Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato Rimvydo Kairio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria advokato Rimvydo Kairio skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties tenkintas iš dalies, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. P., A. L., V. K., M. B. ir E. K. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p.

Kaltinamojo G. P. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui neatvykus į 2015 m. rugsėjo 22 d. 13.15 val. posėdį be svarbių priežasčių, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skirta 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

Advokatas Rimvydas Kairys kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas baudą panaikinti ar ją sumažinti.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – sumažino 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirtą 20 MGL (753 Eur) baudą iki 10 MGL (376,60 Eur), konstatavus, jog nėra pagrindo visiškai panaikinti advokatui Rimvydui Kairiui paskirtos baudos. Teismas pažymėjo, kad advokatas nenurodė neatvykimo į 2015 m. rugsėjo 22 d. teisiamąjį posėdį priežasčių ir nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga, 2015 m. rugsėjo 22 d. posėdžio data buvo suderinta iš anksto, į posėdį buvo pristatyta dešimt suimtų asmenų, tam buvo naudojamos valstybės lėšos, tačiau gynėjas nepranešė apie neatvykimą nei teismui, nei savo ginamajam, ir sutrukdė teismui nagrinėti bylą 2015 m. rugsėjo 22 d., o teisiamieji posėdžiai 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 spalio 1 d. įvyko tik dėl to, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamajam G. P. kitą gynėją.

Motyvuojamoji dalis

Advokato Rimvydo Kairio skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą, o negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama bauda. Pagal šio straipsnio nuostatas, gynėjas baudžiamajame procese, be kita ko, turi elgtis sąžiningai ir atsakingai, atvykti į numatytus teismo posėdžius, išskyrus atvejus, kai tai padaryti trukdo svarbios priežastys. Priešingu atveju, jo atžvilgiu gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardintos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad advokatas Rimvydas Kairys neatvyko į 2015 m. rugsėjo 22 d. 13.15 val. posėdį be pateisinamos priežasties. Byloje nustatyta, kad gynėjas neatvyko į iš anksto numatytą Kauno apylinkės teismo posėdį, apie neatvykimą ir jo priežastis teismo jokia forma neinformavo ir nors savo nedalyvavimą minėtame posėdyje grindžia liga, tačiau iš pareiškėjo pateiktos Klaipėdos jūrininkų ligoninės pažymos (b. l. 52) matyti, kad advokatas Rimvydas Kairys gydėsi laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 spalio 14 d., t. y. 3 dienom vėliau nei buvo teismo posėdis, į kurį neatvykus advokatui buvo paskirta bauda. Kitų objektyvių duomenų, pateisinančių jo nedalyvavimą bylos nagrinėjime 2015 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjas nepateikė. Nors gynėjas tvirtina, kad iš anksto negali žinoti ar nuspėti, jog dėl tam tikrų priežasčių negalės dalyvauti teismo procese ir iš anksto apie tai informuoti teismą, pažymėtina, kad advokatas turėjo galimybę pateikti nustatytos formos pažymą, kuri patvirtintų jo ligą 2015 m. rugsėjo 22 d., vėliau – su skundu apylinkės teismui dėl nutarties paskirti jam baudą arba su nagrinėjamu Kauno apygardos teismui pateiktu skundu, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas, gynėjo neatvykimo į teismo posėdį priežasties vertinti kitaip, nei ją įvertino apylinkės teismas, neturi jokio pagrindo, todėl konstatuotina, kad BPK 163 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – bauda, jam taikyta pagrįstai. Tai, kad gynėjas po 2015 m. rugsėjo 22 d. posėdžio informavo teismą (b. l. 49-50) apie advokato negalėjimą dalyvauti vėlesniuose teismo posėdžiuose, jo atsakomybės taip pat nešalina.

Advokatas skunde akcentuoja, kad atsiprašė teismo ir proceso dalyvių dėl to, jog nesiėmė visų galimų priemonių informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, bei pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl sudarytų trukdymų išnagrinėti bylą 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, todėl prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismo apsisprendimą skirti 10 MGL dydžio baudą šiuo konkrečiu atveju nulėmė tai, kad pareiškėjas, kaip jau buvo paminėta, į 2015 m. rugsėjo 25 d. posėdį neatvyko be svarbios priežasties, nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga, 2015 m. rugsėjo 22 d. posėdžio data buvo suderinta iš anksto, į posėdį buvo pristatyta dešimt suimtų asmenų, tam buvo naudojamos valstybės lėšos, tačiau gynėjas nepranešė apie neatvykimą nei teismui, nei savo ginamajam, taip trukdydamas nagrinėti baudžiamąją bylą, su kuo nesutikti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda arba areštu iki 1 mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas Rimvydui Kairiui paskyrė baudą, kurios dydis yra mažesnis nei BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytas jos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, į tai, kad žinodamas apie sudėtingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nedėjo pakankamai pastangų iš anksto apie savo neatvykimą ir jo priežastis pranešti teismui, dėl ko buvo sutrikdytas šios bylos nagrinėjimas, bei į advokatui paskirtos baudos dydį, pripažintina, kad Rimvydui Kairiui paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam procesiniam teisės pažeidimui.

Dėl nurodytų priežasčių, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti advokato Rimvydo Kairio skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

advokato Rimvydo Kairio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja priėmimo dieną ir yra neskundžiama.