Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1287-331/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: eI3-1287-331/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03694-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: R. Č.
Atsakovas: VĮ „Registrų centras“
Suinteresuotas asmuo: R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notaras R

Administracinė byla Nr. eI3-1287-331/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03694-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui G. G.,atsakovo atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. (r. Č.) skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“, suinteresuoti asmenys R. B. (R. B.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notaras R. P., anstolis A. B. dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) ,,Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnyba Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SPR4-9709(1.4E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atmetė pareiškėjo 2022 m. birželio 7 d. prašymą, nes pareiškėjas įgijo tik turtines teises į R. B. (R. B.) paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą, tačiau dokumento patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), teritoriniam registratoriui nepateikė.

1.1. VĮ ,,Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. CSPR-225 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) paliko galioti Sprendimą Nr. 1.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei išspręsti ginčą iš esmės, tenkinti pareiškėjo skundą ir pareiškėjo vardu įregistruoti nuosavybės teisės į 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri buvo atkurta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) M. S. B. vardu ir jos vardu registruota nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre bei panaikinti šioje dalyje M. S. B. nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo VĮ „Registrų centras“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. B. Po jos mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnūs, L. B., R. B. ir D. B.. Kiekvienam iš įpėdinių teko po 1/3 paveldimo turto atsiradusio po M. S. B. mirties. Į paveldimo turto masę įėjo ir M. S. B. teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. R. B. priėmęs palikimą ir turėdamas turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, šią savo turtinę teisę perleido. Turtinė teisė buvo realizuota antstoliui A. B. vykdant išieškojimą iš skolininko R. B. kitų kreditorių naudai ir parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. aktą Nr. 0042/20/00841MA. Šią turtinę teisę iš R. B. įsigijo pareiškėjas. NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-691-(14.42.3.) ir pretendentės M. S. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės bei laikoma, kad jai grąžinta natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) notaras R. P. išdavė R. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomas prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas prieš kreipiantis į Skyrių dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį įregistravimo pateikė prašymą NŽT ir paprašė pateikti raštišką atsakymą bei nurodyti, kokiu pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Vilniuje ir registruotas M. S. B. vardu bei patvirtinti ar tai yra dalis jos turėtų teisių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) realizavimas. NŽT 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) patvirtino, jog NŽT Vilniaus miesto skyriuje yra nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Atkūrimo byla). Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomus nuosavybės teisę nustatančius dokumentus (Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1999 m. vasario 2 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 255-2292) bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, yra suformuota nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 11,1435 ha žemės, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje byla. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau - Atkūrimo įstatymas) M. S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą, (toliau - ir Pretendentė) 1,8573 ha žemės. Minėtame NŽT rašte nurodyta, kad Pretendentei yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės. Pretendentei liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės.

2.3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 7 d. pateikė prašymą Skyriui pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre ir registruoti nuosavybės teises į M. S. B. priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) dalį jo vardu. Kartu su prašymu Skyriui pareiškėjas pateikė (a) turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2021 m. rugsėjo 1 d. aktą Nr. 0042/20/00841MA; (b) (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomas prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (c) NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 7 d. raštą Nr. 49SD-5896-(14.49.104.). Skyrius 2022 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą - prašymą atmesti. Skyrius priimtame sprendime nurodė, kad prašymą nuspręsta atmesti, kadangi pareiškėjas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2021 m. rugsėjo 1 d. akto Nr. 0042/20/00841MA pagrindu įgijo tik turtines teises į R. B. paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą. Tačiau neva dokumento patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), teritoriniam registratoriui nepateikta. Ginčų komisija Sprendime Nr. 2 nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie M. S. B. nuosavybės teisės į dalį Žemės sklypo atitinka dokumentą - NŽT sprendimą, kurio pagrindu jie buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotų žymų, patvirtinančių notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į konkretų nekilnojamąjį daiktą - Žemės sklypą buvimą. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše nėra įregistruotų ir žymų, gautų iš Antstolių informacinės sistemos, apie patvirtintą konkretaus nekilnojamojo daikto - Žemės sklypo (jo dalies) pardavimo iš varžytynių aktą, neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pareiškėjo kartu su 2022 m. birželio 7 d. prašymu pateiktuose dokumentuose – 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 0042/20/0084IMA, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (papildomo prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į konkretų nekilnojamąjį daiktą - Žemės sklypą atsiradimą. Dėl nurodytų priežasčių Komisija įvertino, jog teritorinis registratorius 2022 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SPR4-9709 (1.4 E) teisėtai ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypo dalį įregistruoti R. Č. nuosavybės teises bei išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į dalį Žemės sklypo įregistruotas mirusios M. S. B. nuosavybės teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog Ginčų komisiją vertindama tik antstolio varžytinių aktą ir notaro paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuose nebuvo jokių Žemės sklypo duomenų, nes antstolis pardavė turtinę teisę, o ne patį turtą, taip kaip ir notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą apie turtinę teisę, bet ne palikėjos paliktą turtą. Pareiškėjo įsitikinimu, Ginčų komisija nevertindama šių dokumentų kontekste NŽT 2022 m. birželio 7 d. rašto Nr. 49SD-5896-(14.49.104.), kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, padarė esminę klaidą lėmusią neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

