Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-14 notaras R. P. išdavė R. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomas prie paveldėjimo bylos Nr. 98/2019), reg. Nr. 2081. R. B. priėmęs palikimą ir turėdamas turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, šią savo turtinę teisę perleido. Turtinė teisė buvo realizuota antstoliui A. B. vykdant išieškojimą iš skolininko R. B. kitų kreditorių naudai ir parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui pagal 2023-05-04 turto pardavimo aktą Nr. 0042/20/00841MA2. Šią turtinę teisę iš R. B. įsigijo pareiškėjas.

Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021-12-27 priėmė sprendimą Nr. 49S-691-(14.42.3.) ir pretendentės M. S. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės bei laikoma, kad jai grąžinta natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Pareiškėjas prieš kreipiantis į Registrų centro Vilniaus skyrių dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį įregistravimo pateikė prašymą NŽT ir paprašė pateikti raštišką atsakymą bei nurodyti, kokiu pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, kurio dalis yra registruota M. S. B. vardu bei patvirtinti ar tai yra dalis jos turėtų teisių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (atkūrimo bylos Nr. 1171) realizavimas. NŽT 2022-06-07 raštu Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) patvirtino, jog NŽT Vilniaus miesto skyriuje yra vedama nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1171 (toliau – ir Atkūrimo byla). Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomus nuosavybės teisę nustatančius dokumentus (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999-02-02 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 255-2292) bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, yra suformuota nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 11,1435 ha žemės, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje byla. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) M. S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą, (toliau - ir Pretendentė) 1,8573 ha žemės. Minėtame NŽT rašte nurodyta, kad Pretendentei yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3829 (į 0,0989 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 sprendimu Nr. 2.4-01 - 4420 (į 0,0118 ha), pagal parengtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-01-06 išvadą Nr. 01-2.12-8, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-27 sprendimu Nr. 42S-57-(14.42.3.) (į 1,5966 ha) ir NŽT 2021-12-27 sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) (į 0,0059 ha). Pretendentei liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas dar 2022-06-07 buvo pateikęs prašymą Registrų centro Vilniaus skyriui pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre ir registruoti nuosavybės teises į M. S. B. priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pareiškėjo vardu. Kartu su prašymu Registrų centro Vilniaus skyriui buvo pateikęs Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Registrų centro Vilniaus skyrius 2022-06-08 sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi pareiškėjas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2021-09-01 akto Nr. 0042/20/00841MA pagrindu įgijo tik turtines teises į R. B. paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą. Tačiau, anot pareiškėjo, neva dokumento patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), teritoriniam registratoriui nepateikta.

Anot pareiškėjo, vadovaujantis Centrinio registratoriaus komisijos priimto sprendimo logika, pareiškėjas turėdamas teisėtai ir pagrįstai įgytą turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, tokios turtinės teisės niekada negalėtų realizuoti. Akte nėra nurodyti jokie nekilnojamojo turto identifikaciniai duomenys kaip to reikalauja Registrų centro Vilniaus skyrius ir Centrinio registratoriaus komisija, remiantis Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalimis, bei nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą. Tačiau tokių duomenų Akte ir negali būti, nes pareiškėjas įsigijo ne konkretų nekilnojamąjį daiktą (pvz.: žemės sklypą), o turtinę teisę, kurią įgyvendinant bei dalyvaujant nuosavybės teisių atkūrimo procese bei NŽT priimant sprendimus yra suformuojamas konkretus nekilnojamasis turtas (žemės sklypas) į kurį atkuriamos nuosavybės teisės mirusio pretendento vardu. Remiantis Registrų centro Vilniaus skyriaus ir Centrinio registratoriaus komisijos sprendimais pareiškėjas niekada negalės įregistruoti nuosavybės teisių į jau esamą Žemės sklypą bei nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurie galimai bus atkurti, juolab, kad iš NŽT duomenų yra žinoma, jog pretendentei M. S. B. liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės.

