- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-578-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01336-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. Ž. Ž.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. Ž. Ž. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notarė D. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Ž. Ž. 32 997,39 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiais 2012-03-19 paprastąjį vekselį ir jo pagrindu 2016-01-29 išduotą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dirbo UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, ši įmonė nekilnojamojo turto projektų vystymui ieškojo investuotojų. Apie galimybę investuoti ieškovas informavo savo sūnėną – atsakovą A. Ž. Ž.. Atsakovas šia galimybe susidomėjo, kreipėsi į banką, gavo paskolą ir šiuos pinigus investavo, t. y. perskolino UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“. Tačiau UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ projektai nepavyko ir ši įmonė pinigų atsakovui negrąžino. Atsakovas, negalėdamas grąžinti paskolos bankui, ėmė kaltinti ieškovą dėl nepavykusios investicijos ir naudoti psichologinį spaudimą, kad ieškovas padėtų grąžinti atsakovui paskolą bankui. Atsakovo psichologinio spaudimo ir kaltinimo įtakoje ieškovas laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2015-07-01 atsakovo prašymu/reikalavimu, kaip artimas atsakovo giminaitis, į atsakovo banko sąskaitą pervedė 32 997,39 Eur. Ieškovo teigimu, šie pinigai atsakovui nebuvo dovanoti, todėl turi būti grąžinti ieškovui, kaip atsakovo gauti be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Be to, pasak ieškovo, atsakovas, naudodamas psichologinį smurtą, privertė ieškovą pasirašyti 2012-03-19 paprastąjį vekselį 50 000 Lt (14 481 Eur) sumai. Vekselis buvo pasirašytas tokiomis aplinkybėmis: atsakovas pakvietė ieškovą į savo mašiną, kurioje buvo dar vienas asmuo, atsakovas išsitraukė paruoštą lapą ir liepė ieškovui pasirašyti, padiktavo, ką rašyti. Vekselio reikšmės ieškovas nežinojo, jo teisinės prasmės nesuprato, neturėjo galimybės pasikonsultuoti. Dėl šios priežasties vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes nebuvo ieškovo vidinės valios sudaryti tokį vienašalį sandorį (CK 1.90, 1.91 str.). Kadangi vykdomasis įrašas buvo išduotas negaliojančio vekselio pagrindu, šis vykdomasis dokumentas panaikintinas kaip išvestinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-06-25 paskolos sutartimi paskolino UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ 170 580 Lt (49 403,38 Eur) sumą ūkinei ir finansinei veiklai vystyti; paskolą įmonė įsipareigojo grąžinti iki 2008-08-25 su galimybe pratęsti paskolos grąžinimą. Šiuos pinigus atsakovas gavo pagal 2008-06-05 kredito sutartį, sudarytą su tuometiniu AB „Hansabankas“. Kreditavimo sutartimi atsakovui iki 2013-06-05 buvo suteiktas 49 525,02 Eur kreditas, o kredito gražinimui užtikrinti įkeistas atsakovo motinai (ieškovo seseriai) A. B. Ž. ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, taip pat kredito grąžinimas užtikrintas A. B. Ž. laidavimu. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad tikrasis tikslas skolinantis iš banko ir perskolinant UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ buvo išvystyti nekilnojamojo turto projektą ir gauti pelną, bet šis verslo projektas nebuvo įgyvendintas, todėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ paskolos atsakovui negražino. Ieškovas laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2015-07-01 į atsakovo banko sąskaitą arba pašto perlaida atsakovui pervedė iš viso 32 997,39 Eur.
5. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo argumentą, kad ginčijamą vekselį jis pasirašė nesuprasdamas jo reikšmės. Teismas nustatė, kad ieškovas yra brandaus amžiaus žmogus, iki pensijos dirbęs vadovaujantį darbą, turintis aukštąjį išsilavinimą, vekselio tekstas yra nesudėtingas ir aiškus – jame nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja atsakovui sumokėti 50 000 Lt iki 2015-07-01. Todėl, pasak teismo, ieškovas, būdamas veiksnus, išsilavinęs, atsakingą darbą dirbęs asmuo, negalėjo nesuprasti pasirašomu vekseliu prisiimamo įsipareigojimo reikšmės.
