- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- A18.-679-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00057-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. E.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijos įrangą, išnagrinėjo M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki suėmimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. E. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2021 m. sausio 29 d. nuo 06.00 val. iki 07.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, esant įtarimui, kad gali būti apsvaigęs (neadekvatus elgesys), jis nevykdė pataisos pareigūnų nurodymų pasitikrinti blaivumą, dėl ko pareigūnai 2021 m. sausio 29 d. surašė Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. E. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu vaizdo konferencijos būdu apklaustas M. E. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir dėl jo padarymo gailisi. Paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad iš budinčios dalies gavus pranešimą, jog nuteistasis M. E. elgiasi neadekvačiai, yra galimai apsvaigęs, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Nuteistasis M. E. atsisakė tai atlikti, todėl buvo patalpintas į kamerą 48 valandoms. M. E., ryte, vėl buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, kad įsitikinti jo neblaivumu, nes teigė, jog jis nieko nevartojo. Iš pradžių atsisakė tikrintis neblaivumą, bet vėliau sutiko. Tačiau kėlė įtarimų ir tai, jog per ilgą laiką M. E. vis tiek atrodė apsvaigęs, t. y. jis kalbėjo nerišliai, pakeltu tonu, buvo labai jautrus, buvo nuotaikos svyravimai, todėl suprato, kad tai galėjo būti ne vien alkoholio vartojimas. Nuteistajam buvo nurodyta atlikti greitos tyrimo priemonės (testą), siekiant nustatyti jo apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų vartojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad nuteistajam M. E. buvo patikrintas neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo nustatytas 0,65 promilių ar 0,68 promilių, tiksliai nepamena, girtumas. Taip pat M. E. buvo duotas nurodymas atlikti greito tyrimo testą, tačiau jis atsisakė ir nurodė, kad šlapimo mėginio neduos, nes nenori šlapintis. Prieš tai M. E. buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės, jog atsisakymas prilygsta vartojimo faktui. Tačiau M. E. nuolatos kartojo, kad jis nieko nevartojo ir neduos šlapimo mėginio ištyrimui apsvaigimui nustatyti. Nuteistasis atsisakymą išreiškė porą kartų.
Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Kaip nustatyta iš M. E. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5-6) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialisto M. L. ir jaunesniojo specialisto R. K. 2021 m. sausio 29 d. tarnybinių pranešimų (7-8), M. E. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė pareigūnų teisėto reikalavimo greita tyrimo priemone pasitikrinti neblaivumą nevykdymu, t. y. M. E. atsisakė atlikti testą dėl apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų vartojimo ir nedavė tiriamosios medžiagos (šlapimo) ištyrimui. 2021 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė bendrąsias nuteistųjų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje (vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis nustatytų nuteistiesiems elgesio taisyklių), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje (vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) bei specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad M. E. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.
Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).
Teismas sprendžia, kad M. E. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi asmuo savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Nuteistiesiems yra numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą tikrintis apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Toks elgesys sukelia kitas teisines pasekmes, bet ne atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Tai reiškia, kad M. E. neblaivumo patikrinimo pagrindas buvo aukščiau minėto draudimo laikymosi kontrolė, tai yra pataisos įstaigos režimo laikymosi kontrolė.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos (toliau – Tvarkos aprašas).
Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų 2021 m. sausio 29 d. tarnybinių pranešimų dėl padaryto pažeidimo nustatyta, kad dėl neadekvataus elgesio nuteistajam M. E. buvo duotas nurodymas pasitikrinti apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu), tačiau atsisakė ir nedavė tiriamosios medžiagos (šlapimo) ištyrimui, todėl pareigūnai atliko jo apsvaigimo patikrinimą Tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Pagal Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl apsvaigimo teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo minėto akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Tvarkos aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus pareigūno 2021 m. sausio 29 d. surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. E. nesutiko pasitikrinti apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu). Pareigūno parašas patvirtina, kad nuteistajam M. E. išaiškinta nesutikimo, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, teisiniai padariniai. Akte pažymėta, jog nuteistasis nesutinka, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas. Byloje esantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. E. pasiaiškinimas raštu bei parodymai teisme taip pat patvirtina, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu).
Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nuteistiesiems numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo taisykles bei visumą aukščiau aptartų aplinkybių, gali būti konstatuojama, kad nuteistasis vartojo alkoholį ir jam gali būti skiriama drausminė nuobauda už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. E. atsisakė tikrintis apsvaigimą, tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė - skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. E. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje M. E. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną, kurioje M. E. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.