- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2-1018-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00136-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- „Sweden Timber Malmback AB“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Finmarkas“
- Kategorijos
- 3.4.4.1Bankroto bylos iškėlimas teisme
- 3.4.4.2.2Juridinis asmuo nėra nemokus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos „Sweden Timber Malmback AB“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal pareiškėjos „Sweden Timber Malmback AB“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finmarkas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Sweden Timber Malmback AB“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finmarkas“ (toliau – ir bendrovė).
2. Nurodė, kad atsakovė pirko iš ieškovės medienos gaminių ir nėra apmokėjusi penkių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų: 2024 m. spalio 17 d. Nr. 116205 – 13 153 Eur, sąskaita išrašyta 2024 m. spalio 14 d.; 2024 m. lapkričio 1 d. Nr. 116355 – 35 811 Eur, sąskaita išrašyta 2024 m. spalio 24 d.; 2024 m. lapkričio 13 d. Nr. 116411 – 12 097 Eur, sąskaita išrašyta 2024 m. lapkričio 8 d.; 2024 m. lapkričio 13 d. Nr. 116412 – 12 288 Eur, sąskaita išrašyta 2024 m. lapkričio 8 d.; 2024 m. lapkričio 19 d. Nr. 116451 – 12 236 Eur.
3. Šiuo metu atsakovė pareiškėjai yra skolinga 49 774 Eur ir 35 811 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimų ieškovei ir kitiems kreditoriams. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) yra 1 636,32 Eur ir reguliariai auga. Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra 11 712,94 Eur. Šios skolos nėra mokamos. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė ilgą laiką negali padengti įsiskolinimų kreditoriams, yra nemoki ir negyvybinga. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Finmarkas“.
5. Teismas nustatė, kad bendrovės skola pareiškėjai grindžiama 2024 m. spalio – lapkričio mėnesiais išrašytomis penkiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovė pateikė duomenis, kad neapmokėjimas pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra ginčo objektas, kadangi atsakovė 2025 m. kovo mėn. pareiškė pareiškėjai 102 906,67 Eur reikalavimą dėl atsiradusios žalos už nupirktus nekokybiškus gaminius. Atsakovės nuomone, pareiškėja, siekdama jai – mokiai bendrovei iškelti bankroto bylą už ginčijamą skolą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
6. Teismas, remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto UAB „Finmarkas“ 2024 metų balanso (sutrumpinto) duomenimis, nustatė, kad bendrovės turtą sudarė 268 217 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 252 446 Eur; pagal 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bendrovė turėjo 34 223 Eur grynojo pelno. Iš atsakovės pateiktų papildomų finansinių ataskaitų, balanso ir kitų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė 2025 m. rugsėjo 8 d. apskaitė 12 895 Eur grynojo pelno, turėjo turto už 132 763 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 139 529 Eur, tai rodo 2025 metais bendrovės turimo turto ir finansinių įsipareigojimų mažėjimą. Teismo vertinimu, aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, todėl ji nelaikytina nemokia (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).
7. Teismas iš viešai prieinamų duomenų https://rekvizitai.vz.lt/imone//skolos-sodrai/ nustatė, kad 2025 m. spalio 9 d. UAB „Finmarkas“ dirba 2 darbuotojai (apdraustieji), bendrovė turi mokestinių įsiskolinimų VSDFV – 1 563,37 Eur, mokestinė nepriemoka VMI 2025 m. spalio 2 d. – 12 418,84 Eur. Atsakovės pateikti buhalterinės apskaitos duomenys rodo, kad ji 2025 metais yra apskaičiusi skolas 8 kreditoriams – 155 050,67 Eur, 10 debitorių įsiskolinimai bendrovei – 128 418,10 Eur.
