Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. D. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2022 m. sausio 21 d., apie 20.00 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir už 24 Eur pardavė K. S. du folijos ritinėlius, iš kurių viename buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,260 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,1 %, o kitame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 1,540 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7 %,

1.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2022 m. sausio 21 d., apie 20.00 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir pardavė už 24 Eur A. N. du folijos ritinėlius, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,001 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,5 %,

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2022 m. sausio 21 d., apie 23.30 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neteisėtai laikė ir pasikėsino parduoti L. V. vieną folijos ritinėlį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,773 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,4 %, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi L. V. prisistatė policijos pareigūnu bei narkotines medžiagas – kanapes paėmė.

2. Be to, D. D. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs, dešinėje kelnių kišenėje, dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,116 g, bei baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė yra 0,065 g, kol 2022 m. sausio 21 d., 23.35 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, asmens dalinės apžiūros metu, šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 0,641 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,1 %, kol 2022 m. sausio 22 d., 03.40 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl D. D. kaltės, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašoma šią bausmę sušvelninti.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam D. D. klausimą, pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

7. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

8. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistąjį charakterizuojančius ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad D. D. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad naują nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėta ir tai, kad D. D. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar vienkartinio pobūdžio, be to, nuo 2017 m. kovo mėnesio jis konsultuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl žalingo narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui leido spręsti, kad nuteistojo asmenybė yra pakankamai pavojinga visuomenei, todėl švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas jam nesvarstytas. Vis dėlto, laisvės atėmimo bausmės dydis (3 metai 6 mėnesiai) nustatytas gerokai mažesnis nei inkriminuoto straipsnio (BK 260 straipsnio 1 dalis) sankcijos vidurkis (5 metai), todėl vertinti, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, pagrindo nėra. Analogiškai nepagrįsta pripažinti, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta 30 parų arešto bausmė yra per griežta. Šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, taip pat pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau buvo teistas aštuoniais teismo nuosprendžiais, nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis ir sistemingai nusikalsta iki šiol. Nuteistajam ne kartą buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, tačiau teigiamo poveikio apelianto elgesiui jos neturėjo. D. D. taip pat tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau probacija savo tikslo nepasiekė, nes nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau jau 2021 m. rugsėjo 4 d. D. D. padarė naują nusikaltimą (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu. Nusikalstamos veikos, už kurias apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat yra padarytos lygtinio paleidimo laikotarpiu (2022 m. sausio 21 d.), nes lygtinio paleidimo taikymas jam panaikintas tik 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, kuria jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Aptartos aplinkybės rodo, jog teismas D. D. ne kartą buvo parodęs pasitikėjimą, tačiau jis šio pasitikėjimo nepateisino.

10. Nors advokatas apeliaciniame skunde pažymi, jog nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl pilnai nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo, be to, iš narkotinių medžiagų platinimo jis nesiekė užsidirbti, t. y. parduodavo šias medžiagas už tą pačią sumą, už kurią jas ir įsigydavo, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kaip gynybinę poziciją. Atkreiptinas dėmesys, kad D. D. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat ir turint šį tikslą (BK 259, 260 straipsniai) yra teisiamas ne pirmą kartą. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį anksčiau jis teistas tris kartus, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – vieną kartą, taigi, tokių veiksmų neteisėtumas ir baudžiamumas nuteistajam yra gerai žinomas. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu D. D. savo kaltės (įskaitant ir narkotinių medžiagų platinimo veiksmus) neneigė ir paaiškino, kad pardavė K. S. 2 g kanapių („žolės“) už 24 Eur, taip pat 2 g kanapių už tą pačią sumą pardavė ir A. N.. Narkotines medžiagas jis pats įsigydavo iš žmogaus, kurio anketinių duomenų nežino, pirkdavo 20 g po 160 Eur (1 g po 8 Eur) (3 t., b. l. 157). Šie nuteistojo parodymai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad jis parduodavo narkotines medžiagas už tą pačią sumą, už kurią ir įsigydavo. Akivaizdu, jog perparduodamas kanapes D. D. užsidirbdavo (pirkdavo 1 g už 8 Eur, o parduodavo 1 g už 12 Eur). Taigi, platindamas narkotines medžiagas jis neabejotinai gaudavo finansinę naudą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti ir tie apelianto gynėjo argumentai, kuriais bandoma įrodyti, jog nuteistojo daroma nusikalstama veika galėjo būti užkardyta policijos pareigūnų jau po pirmojo platinimo (pardavimo) veiksmo, neleidžiant jam tęsti priešingos teisei veiklos. Vis dėlto, bylos medžiaga liudija, kad D. D. narkotinių medžiagų pavieniams asmenims neplatindavo, jis palaukdavo, kol atsirasdavo daugiau pirkėjų ir tuomet jiems visiems sutartoje vietoje išdalindavo narkotines medžiagas. Nagrinėjamu atveju kanapės K. S. ir A. N. buvo parduotos tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, taip pat pasikėsinta parduoti narkotinę medžiagą ir L. V., tačiau nusikalstama veika nebuvo užbaigta dėl to, jog pastarasis prisistatė esantis policijos pareigūnas ir draudžiamas medžiagas iš nuteistojo paėmė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. D. nebuvo provokuojamas daryti didesnio masto nusikaltimo, nei pats buvo suplanavęs. Be to, veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam inkriminuota kaip tęstinė, todėl jo teisinė padėtis nėra nepagrįstai pasunkinta.

12. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios itin palankiai charakterizuotų nuteistąjį. Tai, kad D. D. sudarė santuoką ir kartu su žmona susilaukė dukters, laikyti išimtine aplinkybe pagrindo nėra, juo labiau, jog nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, jis įvykdė jau žinodamas, jog greitai susilauks kūdikio (nusikalto sausio mėnesį, o dukra gimė tų pačių metų kovo mėnesį). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad nuteistasis dėtų reikšmingas pastangas stengdamasis išsigydyti turimą priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. D. nurodė, kad narkotikus vartojo tiek atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, tiek paleistas į laisvę. Teigė, jog nėra visiškai priklausomas nuo šių medžiagų, nes vartoja tik tuomet, kai nori, o kai nenori – nevartoja (3 t., b. l. 157). Tokie nuteistojo parodymai liudija, kad jis pilnai nesuvokia turimos priklausomybės ir šios problemos nesistengia koreguoti. Duomenų, kad D. D. būtų kreipęsis į gydytojus ar pradėjęs kokį nors gydymo kursą, bylos medžiagoje nėra. Taigi, nuteistojo noras bei pasiryžimas nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų vertinamas kaip formalus ir deklaratyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki suėmimo nuteistasis niekur nedirbo, taip pat nesiekė įgyti konkretaus amato (turi 11 klasių išsilavinimą), t. y. jis nesistengė integruotis į darbo rinką. Nors šiuo metu teigia, kad norėtų prisidėti prie šeimos materialinio aprūpinimo, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo darbinį suinteresuotumą, bylos medžiagoje nėra. Akivaizdu, jog narkotinių medžiagų platinimas buvo apelianto pragyvenimo šaltinis, duomenų apie kitą galimą pragyvenimo šaltinį aukštesnės instancijos teismui nepateikta.

13. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis D. D. bausmė galėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Jo pasikartojantys nusikalstami veiksmai neleidžia daryti išvados, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. D. D. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina (nors formaliai kaltę ir pripažįsta), nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmė jam individualizuota tinkamai. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė (2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus ir teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. D. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.