- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-1346-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31366-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūta Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams J. B. ir A. B. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 270 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
2. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu buvo patvirtina sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, o tėvas (atsakovas) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą vaikams, kurį sudaro tėvo pagal šią sutartį kiekvieno nepilnamečių vaikų nuosavybėn perduotas turtas natūra, t. y. po 41/493 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tėvo mokamos kasmėnesinės periodinės išmokos, po 50 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
2.2. Šalims nutraukus santuoką kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, įpareigojant ieškovę ir atsakovą pateikti patikslintą sutartį, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų. Laikantis kreditoriaus nurodytų sąlygų 2016 m. rugsėjo 6 d. butas buvo parduotas ir atsiskaityta su AB SEB banku. Už likusią pinigų sumą bei paėmusi būsto kreditą, ieškovė įsigijo didesnį, erdvesnį būstą, labiau pritaikytą vaikų poreikiams. Taigi, faktiškai susiklostė situacija, kad atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis šiandieną yra tik 50 Eur vienam vaikui. Nurodė, kad ieškovės nuomone, buto perleidimas vaikams buvo labiau orientuotas į greitą santuokos nutraukimą, nei į vaikų interesus. Atkreipė dėmesį, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio dalį atsakovas perleido vaikams kaip išlaikymą turtu, ieškovė (tuo metu buvusi D. B.) buvo padovanojusi atsakovui, t. y. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2.3. Ieškovės paskaičiavimu vieno vaiko poreikiams per mėnėsį iš viso reikalinga 545,74 Eur suma, pusė šios sumos sudaro 272,87 Eur suma, tokia apimtimi turėtų prisidėti atsakovas. Išlaikymo padidinimą ieškovė argumentavo tuo, jog pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis, ieškovei tenka mokėti būsto kreditą, pasikeitė ieškovės darbo santykiai, be to, išlaikymo dydžio pakeitimą lemia ir per trejus metus pasikeitusi šalies ekonominė padėtis, sparčiai augančios kainos, pragyvenimo lygis bei tai, jog ieškovė savo pajamas turi skirstyti tarp trijų vaikų: atsakovo vaikų ir ieškovės dukters iš pirmosios santuokos.
3. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
4.1. Teismui patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnums kaip išlaikymo forma buvo perduota atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pardavus butą, kurio bendraturčiais buvo ieškovė, atsakovas ir jų abu vaikai, ieškovei ir vaikams buvo sumokėta 182 000 Eur suma, o atsakovui 30 000 Eur suma. Atsakovo teigimu, už parduotą būsto dalį, kiekvienam vaikui teko po 17 002,00 Eur, todėl atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių bei laikotarpį iki jų pilnametystės, J. B., gimusiam 2007 m. birželio 9 d., vieno mėnesio išlaikymui tenkanti suma yra 225,28 Eur (175,28 Eur + 50 Eur), A. B., gimusiam 2009 m. birželio 11 d ., – 190,51 Eur (140,51 Eur + 50 Eur). Atsakovo nuomone, ieškovė prašydama antrą kartą priteisti išlaikymą vaikams, kurį jie jau yra gavę turtu, elgiasi nesąžiningai.
4.2. Dengdami kreditorinį įsiskolinimą bankui už buto (duomenys neskelbtini), įsigijimą, atsakovas su ieškove lygiomis dalimis mokėjo bankui, nors ieškovei priklausė didesnė buto dalis.
4.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių padidėjusius vaikų poreikius. Ieškovės pajamų sumažėjimą lėmė jos sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų, todėl tai nelaikytina kaip pagrindas išlaikymo dydžio pakeitimui. Ieškovė su vaikais gyveno 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakankamas užtikrinti vaikų gyvenimo sąlygas, būtinybės įsigyti prabangesnį nekilnojamąjį daiktą, didesnį butą, nesudaro pagrindo didinti priteistą išlaikymą. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovė įsigijo kitą automobilį, kurio kaina 3 500 Eur. Atsakovas nurodė, jog jis gyvena 1 kambario bute (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis jo turimas turtas, transporto priemonės neturi, be to serga onkologine liga, dėl kurios, atsakovo nuomone, jis tapo ieškovei nebereikalingas ir tai lėmė santuokos nutraukimą. Iš dalies dėl ligos prarado kvalifikaciją, kadangi daug laiko skyrė gydymui, nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio buvo bedarbis, todėl siekdamas persikvalifikuoti, nuo 2019 m. liepos 4 d. pradėjo Nekilnojamojo turto valdymo studijų programos studijas, kurios yra mokamos.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. lapkričio 6 d. išvadoje Nr. 1SD-7851-(8.1.27) Dėl nepilnamečių J. B. ir A. B. nurodė, jog abu vaikai gyvena kartu su motina 4 kambarių bute su visais patogumais, broliams įrengtas atskiras tvarkingas kambarys. Pažymėjo, jog tarnybai nėra žinoma ši šeima, pareiškimų ar pranešimų dėl vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nėra.
3. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atitinka vaikų interesus, o mokamas 50 Eur kas mėnesį išlaikymas nepatenkina net minimalių vaikų poreikių. Vaikų motina teigė, jog su vaikų tėvu skyriumi gyvena nuo 2016 m., pasak ieškovės, atsakovas teikia išlaikymą pagal teismo sprendimą, yra žadėjęs, jog prisidės prie vaikų išlaikymo, tačiau to beveik nedaro, atsakovas 2016 m. apmokėjo vieno vaiko būrelį visų mokslo metų laikotarpyje, 2018 m. 3 kartus apmokėjo kartingų užsiėmimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12936-391/2016 nepilnamečiams vaikams J. B. ir A. B. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo A. B., priteisti nepilnamečiui vaikui J. B., išlaikymą po 126 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. V.-M.. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei D. V.- M. 289,40 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 50,22 Eur dydžio žyminį mokestį.
5. Nustatė, kad šalims nutraukiant santuoką 2016 metais vaikų poreikiai ir tėvų galimybės nebuvo teismo vertinamos, todėl teismui tenka pareiga šioje byloje pasisakyti ne tik dėl vaikų poreikių ir tėvų galimybių pasikeitimo, bet ir spręsti dėl šiuo metu esamo vaikų poreikių dydžio ir šiuo metu esamų tėvų galimybių teikti išlaikymą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė ieškinyje pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė kas mėnesį vienam vaikui skiriamas būtinąsias išlaidas: maistui – 152,70 Eur, aprangai – 56,36 Eur, buičiai, higienai – 8,88 Eur, sveikatos priežiūrai – 15,75 Eur, draudimui – 11,42 Eur, lavinimui – 91,33 Eur, komunalinėms, ryšių paslaugoms – 51,25 Eur, kitai ryšių įrangai – 44,65 Eur, transportui – 19,98 Eur, laisvalaikiui 93,42 Eur. Ieškovė teigė, kad viso per vieną mėnesį išlaidas sudaro 545,74 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovė nedetalizavo, kokia apimtimi vaiko poreikiai yra padidėję nuo 2016 m. gegužės mėn., todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaikų poreikiai per trejus su puse metų po santuokos nutraukimo ir šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo išaugo neženkliai – tiek, kiek susiję su vaikų naujų popamokinių veiklų atsiradimu, bendru prekių ir paslaugų kainų šalyje didėjimu. Šis vaikų poreikių padidėjimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo vaikams mokėtinos sumos turi didėti ne mažiau kaip proporcingai minimalios algos kilimui 2016-2020 m. laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vaikų poreikių, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas ir ankstesniais laikotarpiais gautas pajamas, jų turimą turtą, sprendė, kad šalių vaikų poreikių tenkinimui, tikėtina, yra išleidžiamos didesnės sumos nei minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, t. y. daugiau nei 470 Eur. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai, tikėtina, yra realūs, kiekvieno iš jų išlaikymui yra reikalinga apie 545 Eur suma per mėnesį.
8. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatytė, kad abu tėvai turi profesinės patirties ir gebėjimų, atsakovas gauna iš profesinės veiklos apie 2000 Eur per mėnesį, ieškovė – laikinai apie 100 Eur per mėnesį. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. sausio 13 d. duomenų ir šalių pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovui 2016-2018 m. dirbant bendrovėse UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, įstaigoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)” jo darbo užmokestis buvo įvairus, siekė nuo 380 Eur iki 2200 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atitinkamai ieškovei 2016-2019 m. dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis buvo įvairus, siekė nuo 10 Eur iki 2800 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad abu tėvai bendru atveju yra pajėgūs didesne nei minimalia orientacine suma (235 Eur) prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo.
9. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o ieškovės pajamos iš darbinės veiklos, tikėtina, yra sumažėjusios laikinai. Nustatyta, kad atsakovo sveikatos būklė taip pat nepasikeitė, šiuo metu didesnių sveikatos problemų jis nurodė neturintis. Atsakovui onkologinis susirgimas buvo diagnozuotas dar iki šalims nutraukiant santuoką – iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikta operacija (2020 m. sausio 10 d. DOK-7037). Taigi, ieškovei tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiūros našta, ji turi mažiau galimybių papildomai dirbti ir užsidirbti, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, neturi įsipareigojimų kreditoriams, nuosavybės teise valdo gyvenamąjį būstą, nepatiria būsto nuomos išlaidų ir pan., todėl teismas sprendė, kad atsakovo vienam jo vaikui teiktino išlaikymo dydis turėtų sudaryti 300 Eur.
10. Sprendžiant dėl atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui mokėtino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, teismas įvertino, jog atsakovas yra suteikęs vaikams išlaikymą turtu. Turtas buvo realizuotas, gautos pajamos laikytinos vaikų išlaikymui skirtinomis sumomis. Iš byloje esančios buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo 2016 m. rugsėjo 6 d. sutarties, notarinio reg. Nr. 5752, nustatyta, kad butas buvo parduotas už 212 000 Eur. Kadangi buto pardavimo išlaidos sudarė apie 9000 Eur, teismas laikė, kad iš pardavimo buvo gauta 203 000 Eur pajamų. Už kiekvienam vaikui tenkančią turto 41/493 dalį buvo gauta 203 000 : 493 x 41 = 16 882 Eur. Įvertinęs laikotarpius nuo buto pardavimo dienos iki vaikų J. B. ir A. B. pilnametystės (97 mėn. ir 121 mėn.), konstatavo, kad atsakovas yra suteikęs J. B. po 174 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, ir A. B. po 139,5 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės. Taigi, atsižvelgęs į tai, jog vienam nepilnamečiui vaikui mokėtina suma sudaro 300 Eur, teismas sprendė, kad atsakovo papildomai šalia jau suteikto išlaikymo nekilnojamuoju turtu mokėtinos sumos yra: J. B. po 300 – 174 = 126 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, A. B. po 300 – 139,5 = (suapvalinus) 160 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
11. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams 440 Eur suma iš viso (nuo 100 Eur iki 540 Eur), teismas išlaikymą padidino 186 Eur suma (nuo 100 Eur iki 286 Eur abiem vaikams), t. y. ieškovės ieškinį tenkino 42 procentais. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1200 x 42 proc. = 504 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas prašė priteisti 370 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovui priteista 370 x 58 proc. = 214,60 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą, iš atsakovo ieškovei priteista 504 – 214,60 = 289,40 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo buvo priteista į valstybės biudžetą 186 x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 50,22 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė Viniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
17.1. Teismo minima aplinkybė, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas ne teismo sprendimu išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka, o patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nesudaro pagrindo iš naujo perspręsti išlaikymo nustatymo klausimo. Reikalavimą padidinti 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ieškovė motyvavo neva padidėjusiais vaikų poreikiais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie poreikiai nuo teismo sprendimo būtų pasikeitę ir padidėję. Ieškovė tik išvardino vaikų poreikius, kurie egzistavo ir minėto teismo sprendimo priėmimo metu. Kadangi teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. ne aiškinosi ar egzistuoja sąlygos išlaikymo padidinimui, o iš naujo sprendė išlaikymo priteisimo klausimą, teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir naikintinas. Be to, teismas konstatavo, kad neatsirado sąlygos sudarančios pagrindą padidinti išlaikymą, nepaisant to priėmė priešingą nustatytoms aplinkybėms sprendimą. Beje teismas nekonstatavo, kad atsakovo pajamos būtų didesnės nei ieškovės.
