- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-252-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21920-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-29058-921/2017 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ieškovės ieškinys nepašalinus trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. D. 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) įpareigoti viešai paneigti paskleistą informaciją apie A. D.: „(duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovės telefonu gauti pranešimai „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės garbę ir orumą žeminantys duomenys; 3) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei A. D. 7 (septynių) dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovės asmens kodą ar gimimo datą, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą paneigti paskleistą informaciją, t. y. nurodyti, kada ir kaip konkrečiai turėtų būti paneigta paskleista informacija, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktines aplinkybes, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog iš atsakovei priklausančio telefono numerio išsiųstos tikrovės neatitinkančios SMS žinutės, pateikti įskaitomus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės neteisėtais veiksmais ir dėl atsakovės kaltės padarytą žalą, įrodymus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis, bei įrodymus apie sumokėtą 187,50 Eur žyminį mokestį. Ieškovei teismas išaiškino, kad nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, pateikė 2017 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymą apie sumokėtą 112,50 Eur žyminį mokestį ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės A. D. ieškinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė atsakovės asmens kodo ar gimimo datos, todėl jis neturi galimybės nustatyti asmens tapatybės, taigi išspręsti ieškinio priėmimo klausimą nepažeidžiant teismingumo taisyklių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent iš atsakovei priklausančio telefono numerio išsiųstos tikrovės neatitinkančios SMS žinutės, tiksliai ir konkrečiai nesuformulavo reikalavimo paneigti paskleistą informaciją (paneigimo būdo ir termino), nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė kriterijų ir įrodymų, kuriais ji grindžia neturtinės žalos dydį. Ieškovė pateikė įrodymus tik apie 112,50 Eur, o ne 187,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad, nenurodžius šių faktinių aplinkybių, neaiškios bylos nagrinėjimo ribos, nes neaišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas reikalavimas atsakovei paneigti paskleistą informaciją ir jai taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti neturtinę žalą. Pradėjus teisminį nagrinėjimą pagal ieškinį, iš kurio turinio negalima suprasti ieškovės reikalavimų faktinio pagrindo, būtų apribota kitos šalies procesinė teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų, pateikti atsikirtimus, savo atsikirtimus pagrįsti įrodymais. Ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti duomenis apie 187,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 112,50 Eur už turtinį reikalavimą), tačiau ji to nepadarė.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. D. prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus laikė dviem savarankiškais reikalavimais nors reikalavimas dėl žinių paneigimo yra išvestinis, kuris neturėtų būti apmokestintas atskiru mokesčiu. Teismas privalėjo priimti ieškinį bent toje dalyje, už kurią žyminis mokestis apmokėtas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad patikslinto ieškinio turinys identiškas pirmajam ieškiniui. Toks teismo motyvas šališkas ir skubotas, priimtas neanalizuojant patikslinto ieškinio turinio.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos, nepagrįstai nurodė, kad šioje dalyje nenurodytos privalomos ieškiniui aplinkybės, jų vertinimo kriterijai.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti atsakovės asmens kodą bei duomenis apie atsakovės telefono numerio priklausomybę, kurių gavimą riboja Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus jo trūkumų ir grąžintas su priedais jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. D. 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 (septynių) dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovės asmens kodą ar gimimo datą, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą paneigti paskleistą informaciją, t. y. nurodyti, kada ir kaip konkrečiai turėtų būti paneigta paskleista informacija, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktines aplinkybes, taip pat pateikti įrodymus patvirtinančius, jog iš atsakovei priklausančio telefono numerio išsiųstos tikrovės neatitinkančios SMS žinutės, pateikti įskaitomus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės neteisėtais veiksmais ir dėl atsakovės kaltės padarytą žalą, įrodymus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis, bei įrodymus apie 187,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei teismas išaiškino, kad nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, taip pat pateikė 2017 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymą apie sumokėtą 112,50 Eur žyminį mokestį ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kauno apylinkės teismas, vertindamas, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl šios nutarties atskirąjį skundą padavė ieškovė.
Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
Įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiais remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti ir savo pozicijos (atsiliepimo).
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: tikslintini ieškinio reikalavimą, pateikiant įrodymus patvirtinančius ieškinio faktines aplinkybes, taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės neteisėtus veiksmus, sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovė šios nutarties neskundė, pateikė iš esmės pradiniam ieškiniui tapatų patikslintą ieškinį bei sumokėjo 112,50 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatęs, jog ieškovė Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, patikslinti ieškinio reikalavimą, nepašalino, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį su priedais jį padavusiam asmeniui.
Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus paskaičiavimą, perkėlė duomenų apie atsakovę (fizinį asmenį) rinkimą ieškovei, nors Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymas nesuteikia teisės ieškovei rinkti duomenis apie fizinio asmens telefono numerį bei su tuo susijusią informaciją. Taip pat skubotai ir neįsigilinus priėmė prielaidomis ir/ar tikimybėmis grįstą nutartį.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur žalos atlyginimą. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė žalą sieja su iš atsakovės mobilaus telefono gautomis SMS žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, nesprendžia pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų. Teismas šioje stadijoje tik patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius procesinio dokumento reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados dėl patikslinto ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams yra teisingos. Iš ieškovės pateiktų argumentų nėra aiškus ieškinio reikalavimas, kokie įrodymai jį pagrindžia, kaip apskaičiuojama prašoma priteisti žala, jos atsiradimo priežastys. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas sudaro 5 000 Eur, prašoma pripažinti, jog į ieškovės telefoną gauti pranešimai yra jos garbę ir orumą žeminantys bei įpareigoti atsakovę juos paneigti. Tačiau nenurodoma nei kokiu būdu šią informaciją atsakovė viešai paskleidė, nei kokiu būdu ji ją turi paneigti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirojo skundo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė netinkamai suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą, laiko nepagrįstu ir atmestinu, kadangi, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, teismo įpareigojimo patikslinti ieškinio reikalavimus neįvykdė.
Tinkamo kreipimosi į teismą viena iš sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai).
Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti jos ieškinį ir nagrinėti jos reikalavimą už kurį ji sumokėjo 112,50 Eur žyminį mokestį, kadangi ieškinio reikalavimas dėl žinių paneigimo yra išvestinis, kuris neturėtų būti apmokestintas atskiru mokesčiu. Su šiuo ieškovės teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įskaitant ir žyminio mokesčio sumokėjimą – 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 112,50 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti duomenis apie 187,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 112,50 Eur už turtinį reikalavimą). Ieškovė pateikė įrodymus tik apie 112,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia vieną neturtinį reikalavimą, prašydama paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, ir vieną turtinį reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinio reikalavimo atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur. Turtinio reikalavimo atveju (ieškinio suma – 5 000 Eur) mokėtinas žyminis mokestis yra 112,50 Eur. Iš viso mokėtiną žyminį mokestį sudaro 187,50 Eur.
Ieškovė ieškiniu neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl Kauno apylinkės teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, jog už ieškinio reikalavimus žyminis mokestis nesumokėtas, t. y. nepašalinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą, laiko, jog ieškovė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, turėjo teisę šią nutartį skųsti atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Taigi, ieškovė turėjo įvykdyti visus minėtos nutarties reikalavimus, įskaitant ir 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė nepašalino visų Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovei. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.