Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios byla Nr. 1A-31-245/2016

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01007-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

2017 m. sausio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

nuteistiesiems G. P., M. B., A. L. (A. L.), V. K., E. K., jų gynėjams advokatams Marytei Vietaitei, Reginai Majauskienei, Ingridai Maldeikienei, Reginai Atkočaitienei, Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum ir nuteistųjų M. B., A. L. (A. L.), V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; A. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; V. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme; M. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme; E. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis A. L. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis V. K. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis M. B. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis E. K. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamųjų G. P., V. K., M. B. ir E. K. jų gynėjų dalyvavimo baudžiamojoje byloje išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. L. (A. L.), M. B., V. K., E. K., siekdami, kad nuteistieji A. Z. ir E. L. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 2, tyčia, bendrais veiksmais nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nuteistajam E. K. įbėgus į kambarį Nr. 2 ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu sudavus E. L. į galvos sritį, iškart po to į kambarį įbėgus M. B. ir V. K., V. K. sudavė ne mažiau vieno smūgio A. Z. į veido sritį, tuo pat metu M. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, taip pat tuo metu G. P. į kambarį įbėgęs kartu su A. L., visi kartu – G. P., A. L., M. B., V. K., E. K. bendrais veiksmais spyrė ant grindų gulinčiam A. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po to A. Z. užkėlus ant lovos, A. L. rankose laikydamas ovalios formos medinį pagalį sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Z. per kairį šoną ir vieną kartą per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė daugybinius smūgius E. L. į galvos ir nugaros sritis, kai pastarasis klūpėjo ant grindų ir rankomis buvo užsidengęs veidą, iškart po to, G. P. pamatęs ant lovos gulintį A. Z., pastarajam metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris-keturis smūgius per dešinės rankos dilbį, o pastarajam verčiantis ant kito šono, A. L. mediniu ovalios formos pagaliu vėl sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus E. L. į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje padarydami A. Z. kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią dešinio smilkinio skruostą, dešinį žandą bei skruosto dešinės pusės dalį, kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią užausio sritį, dešinės ausies kaušelio vidurinę bei viršutinę dalis, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą kaklo dešinėje ties dešinio raktikaulio-peties sąnariu, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros vidurinėje dalyje V krūtininio slankstelio lygyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas nugaros dešinėje, stačiakampio formos kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros dešinėje, pereinančią į dešinio klubo sritį, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, dvi išilginės lygiagrečio kraujosruvas su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame bei išoriniame paviršiuose apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje girnelės projekcijoje, muštines žaizdas bei nubrozdinimus blauzdose, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje pėdoje, nubrozdinimą kairės kojos III piršto tolimesnėje dalyje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį – t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei E. L. padarydami dvi muštines žaizdas galvos dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą su nepatikslinto pobūdžio žaizda apatinės lūpos kairėje, kraujosruvą kairio peties viršutinėje dalyje, pereinančią į nugaros kairės pusės viršutinę dalį, kraujosruvą nugaros kairėje mentės kaulo projekcijoje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės išorinėje dalyje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje dešinėje, apatiniame trečdalyje, pereinantį į dešinio peties sritį viršutinę dalį, nubrozdinimą dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, pereinantį į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą liemens dešinėje IV šonkaulio lygyje, kraujosruvą liemens dešinėje apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku, kraujosruvą su nubrozdinimu liemens dešinėje ties klubakaulio didžiojo sparno viršutiniu kraštu, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje, nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės rankos I delnakaulio lūžį, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžį, dešinės pėdos V padikaulio lūžį – t. y. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.A. L. (A. L.) nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., G. P., E. K., M. B., siekdami, kad nuteistieji A. Z. ir E. L. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 2, tyčia, bendrais veiksmais nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nuteistajam E. K. įbėgus į kambarį Nr. 2 ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu sudavus E. L. į galvos sritį, iškart po to į kambarį įbėgus M. B. ir V. K., V. K. sudavė ne mažiau vieno smūgio A. Z. į veido sritį, tuo pat metu M. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, taip pat tuo metu G. P. į kambarį įbėgęs kartu su A. L., visi kartu – G. P., A. L., M. B., V. K., E. K. bendrais veiksmais spyrė ant grindų gulinčiam A. