Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto pasidalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovės D. B. ieškinys atsakovui M. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B., gim. (duomenys neskelbini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, iki bus išnagrinėtas šalių ginčas: 1) atsakovas netrukdomai bendrauja su abiem sūnumis kas antrą savaitės darbo dieną (antradieniais ir ketvirtadieniais) atsakovo pasirinktoje vietoje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir parvesdamas atgal; 2) atsakovas bendrauja su abiem sūnumis kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų dabartinės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 9.00 val. ryto šeštadienį ir parveždamas juos atgal į jų dabartinę gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 3) atsakovas nevaržomai bendrauja tiesiogiai su abiem sūnumis telekomunikacijų priemonėmis (internetu, jų asmeniniais mobiliaisiais telefonais) kasdien laisvu nuo mokyklos laiku; 4) apie atvykimą pasiimti abiejų sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą atsakovas informuoja ieškovę telefonu, trumpąja SMS žinute, programa „Skype“ ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 8 valandas iki planuojamo atvykimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. nustatė laikiną atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas netrukdomai bendrauja su abiem sūnumis ketvirtadieniais atsakovo pasirinktoje vietoje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir parvesdamas atgal; 2) atsakovas bendrauja su abiem sūnumis kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų dabartinės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 9.00 val. ryto šeštadienį ir parveždamas juos atgal į jų dabartinę gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 3) atsakovas nevaržomai bendrauja tiesiogiai su abiem sūnumis telekomunikacijų priemonėmis (internetu, jų asmeniniais mobiliaisiais telefonais) kasdien laisvu nuo mokyklos laiku; 4) apie atvykimą pasiimti abiejų sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą atsakovas informuoja ieškovę telefonu, trumpąja SMS žinute, programa „Skype“ ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 8 valandas iki planuojamo atvykimo. Teismo motyvai: Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. lankytų būrelius ar turėtų kitokių užklasinių užsiėmimų. Tačiau vaikai lanko mokyklą, jiems reikia laiko bei sąlygų ruošti namų darbus ir pasiruošti kitai dienai mokyklai, todėl šią prašymo dalį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo teisę netrukdomai bendrauti su vaikais tik ketvirtadieniais atsakovo pasirinktoje vietoje nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant juos iš gyvenamosios vietos ir parvedant atgal. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog įgyvendindamas teisę auklėti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas kaip nors jiems kenktų ar kaip nors pažeistų vaikų interesus ar tai jų neatitiktų, kad jis negali, nesugeba pasirūpinti mažamečiais sūnumis, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais. Išaiškino, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Ieškovė turi užtikrinti tinkamą vaikų bendravimą su tėvu, o ne siekti sudaryti tam kliūtis. Tai, jog šalys konfliktuoja, nėra pagrindas riboti sūnų bendravimą su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką pakeisti pagal jos pateiktą variantą: 1) atsakovas netrukdomai bendrauja su abiem sūnumis antradieniais ir ketvirtadieniais vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 val. iki 16.00 val., padeda vaikams ruošti pamokas, palydi juos į būrelius; 2) atsakovas bendrauja su abiem sūnumis kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 17.00 val., o norint vaikus pasiimti iš jų dabartinės gyvenamosios vietos ir laiką leisti kitoje vietoje kartu dalyvauja ir vaikų motina D. B.; 3) atsakovas bendrauja tiesiogiai su abiem sūnumis telekomunikacijų priemonėmis (internetu, jų asmeniniais mobiliaisiais telefonais) kasdien laisvu nuo mokyklos laiku; 4) apie atvykimą darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) bendrauti su abiem sūnumis atsakovas informuoja ieškovę telefonu, trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) paras iki planuojamo atvykimo; 5) apie atvykimą savaitgaliais (kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį) bendrauti su abiem sūnumis atsakovas informuoja ieškovę telefonu, trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites iki planuojamo atvykimo. Skundo motyvai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, neatsižvelgė į byloje esančius visus įrodymus, neužklausė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonės. Nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, todėl turi būti pakeista pagal jos pateiktą tvarką:Ketvirtadieniais nuo 17.00 val. vaikai po dienos mokykloje, užklasinės veiklos grįžta namo pavargę ir alkani. Jiems reikia ruošti pamokas, ilsėtis. Tad vaikų interesus labiausiai atitiktų tėvo su sūnumis susitikimai antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val., jam bendraujant su vaikais jų dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje, padedant vaikams ruošti pamokas, palydint juos į būrelius, kol ji yra darbe. Pagal šiuo metu galiojantį pamokų ir užklasinės veiklos tvarkaraštį sūnus Domantas antradieniais ir ketvirtadieniais grįžta iš mokyklos 13.00 val., o nuo 14.00 val. iki 16.30 val. jam yra užsiėmimai Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre. Šiuo laiku tėvas galėtų pasitikti iš mokyklos grįžtantį vaiką, bendrauti su juo, jį pamaitinti ir palydėti į būrelį. Sūnui Dovydui antradieniais pamokos vyksta iki 14.00 val., o ketvirtadieniais iki 15.00 val. Užklasinės veiklos nėra. Palydėjęs sūnų Domantą ir grįžęs į vaikų gyvenamąją vietą, atsakovas turėtų laiko, kol vaikas šiek tiek pailsės iki pamokų ruošimo, pabendrauti ir su vyresniuoju sūnumi. Dėl galimybės tėvui pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį. Visų pirma, nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, tad nėra galimybės įvertinti gyvenimo sąlygas. Antra. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo priklausomybę alkoholiui. Dėl to vaikai negali be motinos pasilikti vieni su tėvu visam savaitgaliui. Tarnyba šioje dalyje nėra pateikusi savo išvados. Tad turėtų būti nustatytas pereinamuoju laikotarpiu bendravimas tik dalyvaujant vaikų motinai. Be to, atsakovas vėl baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, kas patvirtina jo neatsakingumą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 8 val. informavimo apie atvykimą laikas nėra protingas. Ji rūpinasi ir organizuoja ne tik vaikų laisvalaikį, bet ir jų priežiūrą po darželio ar mokyklos. Vaikus prižiūri auklė, tad jai geriausiai būtų, jei apie atsakovo atvykimą būtų įspėta prieš 2 dienas.Atsakovas M. B. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad atskirajame skunde realiai aprašomi tie patys ieškinyje nurodyti įvykiai ir (ar) faktinės aplinkybės. Ieškovės pateikiami garso įrašai patvirtina tik tai, jog buitinių ginčų kildavo tik tarp ieškovės ir jo. Kitų duomenų, iš kurių būtų matyti, kad jis būtų vartojęs psichologinį ar fizinį smurtą prieš vaikus, nepateikta. Jis baigė Minesotos programą ir šiuo metu problemų dėl alkoholio neturi. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Visų pirma, jis yra dirbantis ir ieškovės nurodytu laiku, t. y. nuo 13.00 val. iki 16.00 val., realiai su vaikais matytis negalės. Antra. Ieškovė žino, jog jis gyvena trijų kambarių bute, kuriame yra visos sąlygos vaikams būti ir gyventi. Be to, planuoja su vaikais praleisti laisvalaikį ne tik namie, bet ir pramogauti. Jis tam turi visas finansines galimybes. Vaikai jį myli ir nori bendrauti su tėvu, o ieškovė jų tarpusavio nesutarimus perkelia vaikams. Nurodė, kad ieškovės veiksmuose yra visi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai, todėl jai turėtų būti skirta bauda už teismo ir atsakovo gaišinimą bei bylos vilkinimą. Prašė ieškovei skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant jam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė teismui pateikė garso įrašus ir prašė juos pridėti prie bylos. Paaiškino, kad jie patvirtina, jog atsakovas netinkamai elgiasi ne tik su ieškove, bet ir su jo nepilnamečiais vaikais. Naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir turės esminę reikšmę priimant teisingą procesinį sprendimą civilinėje byloje.Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus priedus, t. y. buto panaudos sutartį, atsakovo gyvenimo sąlygas patvirtinančias fotonuotraukas. Prašė pridėti prie bylos.Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais, šalys turėjo galimybę susipažinti su priešingos šalies pateiktais naujais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus rašytinius duomenis pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnio nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Atsakovas M. B. pateikė teismui prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė faktiškai neleidžia atsakovui bendrauti su šalių vaikais, kliudo atsakovui įgyvendinti bei atlikti įstatymo nustatytas jo teises ir pareigas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir iš esmės nustatė laikiną bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą bendravimo tvarką. Ieškovė D. B. atskiruoju skundu prašė šią pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, nustatant laikiną bendravimo tvarką pagal jos pateiktą variantą. Iš esmės apeliantė nesutinka su nustatytu vaikų ir tėvo bendravimo laiku, galimybe tėvui pasiimti vaikus visam savaitgaliui ir su nustatytu įspėjimo terminu. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė savo nuomonės dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Atėmus tėvui (motinai) galimybę bendrauti su vaikais ir juos auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaikų interesai. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus.Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (ieškovui) (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti atsakovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiuntė ieškovei, kuri pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą iš dalies nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Visų pirma. Ieškovė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, tad negalima spręsti apie gyvenimo sąlygas vaikams. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė buto panaudos sutartį ir fotonuotraukas. Šie duomenys patvirtina faktą, kad tėvas turi vietą, kur gyventi. Tačiau nesiaiškinta, ar šiame bute yra visos sąlygos vaikams būti. Antra. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, garso įrašų nustatyta, jog atsakovas yra impulsyvus, vartoja alkoholį. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis išklausė Minesotos programą ir šiuo metu problemų dėl alkoholio neturi. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino, ar atsakovas gali tinkamai pasirūpinti vaikais savaitgalį, ar su juo vaikai bus saugūs, prieš juos nebus vartojamas psichologinis smurtas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo surinkti papildomus įrodymus - užklausti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, esant reikalui, apklausti vaikus, kurių pagrindu būtų pašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl atitinkamos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir proceso teisės normoms, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neišsiaiškino visų svarbių faktinių aplinkybių, neužklausė Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, todėl skundžiama nutartis naikinta ir atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos paskyrimo

Atsakovas pateikė prašymą ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš skirtos baudos skiriant jam. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantė manydama, jog jos teisė pažeista, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, tačiau tai ir atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apeliantei taikyti CPK 95 straipsnio normas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės D. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir atsakovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.