- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-1742-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10265-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- SIA GVS Group
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Logas LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA GVS Group atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18543-1041/2018 pagal ieškovės SIA GVS Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logas LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
2. Ieškovė SIA GVS Group kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 23 950 Eur skolą, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovės turtą ir/ar turtines teises. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimus, ieškinio suma yra didelė, atsakovė gali mažinti savo mokumą, perleisti turtą, be to, atsakovės visą turtą sudaro trumpalaikis turtas, nuosavybės teise priklausančių automobilių ji neturi, atsakovė turi kitų kreditorinių bylų dėl skolų.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisė 23 950 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. 2018 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovės turtą ir/ar turtines teises. Pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad ieškovė įrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė preliminariam teismo sprendimo neįvykdymui, nes valstybės įmonei Registrų centrui atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus, o 2016 metais atsakovės visą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Ji neturi nuosavybės teise priklausančių automobilių ir vengia atsiskaityti su ieškove bei kitais kreditoriais. Atsakovė turi kitų kreditorinių bylų dėl skolų, kuriose yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Logistikos analitikas I. P. atsakovę nurodo kaip nepatikimą įmonę. Ieškinio suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad:
4.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tą patvirtina ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkintas visiškai. Tačiau ieškovė neįrodė preliminaraus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
4.2. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar kitaip vengti vykdyti preliminarų teismo sprendimą, ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Tai, kad atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus bei tai, kad atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, o nuosavybės teise priklausančių automobilių ji neturi, niekaip neįrodo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Tai, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti trys teismo įsakymai, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vienoje byloje, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia prasta, dėl ko ji negalės atsiskaityti su ieškove. Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Ieškovė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tokiais pačiai argumentais kaip ir pirmąjį, papildomai pateikdama viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ analitiko elektroninį laišką apie atsakovės nepatikimumą. Teismo vertinimu, elektroninio susirašinėjimo ištrauka negali būti laikoma oficialia atsakovės patikimumo / nepatikimumo ar mokumo / nemokumo išvada. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovės nurodomas analitikas turi reikiamą kvalifikaciją teikti įmonių analitikos paslaugas. Todėl teismas šio įrodymo nevertina.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė SIA GVS Group prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – atsakovės nesąžiningumas:
5.1. Tai, kad atsakovas neteikia VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės duomenų, rodo, jog atsakovas yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir yra akivaizdžiai nesąžiningas. Be to, tokiu būdu atsakovas apriboja ne tik ieškovo, bet kitų kreditorių galimybes gauti informaciją apie aktualią ieškovo finansinę padėtį, ir užkirsti atsakovui galimybę veikti nesąžiningai ir piktybiškai nevykdyti įpareigojimų, mažinti savo mokumą, perleisti turtą ar kitaip apriboti teisę juo disponuoti.
5.2. Teismas be pagrindo nesirėmė ieškovo pateikta analitiko išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovė yra nepatikima įmonė, nors šis įrodymas yra tinkamas.
5.3. Teismas nevertino pateiktų atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Remiantis viešai prieinamais duomenimis atsakovo turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, atsakovas jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi, trys automobiliai yra atsakovo išperkami arba nuomojami. Todėl akivaizdu, kad ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui, įvertinus jo turtinę padėtį yra didelis.
5.4. Atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ir tas faktas, kad ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau susisiekti su atsakovu nepavyko. Ieškovas siuntė atsakovui raginimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas į siųstą raginimą taip pat visiškai nereagavo. Atsakovas slapstosi ir vengia ne tik bendradarbiauti su ieškovu, tačiau apskritai bendrauti. Su atsakovu neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei atsakovo buveinės adresu. Todėl darytina išvada, kad atsakovas slapstosi ir piktybiškai vengia sumokėti skolą ieškovui.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinasias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia piniginį reikalavimą atsakovei, kuris kildinamasis iš žodinės pervežimo paslaugų teikimo sutarties (atsiskaitymo pagal šią sutartį už suteiktas pervežimo paslaugas). Ieškovė savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka ieškovė, atskirajame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai sprendė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas įrodė tik vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, kas patvirtinama ir preliminariu teismo sprendimu, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, bet neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Apeliantė, nesutikdama su nutartimi, skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vertino, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, byloje nėra duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji neketina vykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.
16. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
17. Apeliantė pateikė duomenis apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis prastėja, jos turimas turtas yra trumpalaikis, kurio didžiąją dalį sudaro debitoriniai įsiskolinimai, paskutiniu metu atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo, ji neteikia finansinės apskaitos duomenų institucijoms, kurioms privalo tokius duomenis teikti, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ analitiko I. P. pateikta informacija patvirtina, kad atsakovė yra nepatikima įmonė.
18. Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad ieškinio ir preliminariu sprendimu iš atsakovės priteista suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele, pirmiausia nurodytina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Akivaizdu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą teismų praktiką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.
19. Nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovė atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų, pelno, apyvartinių lėšų ir pan.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėjo būtent faktais, kad atsakovė neteikia finansinių duomenų VĮ Registrų centrui, nors tą daryti ją įpareigoja įstatymas, be to, vengia bendrauti ir bendradarbiauti. Atsižvelgiant į jau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, vien didelė ieškinio reikalavimo suma ar finansinė atsakovės įmonės padėtis, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Tuo tarpu atsakovės kitų įstatyme numatytų pareigų nevykdymas (finansinės atskaitomybės duomenų neteikimas ir pan.), įsiskolinimų buvimas kitiems kreditoriams, negali būti vertinamas kaip siekis išvengti būtent šioje byloje atsakovei reiškiamų reikalavimų vykdymo. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, be niekuo nepagrindžiamų ieškovės teiginių apie atsakovės vengimą bendrauti, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą, apeliantė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
21. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
22. Pasisakant dėl VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ analitiko elektroninio laiško vertinimo byloje, sprendžiant apie atsakovės nepatikimumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad elektroninio susirašinėjimo ištrauka negali būti laikoma oficialia atsakovės patikimumo vertinimo išvada. Nurodytina, kad byloje įrodymams įstatymu yra keliami tam tikri reikalavimai, o specialisto išvada, kaip įrodymų šaltinis turi taip pat atitikti jam keliamus reikalavimus. Sutiktina, kad bylos nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, tačiau akivaizdu, kad pateikto analitiko rašto teismas pagrįstai nesirėmė, kadangi: 1) įrodymas, pateiktas elektroninio laiško ištraukos forma negali būti laikomas oficialia išvada, be to 2) ieškovė nepateikė duomenų, kad analitikas turi reikiamą kvalifikaciją teikti įmonių analitikos paslaugas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.