- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2YT-126-630/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01317-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- J. D., O. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir O. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant I. B., S. B., J. B., V. B., I. B., A. B., D. B., J. Č., T. B. ir J. B., Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjos J. D. ir O. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėjusios paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina O. B. ((duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos įrašo Nr. 117). Mirusioji testamento nesudarė. Pareiškėjos, būdamos pirmos eilės įpėdinėmis paveldint pagal įstatymą, priėmė po motinos mirties likusį palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą: dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bei visą kitą palikėjai priklausiusį turtą. Pareiškėjos, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmusios palikimą, nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų sesuo I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), taipogi būdama pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą, mirusios motinos palikimą priėmė, palikimo atsiradimo vietos notarui paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas I. B. nėra išduotas. Suėjus paveldėjimo teisės liudijimo įpėdiniams išdavimo terminui, pareiškėjos nori gauti paveldėjimo teisės liudijimus, tačiau jos neturi jokios kitokios galimybės realizuoti šių savo paveldėjimo teisių, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nustatymo. Iki O. B. mirties pareiškėjos, kartu su seserimi I. B., bendru sutarimu prižiūrėjo ją, rūpinosi, nuolatos lankėsi pas ją. Motinai mirus, visos seserys kartu motiną palaidojo, vėliau pastatė paminklą, šiuo metu rūpinasi kapo priežiūra. Prieš motinos mirtį, seserys bendrai rūpinosi motinos sveikata, kartu veždavo ją pas medikus profilaktiniams patikrinimams ir gydymui, kartu slaugė motiną ligoninėse. Mirus motinai, tiek pareiškėjos, tiek I. B., bendru sutarimu ėmė naudotis visais palikėjos namų apyvokos daiktais, kitu mirusiajai priklausiusiu nekilnojamu ir kilnojamu turtu, šį turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo: mokėjo mokesčius, draudė nekilnojamą turtą, prižiūrėjo ir tvarkė namus, namų aplinką, pjovė žolę, atliko kitus sodybos priežiūros ir tvarkymo darbus. Įpėdinės bendru sutarimu puoselėjo sodybą, atstovavo savo, kaip vietos bendruomenės nario, interesus vietos bendruomenės veikloje, seniūnijoje. Šie nurodyti veiksmai patvirtina pareiškėjų išreikštą valios teisę naudotis palikėjos turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu suinteresuotasis asmuo I. B. nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos paveldėtų joms priklausančią palikimo, atsiradusio po jų motinos mirties, dalį įstatymų numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius atsižvelgdamas į aktualias aplinkybes, susijusias su D. B. motinos J. B. išreikšta patikslinta nuomone atsisakyti priimti palikimą, sutinka su pareiškėjų pareiškimu.
Šalies argumentai
Suinteresuotieji asmenys A. B., J. B. ir V. B. telefonu informavo, jog su pareiškėjų pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotieji asmenys S. B., I. B., J. Č., T. B., J. B. ir D. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai bei šaukimai į teismo posėdį jiems įteikti tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjos negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjų pareiškimo, jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjų J. D. ir O. V. motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini) O. B. be pareiškėjų dar turėjo tris vaikus: I. B., V. B., A. B.. V. B. ir A. B. yra mirę. V. B. turėjo septynis vaikus: S. B., J. B., V. B., I. B., A. B., J. B. ir J. Č.. A. B. turėjo du vaikus: T. B. ir D. B.. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po O. B. mirties liko paveldimo turto: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. B. testamento sudariusi nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos J. D. ir O. V. po O. B. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamos įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po O. B. jos dukros J. D. ir O. V. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė ir visą O. B. kilnojamąjį turtą.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjų J. D. ir O. V. pareiškimą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po O. B. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjoms negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po O. B. mirties, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškėjų pareiškimui, konstatuoja, kad pareiškėjos J. D. ir O. V. po O. B. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.