2.4. NŽT 2022 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.), Pretendentei atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei pareiškėjo NŽT pateiktu antstolio A. B. išduotu Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiosios M. S. B. vardu ir 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta aukščiau paminėtu NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) perduodama pareiškėjui, kaip M. S. B. turto paveldėtojui. NŽT priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra net ir mirusio Pretendento vardu, teikia tokius duomenis VĮ „Registrų centras“ ir taip yra išviešinamas neva turto įgijimas, net ir po asmens mirties. Nagrinėjamu atveju yra tokia pati situacija, nes M. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-691-(14.42.3.) ir Pretendentės vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės bei laikoma, kad jai grąžinta natūra 0,0059 ha žemės (sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Taigi, nors M. S. B. yra mirusi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau institucijos (NŽT) ir toliau nesudaro keblumų priiminėti sprendimus jos vardu ir tokie sprendimai yra pagrindas atsirasti mirusio asmens nuosavybės teisėms į atkuriamus žemės sklypus natūra. NŽT 2022 m. birželio 7 d. rašte Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) nurodė, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei ta faktine aplinkybe, kad pareiškėjas yra įsigijęs turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą ir šią pareiškėjo Turtinę teisę patvirtina antstolio A. B. išduotas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0042/20/00841MA. Todėl NŽT 2022 m. birželio 7 d. rašte Nr. 49SD-5896- (14.49.104.) nurodė, kad nors nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiosios M. S. B. vardu, tačiau 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) turėtų būti laikoma, jog yra perduota pareiškėjui, nes jis šioje dalyje yra laikomas M. S. B. turto paveldėtoju, įsigijęs Turtinę teisę iš įpėdinio R. B..