8. Teismas priėjo išvados, kad nors atsakovė patiria laikinus finansinio pobūdžio sunkumus, dėl to vėluoja atsiskaityti su kai kuriais savo kreditoriais, tačiau ji yra veiklą vykdantis subjektas – turi 2 darbuotojus, užsiima medienos gaminių pardavimo veikla, už kurią gauna atitinkamas pajamas. Teismo vertinimu, prievolių įvykdymo vėlavimas kai kuriems kreditoriams savaime negali paneigti atsakovės mokumo. Nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų bendrovės darbuotojų ir valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs ūkio subjektas. Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Vien aplinkybė, kad atsakovė ginčija turimą skolą pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Pareiškėja, siekdama patenkinti savo finansinius reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti per individualaus skolų išieškojimo priemones, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja „Sweden Timber Malmback AB“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Finmarkas“ nemokumo bylą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Atsakovė nepateikė teismui visos informacijos, kuri leistų objektyviai nustatyti bylai spręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovės pateikta informacija yra neišsami, klaidinanti, prieštaringa ir selektyvi. Nepaisant to, teismas išvadą, kad atsakovė yra moki, pagrindė iš esmės vien tik 2024 ir 2025 metų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis. Teismas nesiaiškino kitų aplinkybių, nors byloje nėra duomenų, kurie padėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti realią atsakovės finansinę būklę. Teismas netyrė, kas sudaro atsakovės trumpalaikį turtą.
10.2. Teismas nevertino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pelningai dirbanti bendrovė pakankamai ilgą laiką neatsiskaito su valstybe.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė su atsiliepimu pateikė 2025 m. rugsėjo 8 d. balansą, kuriame nurodyta klaidinanti informacija, kad 2024 metais atsakovė turėjo 2 400 Eur ilgalaikio materialaus turto. Šie duomenys prieštarauja VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esantiems duomenims. 2024 metais atsakovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas – 50 364 Eur (atsargos), 210 571 Eur (per vienerius metus gautinos sumos), 7 282 Eur (pinigai ir pinigų ekvivalentai). Byloje nėra duomenų, koks konkretus turtas yra atsargos, kurių vertė 2025 m. rugpjūčio 22 d. balanse – 50 364 Eur, ir kur šis turtas buvo panaudotas.
10.4. Teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovės deklaruotų debitorinių skolų išieškojimo realumo, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada yra atsiradusios įvardytos debitorių skolos, kokių veiksmų ėmėsi skoloms, kurių mokėjimo terminai yra suėję, išieškoti, be to, duomenų apie galimybės išsiieškoti skolas iš debitorių realumą. Atsakovė prie debitorių yra priskyrusi pareiškėją, nors vien pretenzijos be realių įrodymų pateikimas pareiškėjai, su kuria ji nesutiko, negali sukurti skolos atsakovei.
10.5. Atėmus iš atsakovės turto masės debitorių skolas, jos turimo turto vertė yra lygi 0 Eur. Mokumo pagrindimo pareigą turi atsakovė, todėl ji turi įrodyti, kad šiuo metu turi turto ir jo pakaks atsiskaityti su kreditoriais. Tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė.
10.6. Atsakovės pareiškėjai pateikta pretenzija yra nepagrįsta, o jos pateikimas ir naudojimasis kaip argumentu dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo iš esmės rodo nesąžiningą atsakovės elgesį. Teismas turėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti pateiktos pretenzijos pagrįstumą.
10.7. Teismas neanalizavo faktinės aplinkybės, kad juridinis asmuo, deklaruojantis dvejus metus vykdomą pelningą veiklą, neturi ilgalaikio turto, t. y. bendrovė nuo 2024 metų neturi net tokio elementaraus veiklai vykdyti reikalingo turto kaip kompiuteris ir (ar) telefonas.
10.8. Iš atsakovės pareiktų duomenų ne tik nėra aišku, koks realus finansinių reikalavimų dydis, tačiau ir kada atsirado įsipareigojimai kreditoriams, kada suėjo jų įvykdymo terminai ir pan. Tokie duomenys yra reikšmingi tam, kad būtų galima įvertinti, kaip nuolat ir kiek ilgai neatsiskaitoma su kreditoriais. Teismas nevertino atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu. Teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti ne tik kreditorių sąrašą, tačiau ir informaciją apie finansinių reikalavimų įvykdymo terminus, tačiau šios informacijos nepateikė. Teismas neatliko faktinių aplinkybių tyrimo.
10.9. Atsakovės pateikta informacija yra neišsami, o aktuali ir reikšminga informacija nebuvo pateikta, t. y. duomenys, kada atsirado piniginės prievolės kiekvienam iš kreditorių, kada suėjo kiekvienos iš prievolių įvykdymo terminas; kada atsirado kiekvieno iš debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms išieškoti, pagrįsti galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių realumą; atsakovei deklaruojant veiklos stabilumą, į bylą nepateikta tai pagrindžiančių duomenų; nepateikė turimų banko sąskaitų išrašų, kurie yra pirminis įrodymas sprendžiant ar atsakovė vykdo kokią nors veiklą.
10.10. Teismas neteisingai vertino aplinkybę dėl atsakovės turimų darbuotojų skaičiaus. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 30 d. atsakovė turėjo 5 darbuotojus ir šis skaičius tolygiai mažėja. Ši tendencija rodo, kad atsakovė veiklos galimai nevykdo.
10.11. Atsakovė niekada nebuvo reiškusi pretenzijų pareiškėjai dėl tiekiamų prekių kokybės. 2025 m. kovo mėn. pateikta pretenzija iš esmės atsakovė siekė ne atsiradusios žalos atlyginimo, o norėjo apriboti pareiškėjos galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė pretenziją pareiškėjai pateikė 2025 m. kovo 5 d., o prekės atsakovei buvo pateiktos 2024 m. rugsėjo 14 d. (prieš beveik 6 mėn.), 2024 m. spalio 19 d. (prieš 4,5 mėn.), 2024 m. spalio 22 d. (prieš 4,5 mėn.), 2024 m. gruodžio 2 d. (prieš 3 mėn.). Visą šį laikotarpį tarp šalių vyko betarpiškas bendravimas, pareiškėja teikė pretenzijas dėl skolos sumokėjimo ir pan. Atsakovei buvo siūlomos įvairios galimybės skolai padengti, tačiau ji jas ignoravo.
11. Atsakovė UAB „Finmarkas“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Atsakovė įrodinėjimo pareigą įvykdė tinkamai ir pateikė teismui visą būtiną informaciją apie finansinę būklę. Pareiškėja kritikuoja teismo išvadas, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius. Pareiškėja neginčija atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų turinio, neįrodo jų netikslumo ar klaidingumo; nepateikia objektyvių duomenų, paneigiančių PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis apie atsakovės vykdomą veiklą; neįrodo, kad atsakovės debitorinės skolos būtų fiktyvios ar neišieškomos; nepateikė įrodymų, kad atsakovė sistemiškai nevykdytų įsipareigojimų kreditoriams.
11.2. Atsakovė reguliariai vykdo medienos prekybos operacijas, tai patvirtinama PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis. Vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 80 000 Eur, tai rodo aktyvų ir nuolatinį veiklos vykdymą; bendrovė dirba pelningai – 2024 metais uždirbo 34 223 Eur grynojo pelno, 2025 metais per 8 mėnesius uždirbo 12 895 Eur grynojo pelno; turi sudariusi 2025 m. birželio mėn. ilgalaikio pirkimo sutartį, užtikrinančią stabilias pajamas ir verslo tęstinumą ateityje; neturi bylų dėl skolų išieškojimo iš atsakovės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų priteisimo, tai rodytų sistemišką įsipareigojimų nevykdymą; bendrovė reguliariai atsiskaito su pagrindiniais verslo partneriais. Didžioji dalis atsakovės finansinių įsipareigojimų yra einamosios verslo operacijų skolos, kurios yra normalaus verslo ciklo dalis. Atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų valstybei, tačiau šios sumos yra nuolat dengiamos. Atsakovė vykdo veiklą, generuoja pajamas, dirba pelningai ir turi realias galimybes padengti savo įsipareigojimus, įskaitant skolas valstybei.
11.3. Teismas įvertino atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, debitorinių skolų sudėtį ir realumą, finansinių įsipareigojimų struktūrą bei bendrovės pelningumą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės reikšmingu dydžiu, o nedidelis skirtumas gali būti kompensuojamas iš bendrovės generuojamo pelno.
11.4. Pareiškėja netinkamai interpretuoja teismų praktikos išvadas ir jas taiko mechaniškai, neatsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės debitorinių skolų realumą ir išieškomumą – skolininkai atsiskaito su kreditoriumi. Pareiškėja teigia, kad atsakovės debitorinių skolų išieškojimas yra nerealus, tačiau nepateikia įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti.
11.5. Atsakovė 2025 m. kovo 5 d. pateikė pareiškėjai pretenziją dėl 102 906,67 Eur žalos atlyginimo, kartu su pretenzija pateikti defektų aktai, patvirtinantys prekių neatitikimą užsakymo sąlygoms. Šie defektų aktai buvo pateikti ir teismui kartu su atsiliepimais į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo pretenzijos pateikimo praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, tačiau pareiškėja nepateikė atsakymo į pretenziją, neginčijo defektų aktų, nesiūlė sprendimo būdų, nepateikė įrodymų, kad prekės būtų buvusios kokybiškos.
