- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-607-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02103-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Arvydas Jasonas Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-607-350-2012
2012 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. R. pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas 7000 Lt bauda už tai, kad jis nelegaliai, pažeisdamas užsieniečių įdarbinimo tvarką, įdarbino užsieniečius: būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2012-04-20 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi savo įmonėje įdarbino Kazachstano Respublikos pilietį V. S., o darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi įdarbino Kazachstano Respublikos pilietį V. T. negavęs leidimų šiems asmenims dirbti A. R. individualioje įmonėje, o leidimai laikinai gyventi Lietuvoje jiems buvo išduoti kaip UAB „X“ darbuotojams ir 2012-08-14 panaikinti. Tuo A. R. pažeidė 2004-04-29 LR įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 44 str. bei 57 str. 1 d. ir 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 p., 44 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
A. R. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jo nuomone, jis Darbo kodekso (toliau – DK) 98¹ str.1 d. nustatytos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos nepažeidė, todėl nepažeidė ir DK 98 str. 1 d. 4 p., reglamentuojančio užsieniečių nelegalų darbą, reikalavimų.
Nurodo, kad ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos jo įdarbintiems užsieniečiams išduotuose vairuotojų liudijimuose nurodyta, kad jie yra įdarbinti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, t.y. ši valstybės institucija patvirtino, jog V. S. ir V. T. buvo įdarbinti legaliai, tačiau teismas šito nevertino.
Taip pat skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurias apeliantas pažeidė, todėl nutarimas yra nemotyvuotas.
Toliau skunde nurodoma, kad apeliantas nepažeidė ir įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 57 str. 1 d. reikalavimų. Mano, jog įsigyti leidimą ne tik gyventi, bet ir dirbti yra užsieniečio, o ne darbdavio pareiga, o darbdavys, prieš įdarbindamas užsienietį, privalo tik įsitikinti, kad tokius leidimus užsienietis turi. Taip pat nurodo, kad apelianto nuomone 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas nereglamentuoja ne užsieniečių įdarbinimo, o leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką, o nelegalus darbas, koks yra apibrėžtas DK 98 str, 1 d., nėra siejamas su leidimų dirbti užsieniečiams tvarkos pažeidimu.
Šalies argumentai
Skundu taip pat prašoma, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų nustatyta, ar 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 11 p., 43 p. ir 44 p. neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Viešojo administravimo, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei Darbo kodekso nuostatoms, nes apeliantas mano, kad nurodyti Aprašo punktai nepagrįstai susiaurina darbdavio teises įdarbinti užsienio pilietį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą institucija, surašiusi teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo skundo netenkinti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą galioti. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai kvalifikavo veiką ir pagrįstai A. R. nubaudė. A. R. skundo vienas iš motyvų yra tas, kad teismas nagrinėdamas bylą neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos V. T. ir V. S. išduotų vairuotojo liudijimų. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos nėra pavesta kontroliuoti nelegalaus darbo. Tai, kad užsieniečiams V. T. ir V. S. išduotuose vairuotojų liudijimuose nurodyta, kad vairuotojai yra įdarbinti pagal įstatymus, negali būti pagrindas teigti, kad A. R., kaip darbdavys V. T. ir V. S. atžvilgiu įvykdė visas jam imperatyviose teisės normose nurodytas pareigas. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad DK 98 str. 1 dalies 2 p. (teisės pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje ir šiuo metu galiojančio 98 str. 1 d. 3 p.) yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikoma situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), taikydamas šias teisės normas, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo", galiojusio pažeidimo padarymo metu, 10 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (21 punktas), todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (11 punktas). Šio aprašo 20 punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-82/2010). Be leidimo įdarbinančios įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos, todėl jis privalo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti būtent konkrečioje jo įmonėje, nustatytoje teritorijoje, leidime nustatytoms darbo funkcijoms atlikti, o leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidžia norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką. A. R., būdamas darbdaviu, nesikreipė į teritorinę darbo biržą, kad būtų išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams V. T. ir V. S. ir tuo jis pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką. Dėl kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą atsiliepime nurodyta, kad LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 57 str. 5 dalimi įstatymų leidėjas suteikė teisę Socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką. LVAT, taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-82/2010). Todėl mano, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad A. R., būdamas A. R. įmonės vadovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Šiuo atveju darbo santykių atsiradimas yra sietinas su nustatyta tvarka gautu leidimu dirbti, kuriame dėl viešojo intereso yra nustatomi tam tikri būsimų darbo santykių apribojimai. Todėl leidime dirbti nustatytų sąlygų nesilaikymas reiškia tai, kad darbo santykiai nepatenka į leidime dirbti nustatytas ribas, o atliekamas darbas yra nelegalus. Todėl A. R. privalėjo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduotai leidimai dirbti būtent jo įmonėje, nustatytoje teritorijoje, leidime nustatytoms darbo funkcijoms atlikti. Leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41(3) str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Sutinkamai su LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantas iš esmės ginčija skundžiamu nutarimu nustatytą faktą, kad jo įdarbinti užsienio šalies piliečiai neturėjo teisės aktais nustatytų leidimų dirbti jo įmonėje teigdamas, kad V. T. ir V. S. jų įdarbinimo apelianto įmonėje metu jau turėjo ir jam pateikė galiojančius leidimus gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ir jo įmonėje šie asmenys buvo įdarbinti jų turimuose leidimuose dirbti nurodytose pareigose – vairuotojais-ekspeditoriais, todėl mano, kad jis šiuo atveju teisės aktų nepažeidė.
Užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja LR įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (57 str. 1 d.), kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas tik jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus (57 str. 3 d.), kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (59 str.) nuostatą, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas <...> nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs (61 str. 1 d.), kad Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti <..> (62 str. 2 d.) akivaizdu, tokiu užsieniečių įdarbinimo reglamentavimu siekiama apsaugoti šalies darbo rinką nuo nepamatuotos užsieniečių darbuotojų invazijos, tuo sudarant palankesnes sąlygas įsidarbinti Lietuvos Respublikos piliečiams. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyta, jog Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas. Iš to darytina išvada, kad ir pagrindiniame valstybės įstatyme numatyta būtinybė skirtingai reguliuoti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių įdarbinimą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teisės aktų, reglamentuojančių šio klausimo sprendimą atitikimui teisinės valstybės principams.
Aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų analizė rodo, kad užsienietis, kuriam norint dirbti, sutinkamai su minimo įstatymo nuostatomis, reikalingas tam leidimas, Lietuvos Respublikoje gali būti įdarbintas tik turintis leidimą dirbti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir tik nesant galimybės į konkrečią darbo vietą įdarbinti asmens, kuriam leidimas dirbti yra nereikalingas, t.y. jei Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio konkretaus darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Minimo įstatymo 57 str. 5 d. nurodyta, kad leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, todėl 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio preambulėje, beje, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 5 dalimi ir 58 straipsnio 2 dalimi, yra norminis aktas, išleistas vykdant įstatymų leidėjo valią ir sukonkretinantis minimą įstatymą.
Aprašo nuostatos, jog leidimas dirbti išduodamas, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, pirmenybę teikiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos piliečiams (5 p.); darbdavys, nesant Lietuvos Respublikoje specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir norintis įdarbinti užsienietį, turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą (11 p.) Darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs laisvos darbo vietos arba užsienietis jau turi galiojantį leidimą dirbti kitoje įmonėje (20 p.) visiškai atkartoja įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties esmę bei paaiškina jų turinį, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad Aprašas pažeidžia įstatymų viršenybės principą. Iš nurodytų Aprašo nuostatų akivaizdu, kad šis aprašas, kaip ir minimas įstatymas numato galimybę užsienietį Lietuvos Respublikoje įdarbinti tik išimties tvarka, t.y. kai tai yra būtina dėl to, jog konkretus darbdavys Lietuvos Respublikoje konkrečiai darbo vietai užimti neranda specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kai jis (darbdavys) apie laisvą darbo vietą informuoja Darbo biržą ir kai konkretus užsienietis gauna leidimą dirbti pas konkretų darbdavį konkretų darbą.
Tai reiškia, kad užsienietis gali būti įdarbintas tik leidime dirbti nurodyto konkretaus darbdavio, konkrečioje darbo vietoje ir konkretaus darbo atlikimui ar konkrečių pareigų ėjimui.
Draudimas dirbti kitoje darbo vietoje, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitos darbo funkcijos (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų) konkrečiai suformuluotas Aprašo 44 punkte.
Nagrinėjamu atveju, nors A. R. įdarbinti užsieniečiai ir turėjo leidimus dirbti vairuotojais ekspeditoriais, tačiau jie neturėjo leidimų šio darbo dirbti apelianto įmonėje, t.y. apeliantui galiojančių leidimų dirbti jie neturėjo, todėl apeliantas, juos įdarbindamas, pažeidė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 57 str. 1 d. ir Aprašo 44 punkto reikalavimus, t.y. nesilaikė norminių aktų nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Taip pat pažymėtina, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalį laikomas baigtu šiuo atveju nuo užsieniečių įdarbinimo, pažeidžiant teisės aktus, momento. Nagrinėjamu atveju V. T. ir V. S. A. R. įmonėje buvo įdarbinti iki įsigaliojant Darbo kodekso pataisoms, kuriomis kodeksas buvo papildytas 98¹ straipsniu, todėl pastarojo straipsnio nuostatų pažeidimas A. R. tiek surašytame administracinio teisė pažeidimo protokole, kurio pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, tiek pačiame nutarime visiškai pagrįstai neinkriminuotas. Taip pat DK papildymas šiuo straipsniu apelianto teisinės padėties niekaip nepakeitė – jame taip pat nurodytas konkretus draudimas įdarbinti užsieniečius (trečiųjų šalių piliečius) kitur, nei nurodyta leidime dirbti.
Apeliacinio skundo motyvas dėl minimuose teisės aktuose vartojamos neva per plataus darbo sąvokos interpretavimo, į ją be darbo funkcijų įtraukiant ir darbo vietą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisės aktų analizę bei teismų praktiką (ji konkrečiai nurodyta institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą atsiliepime ir nebekartojama), yra visiškai nepagrįstas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog apeliantas pažeidė konkrečius teisės aktus, t.y. įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 44 str. bei 57 str. 1 d. ir 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 p., 44 p. nuostatas, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiajame nutarime nėra nurodyta, kokias teisės normas, susijusias su užsieniečių įdarbinimo tvarka, apeliantas pažeidė.
Tačiau kartu teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyto kaip apelianto pažeisto įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnis reglamentuoja leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti, tvarką, o Aprašo 8 punktas – atvejus, kai iš užsieniečio nereikalaujami leidimai dirbti, tačiau nutarime nenurodyta kaip konkrečiai apeliantas pažeidė šių teisės aktų nuostatas, todėl jos laikytinos perteklinėmis ir šalintinos, tačiau tai nekeičia apelianto veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nutarimo teisėtumo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Iš 2012 m. spalio 10 d. nutarimo nustatomosios dalies pašalinti nuorodą į tai, kad A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 44 str. ir 2009-08-14 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 p.