Motyvuojamoji dalis

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Skyriui, tiek Ginčų komisijai buvo pateikti visi duomenys patvirtinantys, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai yra įsigijęs iš R. B. turtinę teisę, o ją realizuojant turi būti laikoma, kad būtent pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teises į 1/3 Žemės sklypo dalį, kuri atsirado nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra registruota mirusiosios M. S. B. sprendimo priimto po jos mirties pagrindu. Kaip jau minėta nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre atsiranda NŽT priimant sprendimus mirusios M. S. B. vardu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Tačiau vėliau turėtų būti registruojami esamų savininkų vardų, t. y. įpėdinių pagal paveldėjimo dokumentus arba asmenų, kurie yra įsigiję iš įpėdinių jų turėtas turtines teises. Paliekant galioti Skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimus atsisakyti registruoti pareiškėjo vardu nuosavybės teises į 1/3 M. S. B. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, būtų paneigiamas civilinėje teisėje egzistuojantis turtinių teisių institutas. Vadovaujantis Skyriaus ir Ginčų komisijos priimtų sprendimų logika, pareiškėjas teisėtai įgijęs ir turėdamas turtinę teisę, kurį įrodoma tik dokumentais (šiuo atveju antstolio varžytinių aktu) negali realizuoti ir įgyvendinti nuosavybės teisės į buvusio įpėdinio R. B. paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Pagal Skyriaus ir Ginčų komisijos priimtus sprendimus, kadangi parduodant turtinę teisę yra nurodyta tik turtinės teisės apimtis, o ne konkretus Nekilnojamojo turto registre registruotas daiktas, todėl tokios turtinės teisės jos turėtojas niekada negalėtų realizuoti ir mirusiojo vardu atkurtas bei grąžintas natūra ir registruotas nekilnojamasis turtas taip ir liktų visiems laikams mirusio vardu. Kaip yra žinoma, NŽT priima sprendimus pretendentų vardu, šiuo atveju mirusios M. S. B. vardu ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre registruoja nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį. Įpėdinis kuris yra priėmęs palikimą, bet pardavęs savo turtinę teisę į paveldėtą mirusio asmens teisę atkurti nuosavybės teises, negalėtų registruoti nuosavybės teisių į atkurtą ir grąžintą natūra žemės sklypą ar jo dalį, nes neturi teisės pretenduoti į atkūrimo procese atkuriamą natūrą žemės sklypą ir/ar jo dalis. Todėl po pretendento atkūrimo procese atsiradusi turto dalis registruota mirusio vardu, taip ir liktų jo nuosavybėje, nes palikimą priėmęs įpėdinis neturėtų teisės paveldėti tokio turto perleidęs savo turtinę teisę, o turtinę teisę naujai įsigijęs asmuo taip pat negalėtų savo vardu registruoti nuosavybės teisių į atkurtą ir natūrą sugrąžintą turtą, nes nėra įpėdinis notaro vedamoje paveldėjimo byloje. Todėl jam negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusiojo vardu registruotą turtą esantį Nekilnojamojo turto registre.

2.6. Ginčų komisijos priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, nurodant, kad pareiškėjo kartu su 2022 m. birželio 7 d. prašymu pateiktuose dokumentuose – 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 0042/20/0084IMA, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (papildomo prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į konkretų nekilnojamąjį daiktą - Žemės sklypą atsiradimą, iš esmės sukuria sąlygas pažeisti pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, jog turtinė teisė iš R. B. 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo įsigyta pagrįstai tikintis, jog po turtinės teisės įgijimo, galės ją realizuoti ir ateityje įgyti žemės sklypą ir/ar jo dalį, kurie bus atkurti ir grąžinti natūra M. S. B. vardu, realizuojant jos teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. Tačiau valstybės įmonės priimti sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, paneigia pagrįstai įgytus teisėtus lūkesčius, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Registrų centro teritoriniam padaliniui pateiktų dokumentų (L. B. ir D. B. įgalioto asmens - pareiškėjo R. Č. 2022 m. sausio 19 d. prašymo, 2020 m. balandžio 17 d. įgaliojimo, bei NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. B." Nr. 49S-691- (14.49.3.) (toliau - NŽT sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta atkurti M. S. B. nuosavybės teises „grąžinant natūra 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4891 ha žemės sklype, esančiame Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini))", pagrindu Nekilnojamojo turto registre į 59/4891 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) 2022 m. sausio 21 d. buvo įregistruotos mirusios M. S. B. nuosavybės teisės. Registrų centro teritoriniam padaliniui R. Č. pateikė 2022 m. birželio 7 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypą įregistruoti jo nuosavybės teises. Kartu su šiuo prašymu R. Č. teritoriniam registratoriui pateikė: 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0042/20/0084IMA nuorašą, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (papildomo prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nuorašą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjui R. Č. adresuotą 2022 m. birželio 7 d. raštą Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo" (toliau - ir NŽT raštas). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs R. Č. 2022 m. birželio 7 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypą įregistruoti jo nuosavybės teises bei kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, priėmė Sprendimą Nr. 1 šį prašymą atmesti. Ginčijamame Sprendime Nr. 1 teritorinis registratorius nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0042/20/00841MA R. Č. įgijo tik turtines teises į R. B. paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą, o dokumento patvirtinančio R. Č. nuosavybės teisių atsiradimą į Žemės sklypą (jo dalį) teritoriniam registratoriui pareiškėjas nepateikė. R. Č., nesutikdamas su teritorinio registratoriaus Sprendimu Nr. 1, per savo atstovą pateikė 2022 m. birželio 17 d. skundą Komisijai bei papildomai su skundu Komisijai buvo pateiktas Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad R. B. kartu su kitais asmenimis 2019 m. gegužės 20 d. priėmė palikimą po M. S. B. mirties.

