Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-27 · Byla Nr. Ik-129-602/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
Ik-129-602/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02085-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Gintaras Dzedulionis, Bronius Januška
Pareiškėjas
L. L.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-129-602/2011Proceso Nr. 3-61-3-02085-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.7; 9.8.1; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Broniaus Januškos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą L. L. atžvilgiu dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, 2009-03-31 surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-35, kuriame papildomai apskaičiavo: 164435 Lt GPM, 23027 Lt GPM delspinigių (b. l. 78-83).

2009-05-11 pareiškėja pateikė pastabas dėl 2009-03-31 Patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-35 (mokestinė byla, b. l. 40-44).

Žemesnės instancijos teismas

2009-06-08 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija sprendimu Nr. (21.26)-256-236 patvirtino 2009-03-31 Patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-35 ir jame apskaičiuotus 164435 Lt GPM, 23027 Lt GPM delspinigių bei skyrė 16444 Lt GPM baudą (b. l. 84-86).

2009-07-07 pareiškėja padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama panaikinti 2009-06-08 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (21.26)-256-236 (mokestinė byla, b. l. 26-27).

Žemesnės instancijos teismas

2009-08-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-232 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-06-08 sprendimą Nr. (21.26)-256-236 (mokestinė byla, b. l. 22-24).

2009-09-07 pareiškėja padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-08-10 sprendimą Nr. 68-232 (mokestinė byla, b. l. 1-5).

Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009-11-09 sprendimu Nr. S-354 (7-314/2009) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-08-10 sprendimą Nr. 68-232 ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (mokestinė byla, b. l. 150-160). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesutikdama su šiame Mokestinių ginčų komisijos sprendime pateiktu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimu, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-03-15 sprendimu adm. byloje Nr. I-343-171/2010 skundą tenkino ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimą panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-13 nutartimi adm. byloje Nr. A556-363/2011 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

Pareiškėja L. L. 2009-12-04 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-11-09 sprendimą Nr. S-354(7-314/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2009-08-10 sprendimą Nr. 68-232 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2009-06-08 sprendimą Nr. (21.26)-256-23 (b. l. 1-3, 42-44).

Pareiškėja nurodė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos ir UAB „Capital Invest“ sudarytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių tikslas buvo tik mokestinės naudos siekimas, dėl ko mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestines prievoles, taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas. Nurodė, kad Komisija, vertindama pareiškėjos pateiktas preliminarias išvadas dėl su ginču susijusių žemės sklypų vertės nustatymo, neatsižvelgė į šių išvadų turinį. Pareiškėja negalėjo pateikti galutinių turto vertinimo išvadų, nes turto vertinimas užtrunka ilgą laiką ir neužtektų laiko jas pateikti Komisijai nagrinėjant skundą. Pareiškėjos užsakymu parengtose vertinimo išvadose užfiksuota 420 Lt dydžio sklypo Nr. 1 vertė, vertinimas atliktas retrospektyviniu būdu, t.y. 2007 metams, kai buvo sudaryta sklypo Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje išvadoje nurodyta sklypo vertė nesiskiria nuo sklypo Nr. 1 pardavimo kainos 434700 Lt, todėl mokesčių administratoriaus, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., apskaičiuota žemės sklypo Nr. 1 vertė yra nepagrįstai aukšta. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius negali remtis 2007-03-26 UAB „Ober-Haus“ pažyma, nes ji buvo parengta pirkėjo UAB „Capital Invest“ užsakymu, be to, šioje pažymoje numatyta, kad nurodytos žemės sklypų vertės galioja tik parduodant (įkeičiant) vertinamą turtą kartu, tuo tarpu sklypas Nr. 1 buvo perleistas pagal atskirą sutartį. Pabrėžė, kad sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina atitiko šalių valią ir ketinimus bei rinkos kainą, tai patvirtino ir preliminari UAB „Domus optima“ išvada dėl žemės sklypo vertės. Pareiškėja nesiekė finansinės naudos sau, bet stengėsi padėti savo broliui pelningai parduoti sklypą. Dėl to pareiškėja paėmė paskolą, o jai atstovaujantis sūnus K. A. UAB „Capital Invest“ prašymu įsigijo gretimą sklypą Nr. 1. Šio sklypo įsigijimui buvo panaudoti pinigai, gauti už sklypą Nr. 2. UAB „Capital Invest“ buvo suinteresuota įsigyti bendrą sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritoriją, tam, kad gautų banko finansavimą, įmonė turėjo įsigyti abu sklypus vienu metu. Būtent dėl šios priežasties K. A. įsigijo sklypą Nr. 1. Mokesčių administratorius daro išvadą, kad iš viso pareiškėjos brolis A. L. gavo 2 380 646,36 Lt, o ne 3 900 300 Lt, tačiau neatsižvelgta į tai, kad 900 000 Lt A. L. paskolino K. A.. Be to, tarp A. L. ir F. K. buvo sudaryta 700 000 Lt paskolos sutartis. Todėl bendra A. L. gauta suma yra 3 980 646 Lt. Taip pat neįvertinta, kad K. A. ir pareiškėja po žemės sklypų sandorių sudarymo buvo pasiėmę 202 734 eurų banko kreditą gyvenamojo namo statybai. Vadovaujantis mokesčių administratoriaus išvada dėl pinigų iš sklypų pardavimo sandorių paskirstymo, pareiškėja ir K. A. būtų gavę apie 2 mln. Lt ir būtų turėję pakankamai lėšų namo statybai.