17.2. Nagrinėjamoje byloje vien remdamasis ieškovės teiginiu, teismas nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga 545 Eur suma. Šiuo atveju, teismas nustatydamas žymiai didesnę nei minimali alga išlaikymo sumą, ją turėjo pagrįsti konkrečiais vaiko didesniais poreikiais, arba tėvų geresne turtine padėtimi. Tačiau teismas nustatyto išlaikymo dydžio nepagrindė jokiais argumentais. Nurodo, jog teismas visiškai neproporcingai paskirstė išlaikymo naštą tėvams. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovui turi tekti 300 Eur išlaikymo našta. Vadinasi ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad ji nuo 2020 m. sausio 1 d. gauna po 60 Eur (iki nurodomos datos gaudavo 50 Eur) vaiko išmokas, tenka prie vaikų išlaikymo prisidėti tik 185 Eur (545 eur – 300 Eur – 60 Eur), t.y. beveik dvigubai mažesne suma. Pati ieškovė teigė, jog prie vaikų išlaikymo abu tėvai turi prisidėti po lygiai. Ji nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 545 Eur, ir iš atsakovo prašė priteisti pusę šios sumos – po 270 Eur kiekvienam vaikui. Todėl teismui, pripažinus, kad dalį išlaikymo atsakovas jau yra suteikęs vaikams turtu ir konkrečiai nustatęs suteikto išlaikymo dydį, net ir pagal ieškovės reikalautas išlaikymo sumas, J. B. išlaikymo suma būtų 96 Eur (270 Eur - 174 Eur), o A. B. – 130,50 Eur (270 Eur – 139,50 Eur). Todėl teismas priteisė išlaikymo sumas didesnes nei prašė ieškovė.
17.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, apie šalių turimą turtą, kurie taip pat yra reikšmingi paskirstant išlaikymo naštą. Mokėdamas kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui mokamas 55,50 Eur sumas (pritaikius indeksavimą nuo 50 Eur), pridėjus suteiktą turtu išlaikymą J. B. išlaikymo suma yra 229,5 Eur (174 Eur + 55,50 Eur), o A. B. išlaikymo suma yra 195 Eur (139,5 Eur + 55,50 Eur). Šios sumos atitinka šalių sudaryto susitarimo nutraukiant santuoką sąlygas, ir nenustačius įstatyme numatytų sąlygų, nebuvo pagrindo šių sumų keisti.
Atsiliepimas
15. Ieškovė D. V. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo negalima grįsti deklaratyviais teiginiais apie neva netinkamą materialiosios teisės normų aiškinimą ar taikymą, įrodinėjimo pareigos pažeidimus bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Šalies argumentai
19.2. Teiginys, jog ieškovė visiškai ignoravo aplinkybę apie šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo formas yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė ieškinyje ne tik nurodė šią faktinę aplinkybę, bet ir paaiškino, kodėl „išlaikymo turtu“ negali panaudoti vaikų poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas apelianto ginčijamame sprendime pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad nutraukiant santuoką dalį išlaikymo atsakovas vaikams yra suteikęs nekilnojamuoju turtu. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime yra pažymėta, kad šalims nutraukiant santuoką 2016 metais vaikų poreikiai ir tėvų galimybės nebuvo teismo vertinamos, todėl teismui tenka pareiga šioje byloje pasisakyti ne tik dėl vaikų poreikių ir tėvų galimybių pasikeitimo, bet ir spręsti dėl šiuo metu esamo vaikų poreikių dydžio ir šiuo metu esamų tėvų galimybių teikti išlaikymą, tačiau teismas neatliko retrospektyvaus vertinimo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dėl šiuo metu esamo vaikų poreikio dydžio ir šiuo metu esamų tėvų galimybių teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad apelianto teiginiai apie tariamus kasacinio teismo išaiškinimų ratio decidendi bylose ignoravimus yra absoliučiai nepagrįsti, todėl nelaikytini pagrindu kvestionuoti teisėtą ir motyvuotą teismo sprendimą.
19.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepersprendė iš naujo vaikų išlaikymo dydžio klausimo, o sprendė klausimą dėl vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, vertindamas vaikų poreikius (jų padidėjimą) bei tėvų turtinę padėtį (jos pasikeitimus) (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 5-6 l.). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas iš naujo nepersprendė vaikų išlaikymo klausimo, tačiau akivaizdu, kad nutraukiant šalių santuoką, tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, užtikrinant kreditoriaus (SEB banko) interesus (ypač parduodant butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).), vaikams teiktino išlaikymo klausimas proporcingumas tėvų turtiniai padėčiai, išlaikymo pakankamumas priimant 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą, nebuvo vertinami.
19.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra motyvuotas: teismas išsamiai, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus (juos aptardamas ir nurodydamas), pagrindė savo išvadas dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo, laikydamasis prioritetinio vaikų interesų užtikrinimo principo. Dar kartą akcentuotina, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas konstatavus būtiną pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti (t. y. tėvų turtinės padėties pokyčius).
