Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant prokurorei D.Mekionienei, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus atstovei E.Borisevičienei, nuteistajam ir prašymo pareiškėjui R. K., išnagrinėjo R. K. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu R. K. gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Taip pat LR BK 67 str., 68 str. pagrindu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ir atmetus nuteistojo apeliacinį skundą.

2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, teismo skirta bauda yra sumokėta. Kreipiasi dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kadangi negalint dirbti šeimos finansinė padėtis pasidarė ypač sunki ir sudėtinga. Termino sutrumpinimas iš karto leistų grįžti į darbą, gauti pastovias pajamas. Anksčiau jis dirbo vairuotoju pas ūkininką P. P. (traktoriumi ir kitomis transporto priemonėmis atlikdavo žemės ūkio darbus), iki nuteisimo turėjo teisę vairuoti beveik visas transporto priemones. Jo darbo pobūdis susijęs su žemės ūkio technikos eksploatavimu, kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl gyvybiškai būtinas vairuotojo pažymėjimas. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, per visą darbo laikotarpį nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų. Sutuoktinė šiuo metu bedarbė, todėl prisidėti prie šeimos finansinės gerovės negali. Augina 4 metų vaiką. Transporto priemonė būtina ir kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. Šeimos gyvenamasis namas ir visas jame buvęs turtas 2015-07-07 kilusio gaisro metu sudegė. Šiuo metu šeima nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą, naujo būsto įsigijimui, naujai buitinei technikai ir net reikalingiausiems kasdieniams daiktams reikia labai didelės pinigų sumos. Nori kuo greičiau grįžti į buvusią darbovietę ir pradėti dirbti. Jo buvęs darbdavys nebegali jam toliau laikyti neužimtos darbo vietos. Gyvena nedideliame mieste, todėl susirasti kito pobūdžio darbą yra sudėtinga. Realios perspektyvos susirasti kitą darbą yra menkos. Praeityje tik vieną kartą buvo baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2008 metais pagal ATPK 126 str. 1 d.), iš šios situacijos pasimokė. Eismo įvykis buvo atsitiktinis incidentas, padarytas tik iš neapdairumo. Puikiai supranta savo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį, apsvarstė savo neatidaus elgesio padarinius ir galėjusius kilti dar sunkesnius padarinius, kaltę pripažįsta, baudą sumokėjo. Po specialiosios teisės atėmimo visiškai pasikeitė požiūris į vairavimą bei asmens elgesį kelyje. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė jau atliko savo paskirtį, todėl prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti arba pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę kita.

Teismo posėdyje R. K. palaikė pareikštą prašymą jame nurodytais motyvais.

Prokurorė nesutiko su nuteistojo prašymu, nurodydama, kad nėra įstatyminio pagrindo jį tenkinti. Jokios baudžiamojo įstatymo nei baudžiamojo proceso įstatymo normos nenumato uždraudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimo. LR BK 74 straipsnio 1 dalis numato nuteistojo galimybę prašyti pakeisti tam tikras baudžiamojo poveikio priemones kitomis, tačiau uždraudimo naudotis specialia teise tame sąraše nėra. Analogija su administracinių teisės pažeidimų kodekso norma šiuo atveju netinkama ir negalima.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė pasakė, kad skyrius prižiūri nuo 2015 m. probacijos pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Prašymas netenkintinas.

Nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas nei bausmių vykdymo kodeksas nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Toks institutas yra numatytas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimui kaip administracinei nuobaudai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija).

Tačiau R. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams buvo skirtas ne kaip administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė – už neatsargų nusikaltimą. Administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas taip pat numato specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - atėmimą, savo esme yra žymiai mažiau pavojingos veikos, nesukeliančios tokių padarinių, kaip nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, už kurias skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atitinkamai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui negali būti taikomas administracinės nuobaudos vykdymo procese numatytas institutas. Analogija su administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta teisės norma šiuo atveju negalima. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą reglamentuoja ne administracinių teisės pažeidimų kodekso, o baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo normos.

Nei vienas iš šių įstatymų nenumato galimybės sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, todėl tenkinti nuteistojo prašymą nėra įstatyminės galimybės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Tačiau ši norma numato nuteistojo teisę prašyti pakeitimo tik trijų baudžiamojo poveikio priemonių, ir uždraudimo naudotis specialia teise tarp jų nėra.

Probacijos sąlygų keitimas dar yra numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (29 str. 1 d.). Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (29 str. 2 d.). Iš šių teisės normų seka, kad su prašymu į teismą keisti baudžiamojo poveikio priemonę gali kreiptis tik nuteistojo probaciją vykdanti institucija, vietoj teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės siūlydama kitokią baudžiamojo poveikio priemonę ar kitą teismo įpareigojimą, be to motyvuodama tokį prašymą vienu ar keliais iš trijų Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės prašo atleidimo nuo tolesnio baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, ko įstatymų leidėjas nenumato.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Netenkinti nuteistojo R. K. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo.

Nutartis 7 dienų terminu nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.