Pareiškėja į posėdį neatvyko, pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (b. l. 133). Pažymėtina, kad pareiškėjai siųstas šaukimas kviečiant pareiškėją į 2010-07-13 posėdį buvo įteiktas pareiškėjos nurodytu adresu (b. l. 123), pareiškėjai siųsti 3 šaukimai kviečiant pareiškėją į 2011-09-19 posėdį buvo grąžinti teismui neįteikti (b. l. 138-140), todėl šaukimas buvo siųstas pareiškėjos gyvenamosios vietos seniūnijai (b. l. 132, 135), apie 2011-10-17 posėdį pareiškėja informuota teismo pranešimu (b. l. 150). Dėl to teismas daro išvadą, kad byla nagrinėtina pareiškėjai nesant (ABTĮ 73, 77, 78 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-72).

Atsakovas nurodė, kad byloje nustatyta, jog sklypų Nr. 1 ir 2 pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti tą pačią dieną, abi sutartis pasirašė pareiškėjos sūnus K. A., t.y. vieną kaip įgaliotas asmuo, kitą pats savarankiškai, abu sklypus įsigijo vienas pirkėjas UAB „Capital Invest“, sutartyse nurodytos skirtingos ir logiškai nepaaiškinamos sklypų kainos, t.y. sklypo Nr. 1 kaina yra 72450 Lt, o sklypo Nr. 2 – 225850 Lt. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nesudaryta, kiekvienam asmeniui priklausančios sklypo dalys neatskirtos, todėl to paties sklypo vieno aro pardavimo kainos neadekvačios. Sklypą Nr. 1 ir 2 pardavę asmenys pripažino, kad minėti sklypai buvo parduodami kaip vientisa teritorija, skyrėsi tik pinigų paskirstymas. Nekilnojamojo turto vertintojų UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad vertinamos 0,24 ha teritorijos rinkos vertė yra 4 500 000 Lt, sklypas Nr. 2 įvertintas 3 375 000 Lt, o sklypas Nr. 1 – 1 125 000 Lt. Pardavėjai gautus pinigus paskirstė ir naudojo savo reikmėms kitaip, nei buvo numatyta žemės sklypų 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutartyse. Tik nustačius šį faktą, pareiškėja ėmė teigti, kad 700 000 Lt yra A. L. suteikta paskola F. K., tačiau paskolos sutartis nebuvo pateikta, ji pateikta tik Komisijai. Be to, paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad pinigus paskolos davėjo A. L. nurodymu perves K. A. į F. K. sąskaitą. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjas F. K. paskolą priėmė iki sutarties pasirašymo momento, t.y. iki 2007-04-01, tuo tarpu K. A. 700 000 Lt pervedė 2007-04-02. Nustatyta, kad K. A. su UAB „Capital Invest“ turėjo sudarytus sandorius tęstiniu laikotarpiu, K. A. įmonei 2007-04-04 suteikė 1 mln. Lt paskolą, skola su palūkanomis grąžinta 2007 m. Atsakovo teigimu, pareiškėja ir su ja susiję asmenys A. L. ir K. A. sukūrė situaciją, formaliai atitinkančią įstatymų reikalavimus, tačiau sudariusią prielaidas neteisėtai gauti mokestinę naudą: nustatė žymiai mažesnę sklypo Nr. 1 ir 3/8 sklypo Nr. 2, nuo kurių įsigijimo nepraėję 3 metai, vertę ir žymiai didesnę A. L. priklausančio 5/8 sklypo Nr. 2 vertę, tuo siekdami sumažinti GPM. Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad parduotos 3/8 dalies sklypo Nr. 2 vertės santykis atitinka nekilnojamojo turto vertintojų nustatytai turto rinkos vertei, neatsižvelgiant į sutartyje nurodytas kainas, taigi Inspekcija pagal 2007-03-01 sutartį pareiškėjos pajamomis pripažino 1265625 Lt (450 000 Lt/24 arų x 6,75 aro). Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktose preliminariose turto vertinimo išvadose nurodyta, kad tai informacinio pobūdžio dokumentas, tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ turto vertės pažyma parengta nepriklausomų turto vertintojų, yra nenuginčyta, o pažymos duomenų teisingumui neturi įtakos, kas yra jos užsakovas. Be to, Komisija taip pat sutiko su aplinkybe, kad mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčių bazę, pagrįstai rėmėsi UAB „Ober-Haus“ atlikta turto vertinimo ataskaita ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos parduoto sklypo Nr. 2 dalies (0,0675 ha) vertės santykis atitinka nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę. Komisija perdavė pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. nuostata dėl išskaičiuojančio asmens pareigos, išmokant išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį yra imperatyvaus pobūdžio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-03-15 sprendimu byloje Nr. I-343-171/2010 panaikino Komisijos sprendimą ir VMI sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą VMI atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2007-03-01 sutartį pareiškėja už 165 000 Lt UAB „Capital Invest“ pardavė jai priklausančias 3/8 dalis (0,0675 ha), o pareiškėjos sūnus A. L. su sutuoktine už 3 900 300 Lt pardavė jiems priklausančias 5/8 dalis (0,1125 ha) 0,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Sutartį pasirašė pareiškėjos sūnus K. A., veikiantis pagal įgaliojimą, pareiškėjos ir brolio vardu. Šia sutartimi 0,18 ha ploto žemės sklypas (toliau – Sklypas Nr. 2) parduotas už bendrą 4065300 Lt sumą (mokestinė byla, b. l. 54-60). Sutartyje nustatyta ir nekilnojamojo turto išraše nurodyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sklypo nustatyta vidutinė rinkos vertė 2007-01-17 nurodyta – 795 834 Lt (mokestinė byla, b. l. 97).

Nustatyta, kad K. A. 2007-01-23 buvo įsigijęs 0,06 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – Sklypas Nr. 1); sutartyje nustatyta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sklypo nustatyta vidutinė rinkos vertė nurodyta – 265 278 Lt. 2007-03-01 K. A. šį žemės sklypą pardavė UAB „Capital Invest“ už 434 700 Lt (mokestinė byla, b. l. 62-67).