3.1. Komisija 2022 m. liepos 14 d. posėdyje priėmė sprendimą sustabdyti R. Č. 2022 m. birželio 17 d. skundo nagrinėjimo procedūrą bei į skundo nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti R. B., pasiūlydama 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-34914 (1.4 E) „Dėl atsiliepimo pateikimo" jam iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikti atsiliepimą į skundą. Taip pat Komisija 2022 m. liepos 14 d. posėdyje priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarą R. P., tad šis pateiktų informaciją, ar notarui išduodant (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomą prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0042/20/0084IMA patvirtintas faktas, kad R. B. turtinės teisės į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisė į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2669,18 Eur) buvo perleistos R. Č.. R. Č. atstovas apie skundo nagrinėjimo procedūros sustabdymą buvo informuotas Komisijos 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-34937 (1.4 E) „Dėl skundo nagrinėjimo procedūros sustabdymo". R. B. pateikė 2022 m. liepos 22 d. atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su pateiktu skundu ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad „nuosavybės teisės nors ir yra atkuriamos mirusios M. S. B. vardu, tačiau 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.49.3.) turėtų būti laikoma, jog yra perduota R. Č., nes jis šioje dalyje yra laikomas M. S. B. turto paveldėtoju, įsigijęs turtinę teisę iš manęs kaip įpėdinio". Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaras R. P. pateikė 2022 m. liepos 22 d. raštą Nr. S-143/2022 „Dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodė, kad „Aktas buvo antstolio sudarytas 2021 m. rugsėjo 1 d., ir juo R. B. tariamai perleido iš savo motinos M. S. B. paveldėtą 1/3 dalį teisių. Apie akto egzistavimą notaras R. P. buvo informuotas ir jam Aktas buvo pateiktas. Tačiau: disponuoti paveldėtu turtu įpėdiniai gali tik tuo atveju, jei ši teisė yra tinkamai realizuota, t. y. yra išduotas atitinkamas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą; Paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 (vieną trečiąją) dalį M. S. B. priklausiusios teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą (žemę) (t. y., į 1/3 dalį teisių) buvo išduotas tik 2021 m. balandžio 14 d.; Akto sudarymo metu (2021 m. rugsėjo 1 d.) Paveldėjimo teisės liudijimas R. B. į 1/3 dalį teisių po jo motinos M. S. B. mirties nebuvo išduotas (nes buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai jo nuosavybės teisė iki to laiko nebuvo realizuota), o tai reiškia, kad Akto sudarymo metu R. B. neturėjo teisės turto perleisti, todėl turto (turtinių teisių), kurio nuosavybės teisė nėra tinkamai įforminta, perleidimas negalimas (niekas negali perleisti daugiau teisių, nei turi pats). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, jog R. B. neturėjo teisės 1/3 dalies teisių perleisti ir atitinkamai Aktas negalėjo būti sudarytas anksčiau, nei išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, todėl yra laikytinas negaliojančiu, o Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas po Akto sudarymo nepaverčia Akto legitimiu ir galiojančiu dokumentu". Taip pat notaro 2022 m. liepos 22 d. rašte Nr. S-143/2022 pažymėta, „kad mirus asmeniui, kuriam priklausė teisė atkurti žemę arba kompensacija už tokią žemę, įpėdiniai turi teisę pasirinkti vieną iš 2 paveldėjimo teisės įgyvendinimo būdų: 1) atkurti nuosavybės teises palikėjo vardu, registruoti nuosavybės teises į žemes sklypą (ar jo dalį) palikėjo vardu ir tokį turtą paveldėti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą; arba 2) paveldėti turtines teises, t. y. teisę atkurti žemę arba teisę į kompensaciją, ir tokiu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas tiesiogiai įpėdinių, o nebe palikėjo vardu. Šiuo atveju, nuosavybės teises į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) dalį buvo atkurtos ir teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotos M. S. B. vardu (t. y., pasirinkus 1-ąjį iš aukščiau nurodytų variantų) dar iki Paveldėjimo teisės liudijimo į teises išdavimo, todėl į M. S. B. atkurtą ir jos vardu įregistruotą Žemės sklypo dalį palikimą priėmus įpėdiniams išduotinas atskiras paveldėjimo teisės liudijimas ir įpėdiniai įgyja teisę disponuoti Žemės sklypo dalimi tik po atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre savo vardu". Komisija, išnagrinėjusi R. Č. skundą, priėmė Sprendimą Nr. 2 teritorinio registratoriaus Sprendimą Nr. 1 palikti galioti.

