- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-199-951/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02868-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Saulius Staškus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 27 parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. skirtas 18 parų areštas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 22 d. 14.50 val. iki 2023 m. sausio 23 d. 11.24 val. ir nuspręsta laikyti jį atlikus dalį bausmės – vieną arešto parą.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,935 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2023 m. sausio 22 d. apie 14 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m. patikrinimo metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad paskirta 18 parų arešto bausmė yra per griežta, kadangi jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo parodymų bylos nagrinėjimo metu nekeitė, jie buvo nuoseklūs.
2.1. Teigia, kad yra suinteresuotas dirbti, turi galimybę oficialiai pradėti darbinę veiklą Prancūzijoje, todėl turėtų realią galimybę sumokėti turimus įsiskolinimus ir pats užsidirbti savo pragyvenimui. Be to, nurodo, kad turi draugę, su kuria gyvena, turi padėti ir prižiūrėti savo senyvo amžiaus motiną A. S., kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, narkotines medžiagas turėjo tik savo naudojimui.
2.2. Apelianto manymu, minėtos aplinkybės įrodo, kad jis padarė išvadas dėl nusikalstamos veikos ir supranta bausmės neišvengiamumą, o skyrus jam švelnesnę bausmę, jis turėtų galimybę anksčiau integruotis į visuomenę, sustiprinti turimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas nuteistajam bausmės dydį, iš esmės nevertino galimybės skirti jam trumpesnį arešto bausmės terminą nei straipsnio sankcijos vidurkis. Mano, kad, atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastoviai padeda savo senyvo amžiaus motinai, pasižada ateityje nenusikalsti, yra pagrindas paskirti jam trumpesnį, t. y. iki 10 parų arešto bausmės terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat tvirtino, kad V. S. galėtų sumokėti baudą, jei tokia bausmė būtų paskirta, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir V. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
7. Nuteistasis V. S. kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo jam skirti trumpesnį, t. y. iki 10 parų arešto bausmės terminą, be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad galėtų sumokėti paskirtą baudą. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, nusikalto būdamas trylika kartų teistas už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei, paskutiniu jo atžvilgiu priimtu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 242 straipsnyje, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atliko 2021 m. liepos 28 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, taip pat vieną kartą (2021 m. kovo 30 d. nutarimu) buvo nubaustas už narkotinių medžiagų (marihuanos) vartojimą be gydytojo paskyrimo; paskirtų baudų nesumokėjęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, SODROS duomenimis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis. Kadangi V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nustatyta nebuvo. Nustatęs tokias aplinkybes, taip pat įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro duomenis apie V. S. turimų skolinių įsipareigojimų mastą ir jų nevykdymo laikotarpį, t. y., jog V. S. atžvilgiu nuo 2017 metų vykdoma labai daug vykdomųjų bylų įvairių valstybės institucijų ir teismų išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, jo dydį nustačius artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o kita bausmės rūšis, t. y. bauda, teismo vertinimu, bausmės tikslų nepasiektų.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką pačią griežčiausią bausmę – areštą.
12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (1 t., b. l. 112-132), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad V. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas net trylika kartų, daugiausiai teistas už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą buvo nuteistas 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymo, paskirtą bausmę atliko 2021-07-28, teistumas apeliantui nėra išnykęs, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad šis baudžiamasis nusižengimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Kartu pažymėtina ir tai, jog byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 147-164) rodo, jog apeliantas penkerių metų laikotarpiu eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų įvykdymą, paskirtų baudų nesumokėjęs. Paminint ir tai, kad V. S. nusikalto niekur nedirbantis, darbinė veikla buvo baigta 2022-10-04 (1 t., b. l. 145). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti V. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, bausmės dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam bausmės vidurkiui (arešto bausmės vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą 27,5 paros), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo ir arešto bausmės dydžio, abejoti skundžiamu nuosprendžiu ir nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius V. S. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.
13. Kaip matyti, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam jau buvo paskirtos ir kitos bausmių rūšys – laisvės apribojimas, bauda, taip pat ir pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
14. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo V. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, V. S. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. O tai, kad apeliantas 2023-06-13 oficialiai pradėjo darbinę veiklą, kas galėtų padėti sumokėti turimus įsiskolinimus, tai, kad jis turi draugę, su kuria gyvena, prižiūri savo senyvo amžiaus motiną, negali lemti švelnesnės ir nuteistojo pageidavimus atitinkančios bausmės skyrimo, pažymint, jog paskirta arešto bausmė yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, kuris negalėtų būti vertinamas kaip kliūtis nuteistajam po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, užsiimti darbine veikla ar stiprinti turimus socialinius ryšius su savo artimaisiais.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas, paskyręs nuteistajam arešto bausmę, bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnis įtvirtina nuteistųjų areštu konvojavimo ir savarankiško atvykimo į bausmės atlikimo vietą tvarką. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą; nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą; nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija (BVK 24 str. 3, 4, 5 dalys). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir tai, kad V. S. nėra suimtas, jis turi galimybę savarankiškai atvykti į bausmės atlikimo vietą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dienos, neatsižvelgė į teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant nuorodą, kad V. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
18. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistajam V. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. birželio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam V. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistojo V. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis V. S. šiuo metu yra dirbantis, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo V. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant nuorodą, kad V. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Išieškoti iš V. S. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.