Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, V. R., R. R., N. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Ž. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas Ž. R., mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui P. R., iš karto po jo mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdamas valdyti ir tvarkyti jo paliktą turtą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. R.. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko tik automobilis „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoju yra įregistruotas pareiškėjas pagal tėvo P. R. prašymą. Jokio kitokio turto tėvas po savo mirties nepaliko, todėl manė, kad automobilis savaime priklausys pareiškėjui. Visai atsitiktinai nuvykęs pas notarą sužinojo, kad jis nėra automobilio savininkas ir negali juo disponuoti, turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Nors yra registruotas automobilio valdytoju, tačiau neturi teisės savo vardu apdrausti automobilį privalomuoju draudimu. Automobilį apdraudė tėvo P. R. vardu. Automobilį pats vairuoja ir prižiūri bei tvarko nuo pat tėvo mirties. P. R. galimus įpėdinius įtraukia į bylą suinteresuotais asmenimis: pareiškėjo mamą N. R., jo brolius V. R. ir R. R..

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. R. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo P. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą palikėjo sūnus Ž. R. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaraus pareiškėjo Ž. R. pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo Ž. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Ž. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuoti asmenys N. R., R. R. ir V. R. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su Ž. R. pareiškimu ir prašė pareiškimą tenkinti.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Ž. R. yra palikėjo sūnus. Kiti palikėjo vaikai R. R. ir V. R. bei sutuoktinė N. R. byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pretenzijų dėl palikėjo turto nepateikė, su pareiškimo tenkinimu sutiko. 2025 m. kovo 21 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Palikėjo P. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į transporto priemonę „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės valdytoju registruotas Ž. R.. Palikėjas P. R. nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, neturi.

8. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo P. R. priklausantį turtą, po tėvo mirties perėmė ir toliau valdė automobilį „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo ir draudė (ką patvirtina teismui pateiktas šio automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas), tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

9. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

10. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog Ž. R., mirusiojo P. R. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.