3.2. Pareiškėjo kartu su 2022 m. birželio 7 d. prašymu teritoriniam registratoriui teiktame 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlyto pirkėjui akte Nr. 0042/20/0084IMA (toliau - Aktas), nurodyta, kad buvo perleistos turtinės teisės. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (papildomo prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Paveldėjimo liudijimas) nurodyta, kad buvo paveldėtos turtinės teisės. Nei Akte, nei Paveldėjimo liudijime nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotų jokių žymų, patvirtinančių notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į konkretų nekilnojamąjį daiktą - Žemės sklypą buvimą, taip pat Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše nėra įregistruotų ir žymų, gautų iš Antstolių informacinės sistemos, apie patvirtintą konkretaus nekilnojamojo daikto - Žemės sklypo (jo dalies) pardavimo iš varžytynių aktą, neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pareiškėjas, įrodinėdamas teritorinio registratoriaus ir Komisijos Sprendimų neva neteisėtumą, iš esmės teigia, kad teritorinis registratorius turėjo įregistruoti R. Č. nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį ir išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą pareiškėjo teiktų dokumentų (Akto, Paveldėjimo įiudijimo) pagrindu, nors šiuose dokumentuose nenurodytas nei nekilnojamas daiktas, nei R. Č. nuosavybėn įgyjama konkreti Žemės sklypo dalis, dar daugiau, šiuose dokumentuose aptartas turtinių teisių, o ne daiktinių teisių perleidimas (perėjimas). Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato pareigos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pačiam rinkti duomenis ar įrodymus, patvirtinančius tam tikro fakto, duomenų, aplinkybių buvimą (ar nebuvimą), jei pateiktame dokumente tokių duomenų nepakanka ar nėra pateikti kartu su prašymu visi dokumentai ir įrodymai. Tokia pareiga tenka pareiškėjui. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas vertina jam pateiktus dokumentus tiek, kiek tą daryti jį įpareigoja įstatymas, siekiant nustatyti, ar pateikto dokumento pagrindu gali būti daromi (keičiami) atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai siekia išplėsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencijos ribas, perkeldamas jam pareigą įvertinti dokumentus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į Žemės sklypą, kai šiuose dokumentuose jokių duomenų dėl nuosavybės teisių perleidimo (perėjimo) nėra.

3.3. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie M. S. B. nuosavybės teisės į dalį Žemės sklypo atitinka dokumentą - NŽT sprendimą, kurio pagrindu jie buvo įrašyti. Informacinio pobūdžio NŽT raštas nėra dokumentas, įvardintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos sprendimo ydingumo nepagrįsti, todėl atmestini. Akto ir Paveldėjimo liudijimo duomenys yra prieštaringi. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvirtintame Akte nurodyta, kad R. B. turtinės teisės į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises arba teisė į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2669,18 Eur) buvo perleistos pareiškėjui R. Č., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patvirtintame Paveldėjimo liudijime nurodyta, kad būtent R. B. po M. S. B. mirties paveldėjo „1/3 dalį turtinių teisių, t. y. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (žemę)". Tiek Aktas, tiek Paveldėjimo liudijimas yra galiojantys bei nenuginčyti dokumentai, o juose nurodyti duomenys apie turtinių teisių įgijėjus yra prieštaringi. Pastebėtina ir tai, kad notaras R. P. 2022 m. liepos 22 d. rašte Nr. S-143/2022 išreiškė poziciją, kad „Akto sudarymo metu R. B. neturėjo teisės turto perleisti, todėl turto (turtinių teisių), kurio nuosavybės teisė nėra tinkamai įforminta, perleidimas negalimas (niekas negali perleisti daugiau teisių, nei turi pats)". Atsižvelgiant į tai, kad teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo daiktines teises (nuosavybės teisesnį Žemės sklypą atsiradimą, teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti R. Č. nuosavybės teises į Žemės sklypą, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą Nr. 1.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo NŽT pateiktame atsiliepime prašė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus nustatyta, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. 266 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ M. S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,8573 ha ploto buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) mieste, turėtą žemę. M. S. B. yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės plotą. M. S. B. liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės plotą. Pažymi, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, M. S. B. NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4891 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (2022 m. rugsėjo 27 d.) išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.13 papunkčiu, M. S. B. yra 59/4891 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies bendrasavininkė. Remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, teigtina, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) mieste, valdytą žemę bus atkuriamos mirusios pretendentės M. S. B. vardu ir perduodamos jos įpėdiniams. NŽT atžvilgiu nėra nustatyta pareiga atlikti nekilnojamojo turto registraciją ir išviešinti Nekilnojamojo turto registre bei kadastre duomenis, šią funkciją atlieka valstybės įmonė Registrų centras.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. (R. B.), notaras R. P., anstolis A. B. atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ ,,Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 1 ir VĮ ,,Registrų centras“ Komisijos Sprendimo Nr. 2, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypą įregistruoti nuosavybės teises, teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo vardu nuosavybės teises į Žemės sklypą bei panaikinti M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą.