6. Taip pat teismas sprendė, jog byloje nėra realių įrodymų, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti vekselį dėl agresyvių atsakovo veiksmų ar psichologinio poveikio, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus ir teisme liudijusios ieškovo dukters M. K. parodymus, kad ji atsimena atvejį, kai jos tėvas prieš savo gimtadienį vakare išėjo su kažkuo pasikalbėti ir grįžo labai susinervinęs, kad po to tapo nervingas, pablogėjo jo sveikata. Teismas nurodė, kad liudytoja vekselį pasirašant nedalyvavo ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas negalėjo paaiškinti, be to, ji yra artimas ieškovui asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jos parodymai nevertinti kaip objektyvūs.
7. Pagal liudytoja apklaustos A. B. Ž. (kuri yra ieškovo sesuo ir atsakovo motina) paaiškinimus 2008 metų vasarą jos brolis ieškovas papasakojo, kad ruošiasi statyti ir parduoti individualius namus ir jam reikalingi pinigai, prašė įkeisti bankui už paskolą jai priklausantį turtą, nurodė, jog prasidėjus statyboms ir atsiradus būsimiems pirkėjams, kurie sumokės pradines įmokas arba avansus, pinigus bankui gražins ir įkeitimas bus panaikintas. Kadangi dėl amžiaus bankas nesuteikė paskolos nei jai, nei ieškovui, A. B. Ž. pati paprašė savo sūnų (atsakovą) padėti ieškovui ir pasirašyti paskolos sutartį savo vardu. Tik vėliau, kai paskola po trijų mėnesių nebuvo gražinta, sužinojo, jog paskola buvo reikalinga ne ieškovui, o jo bendrovei. Kadangi verslo projektas liko neįgyvendintas, o jos vienintelis gyvenamasis būstas liko įkeistas už paskolą, iš pradžių paskolą mokėjo visi trys – ieškovas, atsakovas ir A B. Ž., šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskolą liudytoja dengia viena.
8. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo elgesį pervedant pinigus banko paskolai gražinti nuo pat jos sudarymo ilgą laiko tarpą, šalių artimos giminystės ryšius, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad vekselį pasirašė dėl jam daryto psichologinio smurto. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti tolesnį dalies paskolos bankui gražinimą.
9. Paties ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš jo banko sąskaitos iš dalies patvirtina liudytoja apklaustos A. B. Ž. parodymus, jog banko paskola galėjo būti reikalinga ieškovui investuoti į UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ vystomą projektą, nes ieškovas paskolai dengti periodiškai, pradedant 2008-07-31, pervesdavo lėšas į atsakovo sąskaitą, nurodydamas, kad lėšos pervedamos kreditui dengti. Paties ieškovo pervestų lėšų kreditui dengti nėra pagrindo pripažinti be pagrindo atsakovo gautomis lėšomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2008-06-05 kredito sutartį su AB ,,Hansabankas“ tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė ieškovas. Teismas ginčijamą vekselį susiejo su ieškovo mokėtomis piniginėmis lėšomis į atsakovo banko sąskaitą, kaip garantą, kad ieškovas toliau mokės paskolą pagal atsakovo ir AB ,,Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį. Toks teismo vertinimas nepagrįstas. Iki buvo išgautas vekselis šalių nesiejo jokie prievoliniai skoliniai santykiai. Vekselyje nėra nurodyta, kad jo šalys sutarusios laikyti šį vekselį kaip ieškovo suteiktą garantiją atsakovui kredito sutarčiai dengti. Vekselyje nurodyta apmokėjimo data – 2015-07-01, o galutinis kredito grąžinimo terminas pagal 2008-06-05 kredito sutartį baigiasi 2023-06-05. Nėra duomenų, kad atsakovas, realizuodamas vekselį, būtų siekęs grąžinti paskolą. Nei atsakovas, nei jo atstovė negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu buvo išgautas ginčijamas vekselis. Dėl nurodytų priežasčių sieti vekselį su įsipareigojimu grąžinti paskolą pagal kredito sutartį yra nepagrįsta.