Pažymi, jog NŽT priima sprendimus atkurti nuosavybes teises į suformuotus žemės sklypus pretendentų vardu, kartais jau ir mirusių pretendentų vardu, kaip ir šiuo atveju mirusios M. S. B. vardu. NŽT sprendimo pagrindu mirusiosios vardu yra registruojamos nuosavybės teises į žemės sklypus ar jų dalis. Tačiau asmuo, kuris iš įpėdinio priėmusio palikimą ir įgijusio turtinę teisę dalyvauti atkūrimo procese, bet pardavusio savo turtinę teisę į paveldėtą mirusio asmens teises atkurti nuosavybės teises, negalėtų įgyti atkurtų žemės sklypų ir/ar jų dalių bei savo vardu registruoti nuosavybės teisių, nes neturi galimybės pateikti duomenų nurodytų Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Toks asmuo nėra įpėdinis ir jam negali būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas su konkrečiais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą, kuris atsirado mirusiojo vardu po jo mirties pagal vėliau priimtus NŽT sprendimus. Tačiau įpėdinis, kuris pardavė savo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į atkūrimo procese atkuriamą natūrą žemės sklypą ir/ar jo dalis, taip pat negalėtų įgyti nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes jis pardavė savo turtinę teisė. Todėl atkūrimo procese atsiradusi turto dalis registruota mirusio vardu, taip ir liktų mirusiojo nuosavybėje, nes palikimą priėmęs įpėdinis neturėtų teisės paveldėti tokio turto, o Turtinę teisę įsigijęs asmuo negalėtų registruoti nuosavybės savo vardu, nes nėra įpėdinis notaro vedamoje paveldėjimo byloje ir jam negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o taip pat negali pateikti duomenų nurodytų Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nes įsigytų Turtinių teisių akte nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų. Taigi, NŽT vykdant atkūrimą ir sprendimus priimant mirusių pretendentų vardu, dalis nekilnojamojo turto (žemės sklypų) visam laikui liktų tų mirusiųjų nuosavybėje, nes realizuoti turtinių teisių ir įgyti realaus turto pagal atsakovo pozicija nėra galimybių, nes niekada nėra ir nebus pateikiami duomenys nurodyti Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Centrinio registratoriaus komisija vertino tik antstolio varžytinių aktą ir notaro paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuose nebuvo jokių Žemės sklypo duomenų, nes antstolis pardavė turtinę teisę, o ne patį turtą, taip kaip ir notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą apie turtinę teisę, bet ne palikėjos paliktą turtą. Pareiškėjo įsitikinimu, Centrinio registratoriaus komisija nevertindama šių dokumentų kontekste NŽT 2022-06-07 rašto Nr. 49SD-5896-(14.49.104.), kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, padarė esminę klaidą lėmusią neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl teismas privalo ištaisyti šią klaidą ir įvykdyti teisingumą bei apginti pažeistas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus įgijus turtinę teisę iš įpėdinio, šią teisę realizuoti įstatyme nustatyta tvarka bei įregistruoti R. Č. nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį bei išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į dalį Žemės sklypo įregistruotas mirusios M. S. B. nuosavybės teisės.

NŽT 2022-06-07 rašte nurodė, kad NŽT 2021-12-27 sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.), pretendentei M. S. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiosios M. S. B. vardu ir 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta aukščiau paminėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-12-27 sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) perduodama pareiškėjui, kaip M. S. B. turto paveldėtojui.

Atkūrimo procesas vyksta pagal Pretendentus ir NŽT sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra priima Pretendentų, t.y. asmenų, kurie gali būti ir mirę, vardu (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). NŽT priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra net ir mirusio Pretendento vardu, teikia tokius duomenis VĮ „Registrų centras“ ir taip yra išviešinamas neva turto įgijimas, net ir po asmens mirties. Nagrinėjamu atveju yra tokia pati situacija, nes M. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o NŽT 2021-12-27 priėmė sprendimą Nr. 49S-691-(14.42.3.) ir Pretendentės vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės bei laikoma, kad jai grąžinta natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Taigi, nors M. S. B. yra mirusi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT ir toliau nesudaro keblumų priiminėti sprendimus M. S. B. vardu ir tokie sprendimai yra pagrindas atsirasti mirusio asmens nuosavybės teisėms į atkuriamus žemės sklypus natūra.

Akcentuoja, jog NŽT suprasdama situacijos absurdiškumą bei teisinio reguliavimo spragą, 2022-06-07 rašte Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) nurodė, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei ta faktine aplinkybe, kad pareiškėjas yra įsigijęs turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą ir šią pareiškėjo turtinę teisę patvirtina antstolio A. B. išduotas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Todėl NŽT 2022-06-07 rašte Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) nurodė, kad nors nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiosios M. S. B. vardu, tačiau 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta NŽT 2021-12-27 sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) turėtų būti laikoma, jog yra perduota pareiškėjui, nes jis šioje dalyje yra laikomas M. S. B. turto paveldėtoju, įsigijęs turtinę teisę iš įpėdinio R. B..

Nurodo, jog tiek Registrų centro Vilniaus skyriui, tiek Centrinio registratoriaus komisijai buvo pateikti visi duomenys patvirtinantys, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai yra įsigijęs iš R. B. turtinę teisę, o ją įgyvendinant turi būti laikomas, kad būtent pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teises į 1/3 Žemės sklypo dalį, kuri atsirado nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra registruota mirusiosios M. S. B. sprendimo priimto po jos mirties pagrindu. Kaip jau minėta nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre atsiranda NŽT priimant sprendimus mirusios M. S. B. vardu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Tačiau vėliau turėtų būti registruojama esamų savininkų vardu, t.y. įpėdinių pagal paveldėjimo dokumentus arba asmenų, kurie yra įsigiję iš įpėdinių jų turėtas turtines teises.