7. Nustatyta, kad NŽT sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises M. S. B. grąžinant natūra 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4891 ha žemės sklype, esančiame Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.1. Pareiškėjas 2022 m. birželio 7 d. VĮ ,,Registrų centras“ pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypą.

7.2. VĮ ,,Registrų centras“ Sprendimu Nr. 1 pareiškėjo prašymas atmestas, nes Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2021 m. rugsėjo 1 d. akto Nr. 0042/20/00841MA pagrindu pareiškėjas įgijo tik turtines teises į R. B. paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą, tačiau dokumento patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), teritoriniam registratoriui nepateikė.

7.3. Pareiškėjo atstovas 2022 m. birželio 17 d. pateikė skundą VI ,,Registrų centras“, kuriame prašė panaikinti Sprendimą Nr. 1 bei tenkinti pareiškėjo prašymą ir jo vardu įregistruoti nuosavybės teisės į 1/3 žemės sklypo dalį, kuri buvo atkurta NŽT sprendimu M. S. B. vardu ir jos vardu registruota nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre.

7.4. Komisija 2022 m. liepos 14 d. sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą bei nusprendė į skundo nagrinėjimą įtraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį R. B., pasiūlant jam iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikti atsiliepimą į skundą, taip pat Komisija 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-34913 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notaro R. P. paprašė iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikti informaciją.

7.5. Komisija Sprendimu Nr. 2 paliko galioti Sprendimą Nr. 1, nes Komisija nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie M. S. B. nuosavybės teisės į dalį Žemės sklypo atitinka dokumentą – NŽT sprendimą, kurio pagrindu jie buvo įrašyti. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į konkretų nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą atsiradimą.

8. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK).

8.1. Pagal CK 1.112 straipsnio 1 dalį, civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.

8.2. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – nekilnojamojo turto registras), nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (1 straipsnis). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

8.3. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Perduodamų duomenų turinį ir perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis.

8.4. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojami nekilnojamojo turto registre.

8.5. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu (toliau – saugus elektroninis parašas).

8.6. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą. Dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba gali būti skaitmenine forma pateikiamos rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu.

8.7. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.

8.8. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

8.9. Pagal Nuostatų 87 punktą, žymos apie paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėjus nekilnojamąjį turtą, ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo, mirus vienam sutuoktiniui, išdavimą daromos gavus notaro pranešimą. Šie pranešimai teikiami ir žyma nekilnojamojo daikto Registro įraše daroma Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.10. Nuostatų 87¹ punkte nustatyta, kad žymos apie sudarytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą daromos šiuos aktus, pasirašytus antstolio elektroniniu parašu, gavus iš Antstolių informacinės sistemos.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad mirus M. S. B. bei palikimą priėmus jos sūnums L. B., R. B. ir D. B., kiekvienam iš įpėdinių teko po 1/3 paveldimo turto. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Komisija nevertino NŽT rašto, kadangi jis yra laikomas M. S. B. turto paveldėtoju, įsigijęs turtinę teisę iš įpėdinio R. B.. Nuosavybės teisė į Žemės sklypą yra registruota mirusios M. S. B. vardu po jos mirties, tačiau pareiškėjas, kuris yra perėmęs turtines teises, negali registruoti 1/3 nuosavybės teisių į Žemės sklypą, kadangi jis nėra įpėdinis notaro vedamoje paveldėjimo byloje. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu Nr. 2 pažeidžiami pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo, teisėti lūkesčiai įsigyti 1/3 Žemės sklypo.