Nustatyta, kad pareiškėja 3/8 dalis Sklypo Nr. 2 buvo įgijusi 2004-10-13 už 64 740 Lt, sutartyje nurodyta vidutinė žemės sklypo vertė 2004 rugsėjo mėn. – 87 615 Lt (mokestinė byla, b. l. 50-53). A. L. buvo įgijęs sklypą 2001-04-13 (mokestinė byla, b. l. 97). Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 ribojasi.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo dalį A. L. buvo pervestas 389 800 Lt avansas, 900 000 Lt sumokėta grynais, 90 000 Lt K. A. sumokėjo už A. L. žmonos vardu įsigytą automobilį, UAB „Capital Invest“ padengė 347 446,36 Lt paskolos likutį banke, K. A. 2007-04-02 pervedė A. L. 100 000 Lt ir 553 400 Lt, iš viso A. L. gavo 2 380 646,36 Lt. Nustatyta, kad K. A. 2007-04-02 pervedė į F. K. sąskaitą 700 000 Lt, nurodyta paskirtis – „paskola“, 2007-04-04 paskolino UAB „Capital Invest“ 1 mln. Lt su palūkanomis (iš viso K. A. gavo 1 935 205 Lt), už 170 000 Lt įsigijo sklypą Rudaminoje, Vilniaus r., 52 800 Lt sumokėjo už motinos L. L. įsigytą automobilį, 2007-04-16 padengė jos kredito dalį 54 000 Lt (iš viso L. L. gavo 131 550 Lt).

Remiantis UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertės 2007-03-26 nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamos 0,24 ha (Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2) teritorijos rinkos vertė yra 450 000 Lt, iš jų A. L. ir L. L. parduoto sklypo vertė yra 3 375 000 Lt (187 500 Lt už arą), o K. A. parduoto sklypo vertė yra 1 125 000 Lt (187 500 Lt už arą) (mokestinė byla, b. l. 79).

Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja ir jos sūnūs A. L. bei K. A., sudarydami 2007-03-01 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarė formalias sąlygas sumažinti mokėtiną į biudžetą GPM sumą, t.y. siekė išvengti mokestinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, pareiškėjos pajamomis pripažino 1 265 625 Lt, neatsižvelgiant į turto pardavimo sutartyje nurodytą kainą.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatų, vertinant pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus tarp pareiškėjos ir kitų asmenų, taikymo apskaičiuojant mokestinę prievolę.

2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 69 str. nuostatos taikomos, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus; šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio; tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant MAĮ 69 str. 1 d. pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo; tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas, be to, taikant nurodytą normą būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą) (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant bei taikant MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, yra ne kartą pabrėžta, jog mokesčio apskaičiavimui taikant turinio viršenybės prieš formą principą, būtina nustatyti, kad sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryta turint tikslą gauti mokestinę naudą. Atsižvelgiant į MAĮ 67 str. 1 d. nuostatas, pagrįsti tvirtinimą, kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502‑1305/2008). Todėl ginčui pasiekus teismą, pastarasis turi nustatyti, ar mokesčių administratoriaus išvada dėl tikrojo ginčo sandorio (ūkinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais (2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑828/2008). Tokiais atvejais taip pat būtina nustatyti, kokios konkrečiai mokestinės naudos atitinkamais sandoriais siekė mokesčių mokėtojas, t.y. kokį konkretų pažeidimą, nurodytą MAĮ 69 str. 1 d., jis padarė, nes tai yra būtina mokesčių mokėtojo atsakomybės sąlyga (2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010; 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1591/2008).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Capital Invest“ sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 už 4 500 000 Lt įsigijo kaip bendrą 0,24 ha teritoriją, šią aplinkybę patvirtino ir sklypus pardavę asmenys, pripažinę, kad skyrėsi tik pinigų paskirstymas. Nustatyta, kad Sklypas Nr. 2 priklausė pareiškėjai ir jos sūnui A. L.: pareiškėjai nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys šio sklypo (0,0675 ha), o A. L. kartu su sutuoktine – 5/8 dalys (0,1125 ha). Naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatyta nebuvo, sklypo dalys kiekvienam asmeniui neatskirtos. Nustatyta, kad pareiškėja 3/8 dalis sklypo pardavė už 165 000 Lt (24444,44 Lt už arą), o A. L. 5/8 dalis – už 3 900 300 Lt (346 693,33 Lt už arą). Nustatyta, kad gretimą 0,06 ha žemės sklypą Nr. 1 pareiškėjos sūnus K. A. pardavė už 434 700 Lt (72 450 Lt už arą). Nustatyta, kad abu sklypai yra šalia vienas kito, Sklypas Nr. 2 yra netaisyklingos formos, o Sklypas Nr. 1 pagerina antrojo sklypo formą, teritorija tampa žymiai taisyklingesnė ir patogi statyboms ir būsimų objektų išdėstymui. Taigi taisyklingo Sklypo Nr. 1 aro kaina yra 72 450 Lt, o antrojo, netaisyklingo sklypo Nr. 2 vieno aro kaina – 225 850 Lt. Pažymėtina, kad 0,24 ha teritorijos rinkos vertė yra būtent tokia, už kurią ir buvo parduoti abu sklypai; Sklypas Nr. 2 įvertintas 3 375 000 Lt, Sklypas Nr. 1 įvertintas 1 125 000 Lt, vertės nustatymo data 2007-03-26 (UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažyma). Pažymėtina, kad A. L. gautos sklypo dalies pardavimo pajamos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tuo tarpu pareiškėja savo sklypo dalies nuo įsigijimo iki jos pardavimo išlaikė trumpiau nei 3 metus, todėl būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, kritiškai vertintinas pareiškėjos argumentas, jog sandoriai buvo grindžiami ne ekonomine logika (finansine nauda sau), o artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams būdinga savitarpio pagalba bei parama.

Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai paskirstė bendrą žemės sklypų pardavimo kainą A. L., L. L. ir K. A., remdamasis turto vertinimo bendrovės UAB „Ober-Haus“ žemės sklypų pirkėjo užsakymu atliktu vertinimu, nes parduodant žemės sklypus buvo sudaryti du atskiri sandoriai, įforminti atskiromis sutartimis, sudarytomis su atskirais pardavėjais, o UAB „Ober-Haus“ turto vertinimas galioja tik parduodant vertinamą turtą kartu ir negalioja parduodant žemės sklypus atskirai. Šiems pareiškėjos argumentams prieštarauja byloje pateikti įrodymai: mokestinėje byloje pateiktas 2007-02-15 UAB „Capital Invest“ akcininkų protokolas, kuriame nurodyta, kad bendrovė pirko žemės sklypą (0,24 ha) už vieną bendrą kainą (mokestinė byla, b. l. 77-78); pareiškėjos sūnaus K. A. 2009-02-24 paaiškinimas, kuriame pripažinta, kad sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo parduodami kaip viena teritorija ir skyrėsi tik pinigų paskirstymas (mokestinė byla, b. l. 73-74); žemės sklypų pirkėjo UAB „Capital Invest“ vadovo T. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad bendrovei buvo svarbi visos (24 arų) teritorijos kaina, o ne atskirų žemės sklypų ar jų dalių teritorija ir kaina (mokestinė byla, 75-76). Tai, kas išdėstyta, patvirtina faktą, kad buvo parduota bendra 0,24 ha teritorija, kas būtent ir turėjo įtakos galutinei žemės sklypų pardavimo kainai. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde minėjo apie būtinumą apklausti liudytoju T. M., pareiškėjai teismo nutartimi buvo pasiūlyta nurodyti šio liudytojo adresą (b. l. 74, 76, ABTĮ 60 str. 2 d.), tačiau pareiškėja neįgyvendino šios procesinės teisės. Teismo vertinimu, buvo nebūtina kviesti liudytoją, nes yra pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių mokesčių administratoriaus išvadą.

Teismas atmeta ir pareiškėjos skundo argumentus, kad mokestinį ginčą nagrinėjusi Komisija nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į UAB „Domus optima“ preliminarias išvadas dėl su ginču susijusių žemės sklypų vertės nustatymo. UAB „Domus optima“ Komisijai pateiktos preliminarios išvados (b. l. 28-34) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, tai yra nurodyta pačiame dokumente, jog išvados apimtis neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos. UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažyma parengta nepriklausomų turto vertintojų, atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus ir turi juridinę galią, todėl laikytina teisinga tol, kol nėra nuginčyta kitais leistinais įrodymais, t.y. pateikiant kitą turto vertės nustatymo pažymą, atitinkančią Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad UAB „Domus optima“ preliminariose išvadose sklypas Nr. 1 ir sklypas Nr. 2 buvo įvertinti atskirai, kai tuo tarpu, kaip minėta, nagrinėjamu atveju, galutinei žemės sklypų pardavimo kainai įtakos turėjo tai, kad buvo parduota bendra (0,24 ha) teritorija. Be kita ko, teismas konstatuoja, jog tai, kad UAB „Ober-Haus“ turto vertinimą atliko pirkėjo UAB „Capital Invest“ užsakymu, nepaneigia bendrovės turto vertinimo pažymoje nustatytų duomenų ir sumų. Pareiškėjos nurodomas argumentas dėl užsakovo turėto tikslo gauti banko paskolą tokios dydžio kaip buvo sumokėta už du nupirktus sklypus, nepaneigia to, jog UAB „Ober-Haus“ yra įmonė, turinti reikalingą kvalifikacijos atestatą, todėl, vertindama turtą, veikia pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir atitinkamai vertina turtą, bet ne pagal užsakovo nurodomą sumą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja nepateikė kitų leistinų įrodymų, paneigiančių UAB „Ober-Haus“ turto vertinimą. Be to, sklypai už tokią kainą ir yra parduoti kaip juos įvertino UAB „Ober-Haus“, o pareiškėja buvo vienos sutarties šalimi.

Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja sudarydama žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė savo sklypo dalį už pernelyg mažą kainą, tokios kainos nurodymas sutartyje neatitiko kitų šios sutarties aplinkybių bei kitos tuo pačiu metu sudarytos sutarties aplinkybių. Pareiškėja kartu su artimu giminaičiu, pagal vieną sutartį parduodama savo sklypo dalį, pardavė ją už 14 kartų mažesnę kainą negu pagal tą pačią sutartį buvo parduota kita sklypo dalis. Kaip jau minėta, sklypas nebuvo padalintas, toks kainų skirtumas negalėjo būti paaiškinamas atskirų sklypo dalių kokybe, pvz. dėl tam tikrose dalyse nustatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar kitų panašių aplinkybių. Minėtas skirtumas negali būti paaiškinamas vien sutarčių laisvės ar kitais privatinės teisės principais, nes kainų skirtumas pernelyg didelis ir negali būti paaiškinamas racionaliais motyvais. Be to, mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 str. ir nekeičia susiformavusių privatinių santykių, tik įvertina juos per mokestinių įstatymų prizmę ir konstatuoja mokestines prievoles. Mokesčių administratorius, įvertinęs turimus faktinius duomenis padarė išvadą, kad ginčijamu atveju turi būti vertinamas dviejų minėtų sklypų pardavimas. Abiejų besiribojančių sklypų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos tą pačią dieną, sklypus nupirko tas pats pirkėjas, pardavėjo pusėje dalyvavo vienas asmuo, kuris veikė savo, o kitoje sutartyje atstovaujamųjų (tarp kurių buvo ir pareiškėja) interesais.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėja nekilnojamojo turto pardavimo sandorius sudarė turėdama tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. išvengti pajamų mokesčio mokėjimo nuo turto vertės padidėjimo pajamų, yra pagrįsta.

Konstatavus, kad mokesčių mokėtojas ginčo sandoriais siekė tam tikros mokestinės naudos, mokesčių administratorius turėjo pagrindą atkurti iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir, pripažinus, kad sutartyse nurodytas žemės sklypų kainų paskirstymas nepagrįstas, apskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčius.

Pagal 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) Nr. IX-1007 3 str., pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. GPM įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pagal GPM įstatymo 6 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi pinigų gavimo momentu) pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikoma 33 proc. pajamų mokesčio tarifas.

GPM įstatymo 27 str. 1 d. nustatė, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.). Šio straipsnio 7 d. buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.).

Remiantis GPM įstatymo 19 str. 1 d., pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 21 p., neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kad bendra dviejų sklypų teritorija parduota už 4 500 000 Lt, vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d., pripažintina, kad pareiškėjos sklypo dalies pardavimo pajamos sudaro 1 265 625 Lt (4 500 000 Lt / 24 arai x 6,75 aro), A. L. - 2 109 375 Lt (4 500 000 Lt / 24 x 11,25 aro), o K. A. – 1 125 000 Lt (4 500 000 / 24 x 6 arai). Pažymėtina, kad išvada dėl to, kad K. A. pajamos iš ginčo sklypų pardavimo sudaro 1 125 000 Lt, be kita ko, patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-07 sprendimu adm. byloje Nr. I-1553-561/10, kurioje buvo nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės. Pareiškėja 3/8 sklypo dalis įsigijo už 64740 Lt, 305 Lt ir 2559,94 Lt sumokėjo notarui, sklypą pardavė, pagal MAĮ 69 str. 1 d., už 1 265 625 Lt, jo neišlaikiusi 3 metų laikotarpio, todėl apmokestinamų pajamų suma sudaro 1 198 020,06 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjai taikomas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis, 320 Lt per mėnesį, kas sudaro 3840 Lt per metus. Iš apmokestinamų pajamų sumos atėmus su turto įsigijimu ir jo pardavimu susijusias išlaidas bei neapmokestinamąjį pajamų dydį, apmokestinamų pajamų suma yra 1 194 220,06 Lt. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2007-05-28 Vilniaus apskrities VMI sprendimu pareiškėjai grąžinta 10052 Lt suma, taip pat nustatyta, kad UAB „Capital Invest“ išskaičiavo 24750 Lt pajamų mokesčio sumą. Vadovaujantis GPM įstatymo 6 str. 2 d. 9 p., ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikomas 15 procentų tarifas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pajamų mokesčio suma yra 164 435 Lt (1194220,06 Lt x 15 proc. – 24750 Lt – 10052 Lt).

MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. MAĮ 140 str. nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus. Vadovaujantis GPM įstatymo 36 str. 2 d., už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad pareiškėjai skirta minimali 10 proc. dydžio 16444 Lt GPM bauda, apskaičiuoti 23027 Lt GPM delspinigių nuo prievolės mokėti GPM atsiradimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad delspinigiai yra paskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis taisyklėmis, kuriomis institucijos privalėjo vadovautis. Viešojo administravimo subjektai negali netaikyti minėtų delspinigių skaičiavimo taisyklių vadovaujantis nuostatomis dėl delspinigių kompensacinės paskirties. Yra preziumuojama, kad įstatymų leidėjo viešosios teisės normose nustatytose taisyklėse dėl delspinigių skaičiavimo už mokesčių nesumokėjimą, yra atsižvelgta į delspinigių kompensacinę paskirtį, o reglamentuojant minėtą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą yra teisingai įgyvendinti jam būdingi požymiai. MAĮ 141 str. 2 d. nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčio sumokėjimo terminas būtų atidėtas ar išdėstytas, pareiškėja patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų mokesčių nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjos atleidimo nuo paskirtų baudų.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Negali būti patenkintas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, nes šiuo metu pareiškėjos prašomas panaikinti sprendimas yra panaikintas teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Teismo sprendimas priimtas pagal VMI prašymą, kurio pateikimui ir nagrinėjimui MAĮ nustatyta atskira tvarka, būtent įstatyme yra nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo savarankišku dalyku yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuris ginčijamas teisės taikymo aspektu. Tokioje administracinėje byloje yra ginčijamas tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, bet ne viešojo administravimo subjekto sprendimas kartu su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (jeigu ginčas yra išnagrinėjamas šia tvarka). Dėl to, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka dėl to, kad jame įvertinti pareiškėjos veiksmai analogiškai, kaip ir mokesčių administratoriaus (dėl mokestinės naudos siekimo), negali būti pripažintas tapačiu, kaip yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-343-171/2010. Todėl nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos pagal ABTĮ 101 str. 2 p. Be to, teismo vertinimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, nėra teisminio nagrinėjimo dalyku, jeigu tai nėra specialiai aptarta įstatyme, kaip minėtu MAĮ atveju, administracinės bylos dalyku yra viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumas (ABTĮ 3, 89 str.). Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje yra teisės aktų nustatyta galimybė užbaigti ginčą šioje institucijoje nesikreipiant į teismą, jeigu šis ginčo išsprendimas netenkina šalių, jos kreipiasi į teismą, kuris privalo ginčą išnagrinėti iš esmės, priimti sprendimą, turintį res iudicata galią dėl šalių materialinių teisinių reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisBronius JanuškaVeslava Ruskan