Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. M., nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020-04-08 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti R. I. 10000 Eur iki 2021-04-08. Atsakovas vekselio gavėjui vekselyje nurodytu terminu neapmokėjo.

(duomenys neskelbtini) mirė vekselio gavėjas R. I.. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. R. 2020-09-10 liudijimo nustatyta, kad R. I. palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė E. I.. Tai yra ieškovė paveldėjo ir reikalavimo teisę atsakovui G. M. dėl 10000 Eur skolos grąžinimo.

2021-04-07 ieškovė, atstovaujama įstatyminės atstovės I. L., raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2021-04-08 grąžinti 10000 Eur. 2021-04-08 atsakovas raštu patvirtino šį raštą gavęs. Atsakovas ieškovės 2021-04-08 raštu paprašė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2022-04-08. Po to 2022-04-14 raštu paprašė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2023-04-08.

Iš ieškovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., jos atstovės advokato padėjėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas iki nurodyto termino 10000 Eur ieškovei negrąžino.

Vekselio sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje, kur vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio sąvoka faktiškai atitinka CK 1.105 straipsnio 1 dalies apibrėžtį. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą vekselio turėtojui. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastasis vekselis nėra notarinės formos. Todėl ieškovė negali pasinaudoti išieškojimo pagal vekselį ne ginčo/ne teismine tvarka kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tačiau, kaip teisingai pažymi ieškovė, nors vekselis neatitinka ĮPVĮ reikalavimų, tai nereiškia, kad jame užfiksuota prievolė yra negaliojanti ar pasibaigusi.

Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas ir joje nurodyta praktika).

Paskolos gavėjas, t. y. atsakovas, akivaizdu, neginčija paskolos sumos, pinigų gavimo fakto.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei 10000 Eur skolą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 10000 Eur skolos.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Paskola atsakovui buvo suteikta 2020-04-08, paskolos grąžinimo terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2023-04-08, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 79 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2022-04-09 iki 2023-06-05 (ieškinio parengimo dienos).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 227 Eur žyminį mokestį ir patyrė 576,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 803,77 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 10079 Eur sumą nuo 2023-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.