9.1. Pagal VĮ ,,Registrų centro“ Testamentų registro išrašą matyti, kad R. B. ir kiti asmenys 2019 m. gegužės 20 d. priėmė palikimą po motinos M. S. B. mirties. Pagal antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 1 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0042/20/00841MA (toliau – ir Aktas) R. B. pardavė pareiškėjui turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisė į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija – 2 669,18 Eur). Pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, R. B. paveldėjo 1/3 dalį turtinių teisių, t. y. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (žemę). NŽT raštu patvirtino, kad M. S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą 1,8573 ha žemės. Pretendentei atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės, todėl liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės. NŽT raštu pažymėjo, jog nuosavybės teisės atkuriamos NŽT sprendimu ir perduodamos pareiškėjui, kaip M. S. B. turto paveldėtojui.

9.2. Ginčijamais Sprendimais atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises į Žemės sklypą atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos įpėdiniai 2019 m. gegužės 20 d. priėmė palikimą. R. B. pagal Aktą pareiškėjui pardavė turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą arba teisę teisė į numatytą 1/3 kompensaciją. R. B. paveldėjo 1/3 dalį turtinių teisių (duomenys neskelbtini). Taigi, paveldėjimo faktas įvyko ir palikimas faktiškai priimtas (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės pareiškėjui parduotos 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. tuomet, kai palikimo priėmėjas R. B. dar nebuvo paveldėjęs turtinės teisės atkurti 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą.

9.3. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

9.4. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas R. B. (duomenys neskelbtini), todėl teise perduoti kitam asmeniui paveldėtą turtą, jis galėjo pasinaudoti gavęs paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą nuo (duomenys neskelbtini). Nors NŽT raštu suteikė pareiškėjui informaciją, kad jam gali būti atkuriamos nuosavybės teisės kaip turto paveldėtojui, tačiau šiuo raštu pareiškėjui buvo suteikta informacija pagal pateiktus duomenis, nevertinant fakto, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas R. B. ir priimtas po to, kai R. B. buvo pardavęs turtines teises. Sprendime Nr. 2 nevertinta NŽT rašte pateikta informacija, tačiau jame pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į 1/3 dalį Žemės sklypo. Be to, informacinio pobūdžio raštas nėra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises pareiškėjui.

9.5. Į bylą pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. S. B. nuo 2022 m. sausio 21 d. priklauso dalis Žemės sklypo. Šis faktas nustatytas pagal NŽT sprendimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas prieš R. B. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo priėmėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo, kuris priklausė jų motinai, po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat šią teisę jie gali perleisti ar parduoti, tačiau tik po turtinės teisės gavimo. Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamu Sprendimu Nr. 2 yra pažeidžiami pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo, teisėti lūkesčiai įsigyti 1/3 Žemės sklypo, tačiau pažymėtina, jog jis turi galimybę įsigyti 1/3 Žemės sklypo po (duomenys neskelbtini). Nors Akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas, tačiau nuosavybės teisių perleidimas pačiam asmeniui jų neturint, yra negalimas. Atsakovas ginčijamais Sprendimais nenustatęs, kad pareiškėjui perėjo turtinės teisės, neturėjo pagrindo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 1/3 dalį Žemės sklypo. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui perėjo turtinės teisės į 1/3 dalį Žemės sklypo po R. B. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisių į 1/3 dalį Žemės sklypo.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VĮ ,,Registrų centras“ iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, VĮ ,,Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. SPR4-9709(1.4E) ir VĮ ,,Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. CSPR-225 paliekami nepakeisti, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

11. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą bei pareiškėjo vardu įregistruoti nuosavybės teisės į 1/3 Žemės sklypo dalį, kuri buvo atkurta NŽT sprendimu M. S. B. vardu ir jos vardu registruota nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre bei panaikinti šioje dalyje M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

12. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. (r. Č.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė