Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. Š. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio V. Š. sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – panaikintas pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Š., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2020 m. gegužės 8 d. apie 03.15 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į tvora aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą – I. V. priklausantį turtą – keramikinę kepsninę ,,Kamado bono“ kartu su įrankiais: metaline mentele, metalinėmis žnyplėmis, kepsninės valymo šepečiu, metaliniu strypu žarijoms apversti, karščiui atspariomis pirštinėmis, bendros 1000 eurų vertės ir žaislinį automobilį ,,Porcshe 911 turbo“ 150 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai I. V. 1150 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma V. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodyta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė, nuteistojo skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, prokurorė skunde kelia nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teigdama, jog nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra teisinga, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama prokurorės argumentus dėl griežtesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas V. Š. paskyrė bausmės rūšį – trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą).

9. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes.

10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti nuteistajam V. Š. bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas V. Š. parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Taip pat teismas atsižvelgė ir nuteistojo asmenybę, kad baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, teisiamas ketvirtą kartą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu, nuteistasis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad V. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tikslinga jam skirti maksimalaus dydžio trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą), siekiant ne tik nubausti jį už padarytą nusikaltimą, bet kartu ir greičiau socializuoti, kad asmuo galėtų greičiau dirbti ir tokiu būdu būti naudingas visuomenei. Kadangi V. Š. savo kaltę visiškai pripažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

11. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog įvertinus V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei asmenybę, jam paskirta 60 parų arešto bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra teisinga, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju paminėti bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be ilgalaikės (terminuoto laisvės atėmimo) bausmės atlikimo.

12. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog V. Š. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajai padaryta materialinė žala atlyginta, kadangi pavogti daiktai surasti ir grąžinti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į valstybėje vykdomą bausmių politiką, vadovaujantis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, negalima teigti, kad V. Š. prokurorės prašomos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su sugyventine, kartu gyvena ir augina jos vaiką, registruotas Užimtumo tarnyboje, nusikaltimą įvykdė karantino sąlygomis dėl sunkios materialinės padėties neturint darbo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. Š. skirdamas maksimalaus dydžio trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą), pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokurorės apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.