- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 2-79-496/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01194-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Daiva Valči, Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Vytmika“
- Atsakovas
- V. M.
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės „Vytmika“ ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas individuali įmonė „Vytmika“, atstovaujama bankroto administratoriaus, patikslintu ieškiniu (l. 21-23) prašo priteisti iš atsakovo V. M. 6552,59 Eur bankrutavusios individualios įmonės „Vytmika“ turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui V. M. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (l. 41-42). Jis per teismo nustatytą terminą (l. 32) nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažymos (l. 5), VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pažymos (l. 6), Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. (l. 7), 2016 m. spalio 3 d. (l. 8), 2016 m. rugpjūčio 9 d. (l. 9), 2016 m. birželio 9 d. (l. 10-11) ir 2016 m. gegužės 24 d. (l. 12-13) nutarčių civilinėje byloje Nr. B2-650-264/2016, pranešimų dėl bankroto bylos iškėlimo (l. 14, 15, 24) ir VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (l. 25-26) - matyti, kad ieškovo individualios įmonės „Vytmika“ savininku buvo atsakovas V. M., kuris nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pagal kreditorius UAB „Vetfarmas“ reikalavimą įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. G.. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m, rugpjūčio 9 d. nutartimis buvo patvirtinti bankrutuojančios individualios įmonės „Vytmika“ kreditorių sąrašai ir bendra reikalavimų suma – 5152,59 Eur. Be to, 2016 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 1400 Eur įmonės administravimo išlaidų suma. Bendra ieškovo patirta nuostolių suma sudaro 6552,59 Eur.
Įmonės nemokumas yra jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Pagal to paties įstatymo 8 str. įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal to paties straipsnio 4 d. įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 d. nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 d. kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 d. 2 arba 3 p. nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad individualios įmonės „Vytmika“ vadovo pareigas ėjo ir jos savininku buvo atsakovas V. M.. Įmonei tapus nemokia, jis įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius UAB „Vetfarmas“. Šio pareiškimo pagrindu buvo iškelta bankroto byla individualios įmonės „Vytmika“ atžvilgiu. Dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų individuali įmonė „Vytmika“ liko skolinga kreditoriams. Bankroto administratorius patyrė administravimo išlaidų, šių lėšų iš bankrutuojančios įmonės neatgavo.
Nagrinėjančiam bylą teismui įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 1 p.). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Todėl konstatuojama, kad atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl skolos kreditoriams ir atsiradusių administravimo išlaidų nėra, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis individualiai įmonei „Vytmika“ buvo iškelta bankroto byla ir patvirtinti kreditorių sąrašai, skolų bei administravimo išlaidų sumos, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas šių aplinkybių (ar įmonė buvo nemoki, kokio dydžio įsiskolinimai, ar pagrįstai nustatyta administravimo išlaidų suma ir t.t.) nesvarsto ir dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką įmonės vadovas privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai pasiekus nemokumo būseną - įmonei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkinta kreditorių reikalavimų dalis (LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014). Kartu yra išaiškinta, kad žalos dydis neturi būti iš anksto siejamas su visais įmonės bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais. Įmonės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne už visus nepatenkintus kreditorių reikalavimus įmonės bankroto byloje (LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014). Todėl šios kategorijos bylose reikalinga nustatyti, kada vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. kada įmonė pasiekė nemokumo būseną, ir kokie kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo to momento iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl ir šioje byloje atsakovas turėtų būti pripažintas atsakingu tik už kreditorinių reikalavimų padidėjimą per aukščiau nurodomą laikotarpį.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje individualios įmonės „Vytmika“ nemokumo momentas nėra nurodomas. Joje tik konstatuota, kad nagrinėjant bylą įmonė atsiliepimo ir jokių teismo pareikalautų dokumentų nepateikė, o byloje esančių duomenų visuma rodo, kad įmonė veiklos nevykdo ir yra nemoki. Iš ieškinio matyti, kad įmonė jokio turto neturi, jos vadovas neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Todėl konstatuojama, kad atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, padarė žalą įmonei, o įmonės nemokumo (tuo pačiu – ir kreditorinių įsipareigojimų padidėjimo) momento negalima nustatyti dėl paties atsakovo kaltės – buhalterinių dokumentų neišsaugojimo. Ieškovo atstovo teiginių, kad nesant jokio turto kreditorių reikalavimus patenkinti nėra galimybės ir kad atsakovas patirtos žalos neatlygino, šis neginčija (CPK 187 str. 1 d.). Tokioje situacijoje teismas daro išvadą, kad iš atsakovo kaip žalos atlyginimas turi būti priteista visa patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 6552,59 Eur žalos, padarytos bankrutuojančiai įmonei jos vadovo neteisėtais veiksmais, priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.
Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkinamas.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 197 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 str.1 d. 9 p. nustatyta tvarka yra atleistas, ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 5,94 Eur (l. 1), priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), individualiai įmonei „Vytmika“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6552,59 (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 59 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. gruodžio 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 202,94 Eur (du šimtus du eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.