojimus. Atsakovė nevengia ir nepiktnaudžiauja savo teisėmis, nes kaip respektabilus rinkos dalyvis, nors ir esant finansiniams sunkumams, siekia mokėti, o ne vengti ar nutraukti mokėjimus, kas būtų pripažinta kaip nesąžiningumu, todėl nors šalys bendradarbiavo 4 metus, šiuo atveju ieškovė, kaip nesąžininga šalis, siekia pasinaudoti nesąžiningomis sutarties sąlygomis ir praturtėti atsakovės sąskaita.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tyretra“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Pažymi, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus delspinigių dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos. Šiuo atveju atsakovė nenurodė jokio teisinio nei faktinio pagrindo, kodėl delspinigius prašo sumažinti būtent iki 0,02 proc. dydžio.Apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, jog dėl susidariusių sunkių finansinių aplinkybių prašo sumažinti delspinigių dydį, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti, atsakovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad abi sutarties šalys yra verslininkės, kurios savo rašytinėje sutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai numatė delspinigių dydį už savalaikį neatsiskaitymą - 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau atsakovė galutinai atsiskaitė tik šiam kreipusis į teismą ir tai beveik po vienerių metų.Sutartis šalims turi įstatymo galią. Du verslo subjektai sutiko, pasirašė sutartį, veikdami savarankiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio sudarytas piktnaudžiaujant apgaule, panaudojant prievolę ar ekonominį spaudimą atsakovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinių netesybų priteisimo, netesybų dydžio nustatymo.Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę prekių tiekimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už jas PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais ir kainomis. Šalys susitarė, kad laiku neatsiskaičius su pardavėja, pirkėja įsipareigoja sumokėti 0,2 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (b. l. 7). Ieškovė išrašė atsakovei 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP1501407 už padangas bei atliktas padangų restauracijos paslaugas, o atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 2 084,30 Eur sumą iki 2016 m. birželio 30 d. (b. l. 9). Ieškovė pagrindinę skolą apmokėjo penkiais mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d. (b. l. 8). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei, prašė priteisti iš atsakovės 474,25 Eur sutartinių delspinigių sumą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 474,25 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur žyminį mokestį. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą mažinti netesybas; šalių sulygtos netesybos akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus; ieškovė siekia pasinaudoti nesąžiningomis sutarties sąlygomis ir praturtėti atsakovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, jog šalys sudarė byloje minėtą prekių pirkimo pardavimo sutartį siekdamos gauti iš jos ekonominę naudą ir pelną, laisvai susitarė dėl netesybų dydžio ir jų skaičiavimo principo. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir nuostatą, jog teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CPK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių sutartos mokėti netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieškovės reikalaujama 474,25 Eur delspinigių suma nėra neprotingai didelė, lyginant ją su atsakovės skolos suma – 2 084,30 Eur, ji sudaro 22,74 procentus pradinės skolos sumos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė 173 dienas ir neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiais pinigais, žinodama apie savo sutartinę pareigą mokėti delspinigius.Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.