Atkreipia dėmesį į tai, jog paliekant galioti Registrų centro Vilniaus skyriaus ir Centrinio registratoriaus komisijos sprendimus atsisakyti registruoti pareiškėjo vardu nuosavybės teises į 1/3 M. S. B. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, būtų paneigiamas civilinėje teisėje egzistuojantis turtinių teisių institutas. Anot pareiškėjo, vadovaujantis Registrų centro Vilniaus skyriaus ir Centrinio registratoriaus komisijos priimtų sprendimų logika, pareiškėjas teisėtai įgijęs ir turėdamas turtinę teisę, kurį įrodoma tik dokumentais (šiuo atveju antstolio varžytinių aktu) negali realizuoti ir įgyvendinti nuosavybės teisės į buvusio įpėdinio R. B. paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Pagal Registrų centro Vilniaus skyriaus ir Centrinio registratoriaus komisijos priimtus sprendimus, kadangi parduodant turtinę teisę yra nurodyta tik turtinės teisės apimtis, o ne konkretus Nekilnojamojo turto registre registruotas daiktas, todėl tokios turtinės teisės jos turėtojas niekada negalėtų realizuoti ir mirusiojo vardu atkurtas bei natūra grąžintas žemės sklypas ir mirusiojo vardu registruotas nekilnojamasis turtas taip ir liktų visiems laikams mirusio nuosavybe. Kaip yra žinoma, NŽT priima sprendimus pretendentų vardu, šiuo atveju mirusios M. S. B. vardu ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre registruoja nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį. Įpėdinis kuris yra priėmęs palikimą, bet pardavęs savo turtinę teisę į paveldėtą mirusio asmens teisę atkurti nuosavybės teises, negalėtų registruoti nuosavybės teisių į atkurtą ir grąžintą natūrą žemės sklypą ar jo dalį, nes neturi teisės pretenduoti į atkūrimo procese atkuriamą natūrą žemės sklypą ir/ar jo dalis. Todėl po pretendento atkūrimo procese atsiradusi turto dalis registruota mirusio vardu, taip ir liktų jo nuosavybėje, nes palikimą priėmęs įpėdinis neturėtų teisės paveldėti tokio turto perleidęs savo turtinę teisę, o turtinę teisę naujai įsigijęs asmuo taip pat negalėtų savo vardu registruoti nuosavybės teisių į atkurtą ir natūrą sugrąžintą turtą, nes nėra įpėdinis notaro vedamoje paveldėjimo byloje ir taip pat neturi galimybės nurodyti Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse reikalaujamų duomenų, nes jie dar gali būti ir nežinomi. Pareiškėjui įgijusiam tik turtinę teisę taip pat negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusiojo vardu registruotą turtą esantį Nekilnojamojo turto registre, nes jis nėra įpėdinis, o yra tik įpėdinio paveldėto turto pirkėjas (įgijėjas).

Ginčijami sprendimai iš esmės sukuria sąlygas pažeisti pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo teisėtus lūkesčius. Pažymi, jog turtinė teisė iš R. B. 2023-05-04 buvo įsigyta pagrįstai tikintis, jog po turtinės teisės įgijimo, galės ją realizuoti ir įgyti žemės sklypą ir/ar jo dalį, kurie yra/bus atkurti ir grąžinti natūra M. S. B. vardu, realizuojant jos teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Tačiau valstybė, veikdama per valstybės įmonės, priima sprendimus, kurie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, paneigia pagrįstai įgytus teisėtus lūkesčius, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė 2023-05-17 skundą Centrinio registratoriaus komisijai, kuri skundžiamu 2023-06-16 sprendimu Nr. CSPR-276 pareiškėjo skundą atmetė bei teritorinio registratoriaus Sprendimą paliko galioti. Centrinio registratoriaus komisijos 2023-06-16 sprendime nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)yra įregistruotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į 59/4891 dalis šio žemės sklypo yra įregistruotos M. S. B. nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-12-27 sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. B.” Nr. 49S-691-(14.49.3.). Pareiškėjas pateiktų dokumentų pagrindu prašė įregistruoti nuosavybės teises į 1/3 žemės sklypo dalį, kuri Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota M. S. B. vardu. Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. To paties straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi ar perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, o dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei kito teisės aktai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – nekilnojamojo turto registras), nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (1 straipsnis). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojami nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu (toliau – saugus elektroninis parašas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą. Dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba gali būti skaitmenine forma pateikiamos rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.