Šalies argumentai
11.6. Pareiškėja nurodo, kad atsakovės pretenzija buvo pateikta pavėluotai, tačiau toks argumentas neatsižvelgia į medienos prekybos verslo specifiką. Medienos prekyboje 3 –6 mėnesių terminas defektams pastebėti ir pretenzijai pateikti yra protingas.
11.7. Pareiškimo nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Jeigu atsakovė būtų nemoki ar negyvybinga, kreditoriai nesutiktų suteikti jai ilgalaikių paskolų ar didelių išankstinių mokėjimų. Pareiškėja kritikuoja atsakovę dėl ilgalaikio turto nebuvimo, teigdama, kad tai yra nemokumo požymis. Tačiau toks požiūris yra klaidingas ir neatsižvelgia į atsakovės verslo modelio specifiką. Ilgalaikio turto nebuvimas perpardavimo versle nėra nemokumo ar negyvybingumo rodiklis, o verslo modelio specifikos pasekmė.
11.8. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės darbuotojų skaičius mažėja ir tai rodo veiklos nevykdymą. Tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, kadangi esamas ir buvęs darbuotojų skaičius yra pakankamas veiklos vykdymui, nes atsakovė nėra gamybos įmonė.
11.9. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės tikslams, kadangi atsakovė turės nutraukti verslo veiklą, nebegalės generuoti pajamų, atsakovės debitorinių skolų išieškojimas taps sudėtingesnis ar neįmanomas, kreditoriai (įskaitant pareiškėją) gaus tik proporcingą dalį iš likviduoto turto, kuri bus žymiai mažesnė nei skolos suma, taip pat bus patirtos papildomos bankroto administravimo išlaidos, kurios bus išskaičiuotos iš turto masės. Priešingai, jei atsakovei bus leista toliau vykdyti veiklą, ji ir toliau generuos pajamas, galės palaipsniui dengti visus įsipareigojimus, įskaitant ginčijamus reikalavimus, kreditoriai turės didesnę tikimybę gauti visą reikalavimų patenkinimą, bus išsaugoti darbo santykiai ir verslo partnerystė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
12. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Finmarkas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.
Dėl atsisakymo iškelti atsakovei UAB „Finmarkas“ nemokumo (bankroto) bylą
13. Apeliantė (pareiškėja) prašė iškelti atsakovei UAB „Finmarkas“ bankroto bylą, motyvuodama tuo, kad ši yra nemoki ir negyvybinga, kadangi iš atsakovės nepavyksta išieškoti skolos pareiškėjai ir kitiems kreditoriams.
14. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą padaręs išvadas, kad nors atsakovė patiria laikinus finansinio pobūdžio sunkumus, dėl to vėluoja atsiskaityti su kai kuriais savo kreditoriais, tačiau ji yra veiklą vykdantis subjektas, t. y. atsakovės UAB „Finmarkas“ padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė ginčija turimą skolą pareiškėjai ir jos nemoka, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei.
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė neįrodė esanti moki, gyvybinga, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos turto pakanka įsipareigojimams padengti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliante ir padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas.
16. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykį, į atsakovės turto masę nepagrįstai įtraukė debitorines skolas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Finmarkas“ įregistruota 2019 m. vasario 25 d., jos pagrindinė veikla – prekyba mediena, granulėmis. Iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Finmarkas“ 2024 metų balanso (sutrumpinto) duomenų matyti, kad bendrovės turtą sudarė 268 217 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 252 446 Eur; pagal 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bendrovė turėjo 34 223 Eur grynojo pelno. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 9 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė papildomas tarpines finansines ataskaitas, tarpinį balansą ir kitus duomenis, iš kurių matyti, kad bendrovė 2025 m. rusėjo 8 d. apskaitė 12 895 Eur grynojo pelno, turto už 132 763 Eur, per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus – 139 529 Eur. Atsakovė pateikė išsamų debitorių sąrašą su 128 418,10 Eur jų reikalavimų sumomis („G.A.S. Timber“ – 13 553,02 Eur, „Kitwood LLC“ – 300 Eur, UAB „Pajūrio medis“ – 6 623,90 Eur; pareiškėja – 23 910,21 Eur, „Auto skan SIA“ – 1 050 Eur; „Avind international Oy“ – 81 294,90 Eur; UAB „Maersk Line Lithuania“ – 611,51 Eur, UAB „Muita“ – 120 Eur; „Sokol CLT LLC“ – 934,56 Eur; UAB „Tirola“ – 20 Eur). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, todėl ji nelaikytina nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitoriniai įsipareigojimai yra rizikinga turto rūšis, ir praktikoje debitoriniai įsipareigojimai, teismams vertinant juridinių asmenų (ne)mokumą, dažniausiai eliminuojami iš bendros turto masės, pačių debitorinių įsipareigojimų kaip juridinio asmens turto rūšies apskritai nepaneigia. Kitaip tariant, aplinkybė, kad gali būti sudėtinga atgauti debitorinius įsiskolinimus, nepaneigia jų materialaus pobūdžio civilinių teisinių santykių objekto prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-330/2024).
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, jog pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į juridinio asmens turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2022; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-934/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Taigi aplinkybė, ar debitoriniai įsipareigojimai įskaitytini į bendrą turto masę, vertinama kiekvienoje byloje individuliai.
23. Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovės debitorinių skolų išieškojimas nėra realus, tačiau tam pagrįsti nepateikė objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pripažįsta, kad, pavyzdžiui, debitorė „G.A.S Timber Trading LLC“ atsiskaitė su atsakove (atskirojo skundo 13 punktas). Be to, atsakovė 2025 m. kovo 5 d. pateikė pareiškėjai pretenziją dėl 102 906,67 Eur žalos atlyginimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė Klaipėdos apylinkės teisme inicijavo bylą (civilinės bylos Nr. e2-5922-995/2025) prieš debitorę UAB „Pajūrio medis LT“, tai rodo, jog atsakovė imasi veiksmų skoloms atgauti ir tai rodo aktyvų jos teisių gynimą. Byloje įrodymų, kad kiti debitoriai būtų nemokūs, bankrutavę ar negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų, nėra. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo minusuoti atsakovės debitorių įsipareigojimų.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pelningai dirbanti bendrovė pakankamai ilgą laiką neatsiskaito su valstybe.
25. Juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles. Iš viešai prieinamų duomenų Finmarkas, UAB. Rekvizitai.lt matyti, kad UAB „Finmarkas“ dirba 2 darbuotojai (apdraustieji), bendrovė turi mokestinių įsiskolinimų VSDFV – 1 569,24 Eur; pradelsta mokestinė nepriemoka 2025 m. lapkričio 15 d. VMI sudarė 12 275,93 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad 2025 m. spalio 15 d. mokestinės nepriemokos VMI bendrovė neturėjo, o nuo 2025 m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 25 d. bendrovės nepriemoka VMI sumažėjo – nuo 12 684,64 Eur iki 11 989,64 Eur, bet nuo 2025 m. spalio 25 d. ir vėl padidėjo. Taigi, vertinant mokestinės nepriemokos VMI įsiskolinimo istoriją ir dinamiką nuo 2025 m. spalio mėn. iki dabar, matyti, kad šios rūšies įsiskolinimo suma yra kintanti, t. y. tai padidėja, tai sumažėja arba lygi 0,00 Eur. Tai rodo, kad bendrovės skola VMI yra kontroliuojama ir nuolat kintanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavėluotas mokestinių prievolių įvykdymas, nesant kitų objektyvių aplinkybių, savaime negali paneigti atsakovės mokumo, dėl to konstatuotina, kad, nors bendrovė ir yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau mokesčius, nors ir vėluodama, moka.
26. Nustatytos aplinkybės kartu su kitais atsakovės pateiktais duomenimis leidžia daryti išvadą ir apie bendrovės vykdomą veiklą. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, nėra. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė dirba pelningai – 2024 metais uždirbo 34 223 Eur, 2025 m. rugsėjo 8 d. (per 8 mėnesius) – 12 895 EUR grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybes rodo bendrovės gebėjimą generuoti pajamas, o atsakovės finansiniai rodikliai ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą apie atsakovės galimumą atsiskaityti su kreditoriais ateityje ir kartu paneigia apeliantės teiginius apie atsakovės negyvybingumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaito su apeliante, neturėtų būti suabsoliutinama, kadangi prievolių kreditoriams nevykdymas tam, jog jis būtų pripažintas atitinkančiu JANĮ nemokumo apibrėžimo požymius, turėtų būti ne pavienis, o sistemiškas ir ilgalaikio pobūdžio.