19.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimą padidinti 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ieškovė motyvavo neva padidėjusiais vaikų poreikiais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie poreikiai nuo teismo sprendimo būtų pasikeitę ir padidėję. Ieškovė tik išvardino vaikų poreikius, kurie egzistavo ir 2016 m. balandžio 14 d. teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovė nurodo, jog ji pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kaip padidėjo vaikų išlaikymas (tai ir maisto pabrangimas, nauji būreliai, diagnozuotos ligos ir pan.). Tuo tarpu 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime vaikų poreikiai net nebuvo nustatinėjami, tad šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.
19.6. Asmeninis apelianto skundžiamo teismo sprendimo išvadų interpretavimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pagrindų pakeisti nustatytą išlaikymo dydį ir vaikų poreikių apimties (ne)detalizavimas yra du skirtingi dalykai, kuriuos nepagrįstai apeliantas tapatina, siekdamas dirbtinai sudaryti jam nepatikusio teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo įvaizdį.
19.7. Ieškovė nurodo, jog apelianto minimas ieškovės įsigytas butas yra siekis pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. Be to, ieškovei tenka pareiga mokėti paskolą. Tuo tarpu apeliantas niekaip neprisidėjo prie vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimo, ir dar, būsto paskolos gavimo metu, buvo negrąžinęs ieškovei skolos.
19.8. Apelianto teiginiai dėl jo ligos buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo įvertinti sprendime, tačiau pažymėtina, kad kaip matyti iš Facebook A. B. paskyros ekrano nuotraukų, elektroninių laiškų savo vaikams, pastarasis veda gan aktyvų gyvenimo būdą, daug keliauja į užsienio valstybes, po Lietuvą, dalyvavo žygiuose. Pakankamai dažnos ir aktyvios kelionės, įvairūs žygiai reikalauja ne tik puikios sveikatos, bet ir finansinių lėšų, kas patvirtina apelianto materialinės padėties gerumą.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nustatyta, kad ieškovė D. V. ir atsakovas A. B. yra nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12936-391/2016, santuoka, įregistruota 2007 m. vasario 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta patikslinta 2016 m. balandžio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina (sutarties 2 punktas). Sutarties 7 punkte šalys nustatė, kad A. B. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurį sudaro A. B. pagal šią sutartį nepilnamečio vaiko nuosavybėn perduotas turtas natūra, kuris iki šios sutarties pasirašymo nekilnojamojo turto registre yra registruotas A. B. vardu asmeninės nuosavybės teise, ir įvertinus perduoto natūra turto vertę, A. B. mokamos kasmėnesinės periodinės išmokos. Sutarties 7.1.1 punkte šalys susitarė, kad A. B. kaip išlaikymo dalį perduoda nepilnamečiam A. B. asmeninėn nuosavybėn 41/493 dalis buto (kurios plotas sudaro 6,56 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (butų), bendras plotas - 78,88 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini); A. B. įsipareigoja mokėti periodines išmokas išlaikymui po 50,00 Eur kiekvieną mėnesį iki A. B. sulauks pilnametystės (7.1.2 punktas). Sutarties 7.2.1 punkte šalys susitarė, kad A. B., kaip išlaikymo dalį perduoda nepilnamečiam J. B. asmeninėn nuosavybėn 41/493 dalis buto (kurios plotas sudaro 6,56 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (butų), bendras plotas - 78,88 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini); A. B. įsipareigoja mokėti periodines išmokas išlaikymui po 50,00 Eur kiekvieną mėnesį iki J. B. sulauks pilnametystės (7.2.2 punktas). Sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad motina D. B. kartu su šalių vaikais gyvens bute (duomenys neskelbtini) ir neatlygintinai naudosis A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančia 433/3944 dalimi buto.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-32733-845/2016 ieškovei, kaip įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei, buvo leista parduoti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą. 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas buvo parduotas. Pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2.5 punktą - „39 700 EUR (trisdešimt devyni tūkstančius) Pirkėjai įsipareigoja sumokėti D. B., pervedant pinigus į Buto hipotekos kreditoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, mokėjimo paskirtį nurodant: „D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų, kylančių iš 2005-06-23 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), visiškam įvykdymui“), kitaip tariant, ieškovė visiškai įvykdė abiejų buvusių sutuoktinių solidarią prievolę kreditoriui (šiai dienai atsakovas pagal 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17060-937/2019 su ieškove yra atsiskaitęs). Už likusias lėšas iš 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo pardavimo sutarties, pasiėmusi kreditą būstui įsigyti ieškovė įsigijo didesnį, erdvesnį šeimos būstą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams J. B. ir A. B. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 270 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnamečiui J. B. išlaikymą po 126 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui A. B. išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas (atsakovas) su tokiu teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
22. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
23. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą vaikams, nes ieškovė neįrodė padidėjusių vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apelianto argumentu. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį teiks nepilnamečiams savo vaikams po 50 Eur išlaikymo dalį, o kitą išlaikymo dalį sudarys vaikų poreikiams atiduota buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Šiuo atveju tai, jog minėto buto dalis buvo ieškovės 2008 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartimi perleista atsakovui, neturi reikšmės sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, nes sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu šis turtas nuosavybės teise priklausė būtent atsakovui. Ieškovė ieškinyje pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė kas mėnesį vienam vaikui skiriamas būtinąsias išlaidas: maistui – 152,70 Eur, aprangai – 56,36 Eur, buičiai, higienai – 8,88 Eur, sveikatos priežiūrai – 15,75 Eur, draudimui – 11,42 Eur, lavinimui – 91,33 Eur, komunalinėms, ryšių paslaugoms – 51,25 Eur, kitai ryšių įrangai – 44,65 Eur, transportui – 19,98 Eur, laisvalaikiui 93,42 Eur. Ieškovė teigė, kad viso per vieną mėnesį išlaidas sudaro 545,74 Eur. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nedetalizavo, kokia apimtimi vaikų poreikiai padidėjo nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių vaikų poreikių padidėjimą, nepagrįstai sprendė, kad tikėtinai vaikų poreikių išlaikymui yra išleidžiamos didesnės sumos, nei minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, bei yra pagrindas padidinti jau nustatyto išlaikymo dydį. Taigi, ieškovei neįrodžius, jog vaikų poreikiai pasikeitė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė vaikų poreikiams tariamai reikiamą išlaikymo sumą, kuri viršija tiek šalių sudarytos taikos sutarties sąlygose nurodytas sumas, tiek ieškinyje ieškovės prašytas priteisti sumas.
26. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir neteisingai paskirstė išlaikymo naštą. Apeliacinės intancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.201 straipsnį pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį sprendė, kad ji iš esmės nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo nėra pasikeitusi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pakeisti vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistą sumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pajamos iš darbinės veiklos, tikėtina, yra sumažėjusios tik laikinai, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo finanansinė padėtis būtų žymiai pasikeitusi, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti didesnį išlaikymą, nei šalys buvo susitarusios taikos sutartimi, t.y. nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą dėl išlaikymo dydžio, nesant esminio šalių turtinės padėties pasikeitimo.
27. Pažymėtina, jog šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys buvo aptarusios, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi teisę gyventi atsakovui priklausančioje buto dalyje kartu su ieškove iki jų pilnametystės neatlygintinai, todėl ieškovės argumentai, jog pardavusi šalių butą, ji įsigijo kitą butą panaudodama kreditą, taip siekdama pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat kolegija nurodo, jog nuotraukos iš socialinių tinklų, elektroniniai laiškai vienareikšmiškai neįrodo ir nepatvirtina atsakovo turtinės padėties esminio pagerėjimo.
28. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, todėl ieškovei neįrodžius vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties pasikeitimo, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti (padidinti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtintą atsakovo teikiamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį. Taigi, apeliacinis skundas tenkinamas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimas naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės 370 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t.y. pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19104, 250 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bei sąskaitą Nr. 20011, 120 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui. Taip pat, atsakovas pateikė 2019 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. sausio 28 d. pinigų paėmimo kvitą.
32. Kadangi prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteisti šias 370 Eur išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovas sumokėjo 50,22 Eur žyminio mokesčio bei pateikė prašymą priteisti jam 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė už apeliacinio skundo rengimą. Įvertinus tai, kad šios išlaidos taip pat neviršija rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už advokato teikiamą pagalbą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina jo sumokėtas žyminis mokestis 50,22 Eur ir 280 Eur suma dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) už bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 50,22 Eur (penkiasdešimt eurų 22 ct) žyminio mokesčio ir 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) už bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.