10.2. Teismas praktiškai visiškai nevertino ieškinio dalies, kuria ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautas lėšas. Kredito sutartis buvo pasirašyta tarp banko ir atsakovo, ieškovo nesaistė jokia pareiga grąžinti lėšas bankui. Paskolos sutartis tarp atsakovo ir UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ buvo sudaryta tik tarp šių šalių. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų asmeniškai vykdęs nekilnojamojo turto projektus, kad būtų buvęs UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus dėl paskolų sutarčių sudarymo. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškovo mokėtus pinigus įvardijo kaip ,,dovaną“, tačiau teismas visiškai ignoravo šią aplinkybę. Atsakovas nereiškė teismui priešieškinio dėl kredito sutarties pripažinimo apsimestine dalyje dėl kredito gavėjo, neįrodinėjo, kad būtų sukurti santykiai tarp ieškovo ir banko ar tarp ieškovo ir atsakovo. Todėl nepagrįsta teismo paties iniciatyva padaryta išvada, kad ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, kad paskola buvo reikalinga ieškovui investuoti į UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“. Nesant prievolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovo iš ieškovo gautos piniginės lėšos yra gautos nepagrįstai. Be to, pinigines lėšas į atsakovo banko sąskaitą vedė ir liudytoja apklausta A. B. Ž., tačiau teismas nekonstatavo, kad paskola buvo reikalinga ir A. B. Ž.. Net jei laikyti, kad neįrodyta, jog ieškovas mokėjo pinigus atsakovo psichologinio spaudimo įtakoje, teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.238 straipsniu, kuris numato, jog jei asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios mokėti neprivalėjo, jis turi teisę išreikalauti sumokėti sumą iš ją gavusio asmens. Vien tai, kad ieškovas patarė investuoti, o projektui nepavykus, jautėsi nepatogiai prieš artimus giminaičius, nesukuria ieškovui pareigos mokėti paskolą.
10.3. Teismas nepakankamai vertino įrodymus, susijusius su psichologiniu spaudimu. Ieškovas yra artimas atsakovo giminaitis, senyvo amžiaus, smulkiai papasakojo, kaip atsakovas skambindavo naktimis, reikalaudavo mokėjimų. Dėl įvykių pablogėjo ieškovo sveikata, tai įrodo medicininiai dokumentai. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, nusikalstamos veiklos patirtį turintis asmuo. Todėl netikėti, kad ieškovas psichologinio spaudimo įtakoje atliko piniginius mokėjimus, nėra pagrindo.
10.4. Teismas sprendimą grindė atsakovo motinos, kuri laidavo už atsakovą, įkeitė turtą kredito sutarties įvykdymui užtikrinti, todėl yra vienareikšmiškai suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais, nors jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
11.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė į faktines priežastis, nulėmusias atsakovo paimtą kreditą, jo pervedimą UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, paties ieškovo elgesį tiek iki atsakovui paimant kreditą, tiek po to. Ieškovas nurodo, kad jis tik informavo atsakovą apie galimybę investuoti, tačiau teismas pagrįstai įvertino įrodymų visumą: ieškovas paprašė A. B. Ž. paimti paskolą iš banko, kadangi bankas ieškovui paskolos nesuteikė, ieškovą ir A. B. Ž. sieja artimi santykiai, ieškovas nuo sesers nuslėpė, kad pinigai reikalingi ne jam, o įmonei, ieškovas pervedinėjo pinigus paskolai grąžinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalis siejo faktiniai skoliniai prievoliniai santykiai.
11.2. Atsakovas niekada nenaudojo psichologinio spaudimo ieškovo atžvilgiu, pats ieškovas laisva valia vedė pinigines lėšas paskolos grąžinimui. Iš atsakovo banko sąskaitos matyti, kad ieškovo pervesti pinigai buvo skirti išimtinai paskolos bankui įmokų dengimui.
11.3. Ieškovo argumentai, kad jis vekselį pasirašė suklaidintas ir dėl atsakovo psichologinio spaudimo, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas dirbo su dokumentais, yra sudaręs ne vieną sandorį, turi daug gyvenimiškos patirties. Ieškovas nepateikė jokių tariamai panaudoto psichologinį smurtą patvirtinančių garsinių, vaizdinių, rašytinių ar kitokių įrodymų, nesikreipė į teisėsaugą. Vykdant finansinius įsipareigojimus, pasirašant vekselį ieškovo laisvė nebuvo apribota. Net ir darant prielaidą, kad ieškovas vekselį pasirašė psichologinio susijaudinimo būsenoje, pagal teismų praktiką tai nesudaro pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje nustatyta, kad 2008-06-05 kredito sutartimi kredito davėjas AB ,,Hansabankas“ (dabar – AB ,,Swedbank“) suteikė kredito gavėjui atsakovui A. Ž. Ž. 49 525,02 Eur kreditą iki 2023-06-05 nekilnojamojo turto įsigijimui. 2008-06-25 paskolos sutartimi atsakovas A. Ž. Ž. paskolino UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ 49 403,38 Eur (170 580 Lt) sumą ūkinei ir finansinei veiklai vystyti. UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ paskolą atsakovui įsipareigojo grąžinti iki 2008-09-25 (su galimybe pratęsti). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pinigines lėšas UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ paskolino iš lėšų, gautų iš AB ,,Hansabankas“ pagal 2008-06-05 kredito sutartį. UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ atsakovui jo paskolintų lėšų negrąžino.
13. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2015-07-01 į atsakovo sąskaitą pervedė 32 997,39 Eur. Šį ieškovo teiginį patvirtina byloje pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas ir AB Lietuvos pašto kvitai. Be to, 2012-03-19 ieškovas išdavė atsakovui vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015-07-01 sumokėti atsakovui 50 000 Lt (14 481 Eur). Ieškovas atsakovui pervestas 32 997,39 Eur pinigines lėšas prašė priteisti iš atsakovo kaip gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.), o vekselį pripažinti negaliojančiu CK 190 ir 1.91 straipsnių pagrindais.
14. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Šio straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada turtas negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas, nustatyti CK 6.241 straipsnyje. Vienas tokių atvejų – negali būti išreikalaujamas turtas kaip įgytas be teisinio pagrindo, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad jokių pagrindų, kurie pateisintų ginčo pinigų pervedimą atsakovui, nėra. Ieškovas pagrįstai teigia, kad pagal 2008-06-05 kredito sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir AB ,,Hansabankas“, ieškovui kredito grąžinimo pareiga nekyla, kadangi ši sutartis saisto tik jos šalis (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir atsakovo susitarimą, kad atsakovo paimtą kreditą grąžins ieškovas. Nepaisant to, ieškovas ilgą laiko tarpą (7 metus) pervedinėjo į atsakovo banko sąskaitą pinigines lėšas, iš viso atliko daugiau nei 40 pavedimų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,kredito dengimas“, ,,sąskaitos papildymas“, ,,pavedimas“. Ieškovas neginčija, kad jo pervedamos lėšos buvo skirtos atsakovo kreditui pagal 2008-06-05 kredito sutartį su AB ,,Hansabankas“ padengti.
16. Ieškovas ir atsakovas yra giminystės ryšiais susiję asmenys – ieškovas yra atsakovo dėdė. Tuo metu, kai atsakovas ėmė iš banko paskolą ir paskolino šias lėšas UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, ieškovas ėjo šios įmonė direktoriaus pavaduotojo pareigas (2017-10-03 posėdžio garso įrašas). Abi šalys pripažįsta, kad apie investavimo galimybę atsakovas sužinojo iš ieškovo. Ieškovo teigimu, jis atsakovą tik informavo apie investavimo galimybę; atsakovo teigimu, banko paskola buvo paimta ieškovo prašymu, pačiam ieškovui siekiant investuoti į įmonę, dėl šios priežasties ieškovas pervedinėjo atsakovui pinigus, skirtus kredito grąžinimui. Tai, kad pinigų paskolinti prašė pats ieškovas, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo sesuo ir atsakovo motina A. B. Ž..
17. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas praktiškai visiškai nevertino ieškinio dalies, kuria ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 32 997,39 Eur, kaip be pagrindo gautus pinigus. Nors teismo sprendimo motyvacija dėl šio reikalavimo yra glausta, tačiau skundžiamame teismo sprendime yra nurodyta, kokiais argumentais atmesta ši ieškinio dalis – iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog labiau tikėtina, kad atsakovo paimta paskola galėjo būti reikalinga pačiam ieškovui, todėl paties ieškovo pervestų lėšų kreditui dengti nėra pagrindo pripažinti kaip be pagrindo atsakovo gautomis lėšomis.
