Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-622-440/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03334-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.;3.2.4.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.;3.3.2.4.; 3.4.2.10.

2018 m. liepos 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-613-853/2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi R. K. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą ir nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos bei keturių mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.2018 m. vasario 23 d. Telšių apylinkės teisme buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, kurie 2018 m. vasario 26 d. buvo patikslinti bankroto administratoriui pateikus prašymas dėl patikslintų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.2018 m. vasario 26 d. teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorinį reikalavimų sąrašą bei pažymėjo, kad R. K. ne vėliau kaip per 15 dienų bankroto administratoriui turi pateikti mokumo atkūrimo plano projektą. Terminas pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti turėjo sueiti 2018 m. balandžio 29 d., tačiau 2018 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teisme buvo gautas bankrutuojančio asmens bei bankroto administratoriaus prašymas pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui bei mokumo atkūrimo plano projektui. Prašymas buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 29 d.2018 m. birželio 11 d. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“ pateikė teismui prašymą dėl termino mokumo plano pateikimo tvirtinimui pratęsimo.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-613-853/2018 bankrutuojančio fizinio asmens R. K. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ įgalioto asmens V. M. prašymo dėl termino mokumo plano pateikimo tvirtinimui pratęsimo netenkino, nutraukė bankrutuojančio fizinio asmens R. K. bankroto bylą.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytas maksimalus keturių mėnesių terminas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos su galimybe, esant įstatymo numatytomis aplinkybėms terminą pratęsti tik vieno mėnesio terminui ir toks plano pateikimo teismui terminas yra naikinamasis. Kadangi prašymas dėl termino planui pateikti pratęsimo pateiktas 2018 m. birželio 11 d., pasibaigus įstatymo nustatytam maksimaliam terminui, šis terminas negali būti pratęstas ir sudaro FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek bankrutuojantis fizinis asmuo R. K., tiek bankroto administratorius nesiekė greito, efektyvaus bylos išnagrinėjimo bei FABĮ įtvirtintų siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą praėjo daugiau kaip penki mėnesiai ir per teismo pratęstą terminą mokumo plano pateikimui, šis nebuvo pateiktas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-613-853/2018, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nustatyti naują terminą, per kurį pareiškėjas turi pateikti mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinimui ir patvirtinti pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, už kurio įgyvendinimą teigiamai balsavo dauguma kreditorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad keturių mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano pateikimui yra naikinamasis, nėra teisingas. Nurodoma, kad pagal nuosekliai formuojamą apeliacinės instancijos bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, termino mokumo atkūrimo plano pateikimui pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Pažymima, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir formalus jos taikymas ne visada yra suderinamas su FABĮ tikslais. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybes ir neturėjo pilnos informacijos apie vykstančius patikslinto mokumo atkūrimo plano svarstymus susirinkime. Pareiškėjas nurodė, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas šioje stadijoje, kai praktiškai yra patvirtintas pateiktas patikslintas plano projektas, o atsižvelgiant į 2018 m. birželio 18 d. vykusio kreditorių susirinkime išsakytus kreditorių patikslinimus plano projektui, kurie pareikšti ne dėl neatitikimo FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, o dėl per didelių numatytų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo, nėra tikslingas, nes tai nedraudžia bankrutuojančiam asmeniui vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kas tik padidintų teismų krūvį ir išlaidas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo R. K. nesiekė greito, efektyvaus bylos išnagrinėjimo bei FABĮ įtvirtintų tikslų įgyvendinimo, nenustatė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo R. K. yra nesąžiningas. Nurodoma, kad pareiškėjas stengėsi atkurti savo mokumą, konsultavosi su bankroto administratore ruošdamas mokumo atkūrimo plano projektą, parengė mokumo atkūrimo plano projektą, atsižvelgdamas į kreditorių išsakytas pastabas jį tikslino. Taigi pats bankrutuojantis asmuo suinteresuotas mokumo atkūrimo plano patvirtinimu, siekiant kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančio fizinio asmens R. K. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“ prašo teismo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-613-853/2018, patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam pritarė kreditoriai 2018 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime, o nesant galimybės tai padaryti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad nustatytų naują terminą mokumo atkūrimo planui pateikti ir patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą, nepasisakė ir nekonstatavo, kad bankrutuojantis asmuo R. K. būtų nesąžiningas ar kitaip vengtų atsiskaityti su kreditoriais, vadovavosi formaliais pagrindais, todėl toks bankroto bylos nutraukimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo teikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir formalus jos taikymas ne visada yra suderinamas su FABĮ tikslais.Nurodo, kad fizinio asmens bankroto procedūros buvo tęsiamos, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bankroto bylą neįsiteisėjo ją apskundus atskiruoju skundu. Pažymima, kad 2018 m. liepos 20 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas trečiojo kreditorių susirinkimo protokolas, mokumo atkūrimo plano projektas, išvada bei balsavimo raštu biuletenis. Tą pačią dieną bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą, patvirtintą 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime, kuriam pritarė kreditoriai FABĮ 8 straipsnio 6 dalies pagrindu.Pažymi, kad mokumo atkūrimo plano tikslinimų skaičius FABĮ nėra ribojamas. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėlto, kad planas neatitinka jam FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę mokumo atkūrimo plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nurodoma, kad 2018 m. balandžio 30 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, išsakė pastabas. 2018 m. birželio 18 d. įvyko antrasis bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, išsakė pastabas, pasiūlė tikslinti pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą. 2018 m. liepos 16 d. įvyko trečiasis bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai pritarė pateiktam patikslintam pagal kreditorių išsakytas pastabas mokumo atkūrimo plano projektui. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiek pirmojo, tiek antrojo, tiek trečiojo kreditorių susirinkimų protokolai, Mokumo atkūrimo plano projektai, bankroto administratorės išvados dėl plano projektų ir balsavimo raštu biuleteniai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju apeliantas pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie nedarbingumą 2018 m. kovo 12-23 dienomis, kas anot apelianto turėjo įtakos nežymiam mokumo atkūrimo plano pateikimo svarstymui uždelsimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių šių papildomų duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, o kiti prie atskirojo skundo pridėti priedai yra civilinėje byloje Nr. Nr. e2FB-613-853/2018. Remiantis išdėstytu, apelianto prie atskirojo skundo papildomai pateiktus priedus atsisakytina priimti ir vertinti. (CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu).

Dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bankroto byloje

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Iškėlus bankroto bylą, skolininkas turi pareigą parengti nemokumo plano projektą ir jį pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui. Ši bankroto procedūros dalis yra neteisminė. Tik kreditoriams pritarus plano projektui arba tam tikrais atvejais nepritarus ne tik pirmame, bet ir pakartotiniame susirinkime, skolininkas gali kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų mokumo atkūrimo plano projektą.Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5, 7, 8 dalys). FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 7 ir 8 straipsnius, jų taikymą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas yra tvirtintinas. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą.Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, nes projektas neatitinka formalių FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Kaip pagrindinės nepritarimo priežastys nurodytos tos, kad bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta suma (300 Eur) per didelė, nepateikia išlaidų detalizavimo; nedetalizuota, kodėl susidarė fizinio asmens skoliniai įsipareigojimai, kokių priemonių ėmėsi, siekdamas, kad jie neaugtų; nenurodo, kokioje darbovietėje dirba bankrutuojantis asmuo, kokiam terminui sudaryta jo darbo sutartis, ar jo atlyginimas bus pastovus visą plano vykdymo laikotarpį; nenurodyta, ar fizinis asmuo neturi galimybės persikvalifikuoti, nenurodyta, ar fizinis asmuo sieks, kad jo pajamos bankroto proceso metu didėtų; siūlo sumažinti bankroto administravimo išlaidas ir detalizuoti, kokios bankroto administravimo išlaidos bus patirtos fizinio asmens bankroto procedūros metu; siūloma pakoreguoti kreditorių sąrašą atsižvelgiant į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus; nepateikiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Pakartotiniam 2018 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas nežymiai patikslintas mokumo atkūrimo planas: bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta suma sumažinta iki 290 Eur; kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nežymiai padidintos per mėnesį mokėtinos sumos kreditoriams. Dėl to, kad planas nepatikslintas pagal pirmame kreditorių susirinkime išsakytas pastabas, neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kreditoriai nepritarė ir šiam planui. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad vertinant 2018 m. birželio 18 d. vykusio kreditorių susirinkime išsakytus kreditorių patikslinimus plano projektui iš esmės patikslinimai pareikšti dėl per didelių numatytų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo ir tai nelaikytini neatitikimu FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, tačiau nesutiktina su tokiu apelianto argumentu, nes pagal byloje turimą medžiagą kreditorių susirinkimas nepritarė planui ne tik dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų, todėl laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais. 2018 m. liepos 16 d. įvyko trečiasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai pritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą, patvirtintą 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime, kuriam pritarė kreditoriai FABĮ 8 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimas, kai praleistas plano projekto pateikimo teismui terminas

Remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 punktu, bankroto byla yra nutraukiama tuo atveju, kai teismui laiku nepateikiamas tvirtinti plano projektas. Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Taigi maksimalus terminas nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano pateikimo termino – 5 mėnesiai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad FABĮ nenumato kiek kartų teismas gali pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui, tačiau įstatymas nurodo maksimalų 5 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano pateikimo termino. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas prailgino maksimalų terminą plano projekto tikslinimui - nuo 2018 m. birželio 26 d. įsigaliojusi FABĮ 8 straipsnio 5 dalis reglamentuoja: “<…> Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos“, kai tuo tarpu ankstesnėje FABĮ redakcijoje buvo numatyta, kad „<...> Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui“. Nagrinėjamu atveju klausimas išspręstas galiojant ankstesne įstatymo redakcijai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad plano projektas pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis). Terminas buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 29 d. (viso nustatytas 5 mėnesių terminas), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad per nustatytą terminą mokumo atkūrimo planas nebuvo pateiktas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai šis terminas yra praleidžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl plano patvirtinimo, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek bankrutuojantis fizinis asmuo R. K., tiek bankroto administratorius nesiekė greito, efektyvaus bylos išnagrinėjimo bei FABĮ įtvirtintų siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą praėjo daugiau kaip penki mėnesiai ir per teismo pratęstą terminą mokumo plano pateikimui, šis nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti bankroto įstatyme nustatytus veiksmus, taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas laiku nepateikė teismui jo mokumo atkūrimo plano projekto, nenurodė dėl kokių priežasčių užsitęsė bankroto bylos nagrinėjimas. Tačiau sutiktina su atskirajame skunde apelianto ir atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo apelianto nesąžiningumo. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis ir beveik tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018). Pažymėtina ir tai, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas operatyviai bankroto proceso eigai užtikrinti, o ne pareiškėjui bausti, todėl formalus šios įstatymo nuostatos taikymas neatitinka FABĮ tikslų. Pasisakytina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Nors konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai teisus priėmęs nutartį nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens R. K. bankroto bylą, tačiau siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo kreditoriai galiausiai nurodė, jog pritaria mokumo atkūrimo plano projektui, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso stadiją, į naują nuo 2018 m. birželio 26 d. įsigaliojusį FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tęsti bankroto procesą. Nutraukus bylą, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau visa procedūra prasidėtų iš naujo, o tęsiant bankroto procesą, juo labiau esant įrodymams, jog pareiškėjo ir kreditorių susitarimas yra pasiektas dėl mokumo atkūrimo plano projekto sąlygų, bus pasiektas fizinio asmens bankroto proceso tikslas, tai yra užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjo ir kreditorių interesų.Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-613-853/2018 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.