27. Minėta, kad atsakovė dar 2025 m. kovo mėn. pateikė pareiškėjai 102 906,67 Eur reikalavimą (pretenziją) dėl atsiradusios žalos už nekokybiškus gaminius atlyginimo. Kartu su pretenzija buvo pateikti defektų aktai, patvirtinantys prekių neatitikimą užsakymo sąlygoms. Šie defektų aktai buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti pateiktos pretenzijos pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos pretenzijos pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, o ne skolos fakto (ne)patvirtinimo. Be to, bendrovės pretenzijos pateikimas apeliantei savaime neįrodo, kad bendrovė yra nesąžininga ir (ar) piktnaudžiauja savo teisėmis, tai tiesiog yra įrodymas, jog tarp šalių kilo ginčas dėl neatsiskaitymo fakto pagrįstumo.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad bendrovė nuo 2024 metų neturi jokio elementaraus veiklai vykdyti reikalingo turto, kaip pavyzdžiui, kompiuteris ir (ar) telefonas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne)mokumo, jo nuosavas turtas neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-798/2024). Be to, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinama ir bendrovės veiklos specifika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-407/2022).
29. Šiuo atveju atsakovė neneigia susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nurodo, kad ji užsiima medienos didmeninės prekybos (perpardavimo) veikla ir toks verslo modelis nereikalauja didelio ilgalaikio turto kaupimo – atsakovei nereikia gamybos įrangos, nes ji nepagamina medienos produktų, nereikia didėlių sandėlių ar nekilnojamojo turto, nes prekės dažniausiai pristatomos tiesiogiai iš tiekėjo pirkėjui arba laikomos trumpalaikio sandėliavimo vietose, taip pat atsakovei nereikia didelės kompiuterinės ar kitos technikos, nes medienos prekyba nesusieta su sudėtingais technologiniais procesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiklos modelis (medienos perpardavimas) nereiškia, kad bendrovė yra negyvybinga ar nemoki. Priešingai, nepaneigta atsakovės pozicija, kad tai yra normalaus medienos prekybos verslo požymis, t. y. ilgalaikio turto nebuvimas perpardavimo versle nėra nemokumo ar negyvybingumo rodiklis, o verslo modelio specifikos pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokio pobūdžio veikla yra specifinė ir galimai neleidžia iš karto ar trumpuoju laikotarpiu pasiekti finansinius rezultatus. Pajamų ir pelno gavimui reikia laiko ir įprastai pradžioje būna patiriamos su tuo susijusios išlaidos ir tik vėliau pradedama gauti finansinė nauda, pelnas (perparduodant medieną), o tokiai specifinei veiklai planuoti ir organizuoti veiklos nėra būtina turėti daug darbuotojų, nes atsakovė nėra gamybos įmonė. Todėl apeliantės argumentai, susiję su atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimu ir ilgalaikio turto neturėjimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra nemoki ir (ar) negyvybinga. Nurodyti apeliantės argumentai atmestini kaip stokojantys pagrįstumo.
30. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik bendrovėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai ištyrus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo, be to, prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos, juolab tokiam, kuris deda pastangas vykdyti juridinio asmens veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-716-467/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir gebančią savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis, nei siekis likviduoti įmonę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus argumentus, nusprendžia, kad tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas atsakovei, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nebūtų proporcingas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovės, kaip juridinio asmens, išsaugojimui. Į bylą pateikti ir surinkti duomenys patvirtina faktą, kad susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau duomenų patvirtinančių, jog atsakovė iš tiesų yra nemoki, byloje nepakanka.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie turimą turtą, duomenis apie atsakovės įsipareigojimus, bendrovės vykdomą veiklą ir finansinius rodiklius, šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nusprendžia, kad konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo atsakovės mokumu, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovės mokumo ir turimų veiklos perspektyvų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Pagal procesinį atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Finmarkas“, tačiau ji, nors atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau išlaidų dydžio ir jų patyrimo faktą patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jos patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetus atskirąjį skundą, neįgijo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.