Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Toliau pasisakoma dėl kiekvienos iš šių aplinkybių.

Teismui nustačius aplinkybę, kad ieškovas G. A. sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini) jis turi teisę reikalauti, kad turintis galimybę teikti išlaikymą atsakovas, ieškovo tėvas, esant paramos būtinumui teiktų jam išlaikymą pažangaus mokymosi Vilniaus statybininkų rengimo centro dieninio skyriaus laikotarpiu, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. birželio 30 d. (mokslų baigimo dienos).

Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3. 194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Šiuo atveju byloje abi šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra gerai besimokantis, tačiau tuo pačiu byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl nepatenkinamų metinių įvertinimų būtų atimta galimybė toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, taigi teismas vertina, kad sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktas nepaneigtas.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Dėl paramos reikalingumo besimokančiam ir kartu dirbančiam pilnamečiui vaikui pažymėtina tai, kad nors ieškovo mokslai trunka ir ne visą dieną, tačiau besimokantis asmuo taip pat turi skirti laiko pasiruošimui mokslams, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei pažangiai mokytis vienu metu. O kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Šiuo atveju ieškovas dirba dėl to, kad negali savęs išlaikyti, pagal darbo sutartį jo darbo laiko norma – vidutiniškai 30 valandų per savaitę, darbo užmokestis priklauso nuo faktiškai dirbtų valandų, už kurias mokamas minimalus valandinis atlygis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas dirba, taigi gauna pajamas, kurios įvertinus pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. sudaro vidutiniškai 581,11 Eur. Pažymėtina, kad norėdamas gauti tokį ir didesnį atlygį, ieškovas priverstas faktiškai išdirbti daugiau valandų, kas atitinkamai yra sudėtinga siekiant sėkmingai baigti numatytą mokymo programą. Taigi nesutiktina su atsakovu, kad ieškovo gaunamos pajamos galimai visiškai paneigia paramos reikalingumą, kadangi jos didėja tik laiko, kuris turi būti skirtas mokymuisi, „sąskaita“, tačiau sutiktina, kad yra pagrindas ieškovui pradėjus gauti darbines pajamas mažinti prašomos priteisti paramos dydį.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių 840,00 Eur). Vadovaujantis išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai, yra mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (85,75 euro) išmoka per mėnesį. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas nėra išnaudojęs galimybės kreiptis dėl šios valstybės išmokos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškiniu prašoma atitinkamai mažesnės išlaikymo suma negu teismų praktikoje minimas orientacinis dydis.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto neturi, mokosi profesinėje mokykloje, ieškovo mokymosi rezultatai netrukdo tęsti mokslus toliau, ieškovas išnaudojo galimybes papildomai gauti pajamų (įsidarbino), teismas daro išvadą, kad ieškovui parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl tokios paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes ją teikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gauna apie 2100 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Teismas pažymi, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovui neturėtų būti teikiama ar tik vien dėl tokios aplinkybės esmingai mažinama. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad turėtų galimybę teikti paramą, tačiau nenurodė kokio dydžio.

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie ieškovo išlaikymo ar, kad toks prisidėjimas būtų atsakovui nepakeliama našta. Byloje esantys duomenys apie atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nepagrindžia, kad atsakovas neprivalo teikti paramą pilnamečiam sūnui su trečiuoju asmeniu, nes iš bylos duomenų pakankamai pagrįsta manyti, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei trečiojo asmens. Atsakovas turi pakankamai turto, iš kurio galėtų lygiaverčiai su trečiuoju asmeniu vykdyti išlaikymo pareigas ieškovui. Atsakovo aplinkybė, kad nepilnametė atsakovo ir trečiojo asmens dukra E. A. šiuo metu gyvena kartu su atsakovu ir trečiasis asmuo jai faktiškai neteikia išlaikymo, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovui dėl to nekyla pareiga teikti paramą savo pilnamečiam sūnui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokslų baigimo dienos, t.y. 2025 m. birželio 30 d. Ieškinyje nurodė, kad jo būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 587 Eur suma, kurią detalizuojant, mokestis už bendrabutį - 17 Eur; internetas - apie 5 Eur; maistas - apie 300 Eur; buities apyvokos daiktai (įrankiai, indai, patalinė, rankšluosčiai ir pan.) - apie 10 Eur; vitaminai, vaistai - apie 15 Eur; viršutiniai drabužiai, avalynė - apie 100 Eur; apatiniai drabužiai - apie 10 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, skutimosi /po skutimosi priemonės ir pan.) - apie 20 Eur; kirpykla - 15 Eur; ugdymo priemonėms (pratybų sąsiuviniai, kanceliarinės prekės) - apie 30 Eur; mobiliojo telefono planas - 15 Eur; „Vilniečio kortelės“ papildymas - 10 Eur; papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms - apie 40 Eur. Atsakovas poreikiams skirtinų išlaidų dydžio neginčijo, o pagal jų turinį tokios išlaidos pripažintinos būtinomis, savaime suprantamomis ir jų pagrindimo nebūtina pateikti.

Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad parama ieškovui buvo reikalinga iki kol jis įsidarbino ir pradėjo gauti pajamas už pilną mėnesį. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (kai ieškovui suėjo 18 metų) iki 2022 m. gruodžio mėn. (kada jis pradėjo gauti pajamas už pilną darbo mėnesį) jam buvo reikalinga materialinė parama, o ieškovo prašomas priteisti paramos dydis (250 Eur per mėnesį) neviršija orientacinės išlaikymo dydžio sumos pusės, tenkančios kiekvienam iš tėvų, atėmus išmoką vaikui (dėl kurios ieškovas nesikreipė), todėl iš atsakovo priteistinas 750 Eur (250 Eur x 3) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 13 d.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2022 m. gruodžio mėn. ieškovas gauna vidutiniškai po 581,11 Eur darbinių pajamų, nuo 2022 m. gruodžio mėn. jam objektyviai reikalinga mažesnė parama, todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 50 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovui iš atsakovo nuo 2022 m. gruodžio mėn., t.y. išlaikymo įsiskolinimo priteisimas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. vasario 14 d., kas sudaro 100 Eur (50 Eur x 2) ir po 50 Eur nuo 2023 m. vasario 15 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol ieškovas mokysis Vilniaus statybininkų rengimo centre pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, t. y. iki 2025 m. birželio 30 d., tačiau ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovo ieškinys tenkintas 34 proc. apimtyje. Ieškovas, remiantis Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07405, yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taip pat CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ieškovai už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl žyminis mokestis, kurio dydis yra 31,32 Eur ((50 Eur x 12 mėn. + 850 Eur) x 3 proc. x 75 proc.; CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Byloje patirta 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus 34 proc., atsakovas įpareigotinas atlyginti valstybės biudžetui 9 Eur (t.y.26,56 x 0,34) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, remiantis VGTPT 2023 m. birželio 19 d. pažyma Nr. APD-2023-10880, priskaičiuota 467,29 Eur dydžio išlaidų suma. Ieškinį tenkinus 34 proc., iš atsakovo priteistina 169,08 Eur (t.y. 467,29 x 0,34) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovas byloje patyrė 359,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį atmetus 66 proc., iš ieškovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui, priteistina 237,18 Eur atsakovo naudai (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo (paramos) sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. vasario 14 d., taip pat išlaikymą (paramą), mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki kol jis mokysis Vilniaus statybininkų rengimo centre pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, t. y. iki 2025 m. birželio 30 d., tačiau ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,32 Eur (trisdešimt vieną eurą 32 ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9 Eur (devynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 169,08 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 08 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 237,18 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 18 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.