18. Ieškovo paaiškinimais, pinigus jis pervedinėjo dėl atsakovo psichologinio spaudimo, nes atsakovas kaltino ieškovą dėl nepavykusios investicijos į UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, dėl kurios atsakovas prarado iš banko pasiskolintus pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ilgą laiką trukę ieškovo mokėjimai atsakovui (7 metus, daugiau nei 40 pavedimų), skirti atsakovo paimtam kreditui dengti, ieškovą ir atsakovą sieję artimi giminystės santykiai, šalių ir liudytoja apklaustos A. B. Ž. paaiškinimai apie aplinkybes, dėl kurių buvo paimtas kreditas, faktą, jog investicijos buvo skirtos įmonei UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, kurioje ieškovas ėjo vadovaujamas pareigas, leidžia spręsti apie tai, kad egzistavo žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo, kurio pagrindu ieškovas atliko ginčo mokėjimus (CK 1.136 str.). Kita vertus, jei tokio susitarimo tarp šalių ir nebūtų, kaip įrodinėja ieškovas, ieškovo savanoriškas piniginių lėšų perdavimas atsakovui, ieškovui žinant, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš atsakovo negali būti išreikalautas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, jei net ir būtų laikęs neįrodyta aplinkybę, jog pinigus ieškovas pervedė dėl atsakovo psichologinio spaudimo, turėjo taikyti CK 6.238 straipsnį. Ši teisės norma įtvirtina, kad jei asmuo klydo, manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios mokėti neprivalėjo, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens. Nagrinėjamu atveju ieškovas niekada neįrodinėjo, kad jis būtų manęs esąs atsakovo skolininkas, priešingai, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jokie prievoliniai santykiai jo ir atsakovo nesiejo ir jis šią aplinkybę suprato. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 32 997,39 Eur sumos išreikalavimo iš atsakovo, kaip gautos be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.).
19. Kitas ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais (dėl suklydimo ir esant atsakovo psichologiniam spaudimui) ieškovo 2012-03-19 išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2015-07-01 sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur).
20. Ieškovas yra aukštąjį išsilavinimą ir didelę gyvenimišką patirtį turintis asmuo, užėmęs vadovaujamas pareigas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jis nesuprato pasirašomo vekselio, kuris yra įprastas vertybinis popierius, prasmės. Todėl ši ieškovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti 2012-03-19 vekselį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo). Jokių kitų esminių aplinkybių, dėl kurių ieškovas būtų suklydęs pasirašydamas ginčo vekselį, ieškovas nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo nepasisako. Juo labiau, kad apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodo argumentų, kuriais įrodinėtų netinkamą CK 1.90 straipsnio taikymą šioje byloje.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad vekselį jis išdavė dėl atsakovo realaus psichologinio grasinimo (CK 1.91 str.), ir laikė, jog labiau tikėtina, kad vekselis buvo išduotas siekiant atsakovui užsitikrinti kredito, paimto ieškovo prašymu, grąžinimą. Atsakovo psichologinį spaudimą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytoja apklaustos ieškovo dukters M. K. paaiškinimais ir ieškovo medicininiais dokumentais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad vekselis buvo pasirašytas dėl smurto ar realaus grasinimo, sudarančių pagrindą panaikinti sandorį CK 1.91 straipsnio pagrindu (CPK 178, 185 str.).
22. Ieškovas akcentuoja aplinkybę, kad vekselį pasirašė atsakovo pakviestas į automobilį, kuriame be atsakovo buvo dar vienas asmuo, t. y. būdamas nesaugioje aplinkoje ir bijodamas atsakovo. Tačiau 2012 m. pasirašytą vekselį ieškovas ėmėsi ginčyti tik 2016 m., kai ginčo vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, nors ieškovas pagal išsilavinimą, užimtas pareigas ir gyvenimišką patirtį suprato vekselio prasmę ir jo pasirašymo teisines pasekmes. Ieškovo į bylą pateikti medicininiai dokumentai – 2016-09-12 epikrizė, medicinos dokumentų išrašai apie ieškovo hospitalizaciją laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2016-08-12 – nepatvirtina, kad ieškovo sveikata sutriko dėl 2012 m. pasirašyto vekselio (CPK 185 str.). Liudytoja apklausta ieškovo dukra M. K. paaiškino, kad apie aplinkybes, susijusias su vekselio pasirašymu, sužinojo tik tada, kai gavo iš antstolio pranešimą (2017-10-03 posėdžio garso įrašas), t. y. praėjus ketveriems metams po to, kai ieškovas pasirašė vekselį, vekselio pasirašymo metu nedalyvavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie paaiškinimai nėra pakankami patvirtinti ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovas vekselį pasirašė dėl atsakovo smurto ar realaus grasinimo, juo labiau, kad liudytoja apklausta M. K. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas.
24. Atsakovas A. Ž. Ž. nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (CPK 98 str.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.; 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. Ž. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.