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po to A. Z. užkėlus ant lovos, A. L. rankose laikydamas ovalios formos medinį pagalį sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Z. per kairį šoną ir vieną kartą per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė daugybinius smūgius E. L. į galvos ir nugaros sritis, kai pastarasis klūpėjo ant grindų ir rankomis buvo užsidengęs veidą, iškart po to, G. P. pamatęs ant lovos gulintį A. Z., pastarajam metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris-keturis smūgius per dešinės rankos dilbį, o pastarajam verčiantis ant kito šono, A. L. mediniu ovalios formos pagaliu vėl sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus E. L. į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių (ar daugiau) trauminių poveikių pasekoje padarydami A. Z. kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią dešinio smilkinio skruostą, dešinį žandą bei skruosto dešinės pusės dalį, kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią užausio sritį, dešinės ausies kaušelio vidurinę bei viršutinę dalis, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą kaklo dešinėje ties dešinio raktikaulio-peties sąnariu, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros vidurinėje dalyje V krūtininio slankstelio lygyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas nugaros dešinėje, stačiakampio formos kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros dešinėje, pereinančią į dešinio klubo sritį, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, dvi išilginės lygiagrečio kraujosruvas su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame bei išoriniame paviršiuose apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje girnelės projekcijoje, muštines žaizdas bei nubrozdinimus blauzdose, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje pėdoje, nubrozdinimą kairės kojos III piršto tolimesnėje dalyje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį – t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei E. L. padarydami dvi muštines žaizdas galvos dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą su nepatikslinto pobūdžio žaizda apatinės lūpos kairėje, kraujosruvą kairio peties viršutinėje dalyje, pereinančią į nugaros kairės pusės viršutinę dalį, kraujosruvą nugaros kairėje mentės kaulo projekcijoje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės išorinėje dalyje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje dešinėje, apatiniame trečdalyje, pereinantį į dešinio peties sritį viršutinę dalį, nubrozdinimą dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, pereinantį į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą liemens dešinėje IV šonkaulio lygyje, kraujosruvą liemens dešinėje apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku, kraujosruvą su nubrozdinimu liemens dešinėje ties klubakaulio didžiojo sparno viršutiniu kraštu, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje, nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės rankos I delnakaulio lūžį, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžį, dešinės pėdos V padikaulio lūžį – t. y. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.V. K. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. L., G. P., E. K., M. B., siekdami, kad nuteistieji A. Z. ir E. L. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 2, tyčia, bendrais veiksmais nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nuteistajam E. K. įbėgus į kambarį Nr. 2 ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu sudavus E. L. į galvos sritį, iškart po to į kambarį įbėgus M. B. ir V. K., V. K. sudavė ne mažiau vieno smūgio A. Z. į veido sritį, tuo pat metu M. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, taip pat tuo metu G. P. į kambarį įbėgęs kartu su A. L., visi kartu – G. P., A. L., M. B., V. K., E. K. bendrais veiksmais spyrė ant grindų gulinčiam A. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po to A. Z. užkėlus ant lovos, A. L. rankose laikydamas ovalios formos medinį pagalį sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Z. per kairį šoną ir vieną kartą per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė daugybinius smūgius E. L. į galvos ir nugaros sritis, kai pastarasis klūpėjo ant grindų ir rankomis buvo užsidengęs veidą, iškart po to, G. P. pamatęs ant lovos gulintį A. Z., pastarajam metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris-keturis smūgius per dešinės rankos dilbį, o pastarajam verčiantis ant kito šono, A. L. mediniu ovalios formos pagaliu vėl sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus E. L. į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių (ar daugiau) trauminiais poveikiais padarydami A. Z. kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią dešinio smilkinio skruostą, dešinį žandą bei skruosto dešinės pusės dalį, kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią užausio sritį, dešinės ausies kaušelio vidurinę bei viršutinę dalis, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą kaklo dešinėje ties dešinio raktikaulio-peties sąnariu, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros vidurinėje dalyje V krūtininio slankstelio lygyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas nugaros dešinėje, stačiakampio formos kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros dešinėje, pereinančią į dešinio klubo sritį, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, dvi išilginės lygiagrečio kraujosruvas su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame bei išoriniame paviršiuose apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje girnelės projekcijoje, muštines žaizdas bei nubrozdinimus blauzdose, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje pėdoje, nubrozdinimą kairės kojos III piršto tolimesnėje dalyje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį – t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei E. L. padarydami dvi muštines žaizdas galvos dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą su nepatikslinto pobūdžio žaizda apatinės lūpos kairėje, kraujosruvą kairio peties viršutinėje dalyje, pereinančią į nugaros kairės pusės viršutinę dalį, kraujosruvą nugaros kairėje mentės kaulo projekcijoje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės išorinėje dalyje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje dešinėje, apatiniame trečdalyje, pereinantį į dešinio peties sritį viršutinę dalį, nubrozdinimą dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, pereinantį į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą liemens dešinėje IV šonkaulio lygyje, kraujosruvą liemens dešinėje apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku, kraujosruvą su nubrozdinimu liemens dešinėje ties klubakaulio didžiojo sparno viršutiniu kraštu, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje, nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės rankos I delnakaulio lūžį, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžį, dešinės pėdos V padikaulio lūžį – t. y. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių pasekoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.M. B. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. L., G. P., V. K., E. K., siekdami, kad nuteistieji A. Z. ir E. L. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 2, tyčia, bendrais veiksmais nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nuteistajam E. K. įbėgus į kambarį Nr. 2 ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu sudavus E. L. į galvos sritį, iškart po to į kambarį įbėgus M. B. ir V. K., V. K. sudavė ne mažiau vieno smūgio A. Z. į veido sritį, tuo pat metu M. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, taip pat tuo metu G. P. į kambarį įbėgęs kartu su A. L., visi kartu – G. P., A. L., M. B., V. K., E. K. bendrais veiksmais spyrė ant grindų gulinčiam A. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po to A. Z. užkėlus ant lovos, A. L. rankose laikydamas ovalios formos medinį pagalį sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Z. per kairį šoną ir vieną kartą per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė daugybinius smūgius E. L. į galvos ir nugaros sritis, kai pastarasis klūpėjo ant grindų ir rankomis buvo užsidengęs veidą, iškart po to, G. P. pamatęs ant lovos gulintį A. Z., pastarajam metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris-keturis smūgius per dešinės rankos dilbį, o pastarajam verčiantis ant kito šono, A. L. mediniu ovalios formos pagaliu vėl sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus E. L. į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių (ar daugiau) trauminiais poveikiais padarydami A. Z. kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią dešinio smilkinio skruostą, dešinį žandą bei skruosto dešinės pusės dalį, kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią užausio sritį, dešinės ausies kaušelio vidurinę bei viršutinę dalis, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą kaklo dešinėje ties dešinio raktikaulio-peties sąnariu, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros vidurinėje dalyje V krūtininio slankstelio lygyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas nugaros dešinėje, stačiakampio formos kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros dešinėje, pereinančią į dešinio klubo sritį, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, dvi išilginės lygiagrečio kraujosruvas su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame bei išoriniame paviršiuose apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje girnelės projekcijoje, muštines žaizdas bei nubrozdinimus blauzdose, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje pėdoje, nubrozdinimą kairės kojos III piršto tolimesnėje dalyje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį – t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei E. L. padarydami dvi muštines žaizdas galvos dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą su nepatikslinto pobūdžio žaizda apatinės lūpos kairėje, kraujosruvą kairio peties viršutinėje dalyje, pereinančią į nugaros kairės pusės viršutinę dalį, kraujosruvą nugaros kairėje mentės kaulo projekcijoje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės išorinėje dalyje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje dešinėje, apatiniame trečdalyje, pereinantį į dešinio peties sritį viršutinę dalį, nubrozdinimą dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, pereinantį į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą liemens dešinėje IV šonkaulio lygyje, kraujosruvą liemens dešinėje apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku, kraujosruvą su nubrozdinimu liemens dešinėje ties klubakaulio didžiojo sparno viršutiniu kraštu, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje, nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės rankos I delnakaulio lūžį, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžį, dešinės pėdos V padikaulio lūžį – t. y. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.E. K. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. L., G. P., V. K., M. B., siekdami, kad nuteistieji A. Z. ir E. L. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 2, tyčia, bendrais veiksmais nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nuteistajam E. K. įbėgus į kambarį Nr. 2 ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu sudavus E. L. į galvos sritį, iškart po to į kambarį įbėgus M. B. ir V. K., V. K. sudavė ne mažiau vieno smūgio A. Z. į veido sritį, tuo pat metu M. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių E. L. į įvairias kūno vietas, taip pat tuo metu G. P. į kambarį įbėgęs kartu su A. L., visi kartu – G. P., A. L., M. B., V. K., E. K. bendrais veiksmais spyrė ant grindų gulinčiam A. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po to A. Z. užkėlus ant lovos, A. L. rankose laikydamas ovalios formos medinį pagalį sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Z. per kairį šoną ir vieną kartą per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė daugybinius smūgius E. L. į galvos ir nugaros sritis, kai pastarasis klūpėjo ant grindų ir rankomis buvo užsidengęs veidą, iškart po to, G. P. pamatęs ant lovos gulintį A. Z., pastarajam metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris-keturis smūgius per dešinės rankos dilbį, o pastarajam verčiantis ant kito šono, A. L. mediniu ovalios formos pagaliu vėl sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo pat metu G. P. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus E. L. į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt aštuonių (ar daugiau) trauminių poveikių pasekoje padarydami A. Z. kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią dešinio smilkinio skruostą, dešinį žandą bei skruosto dešinės pusės dalį, kraujosruvą galvos dešinėje, apimančią užausio sritį, dešinės ausies kaušelio vidurinę bei viršutinę dalis, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą kaklo dešinėje ties dešinio raktikaulio-peties sąnariu, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros vidurinėje dalyje V krūtininio slankstelio lygyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas nugaros dešinėje, stačiakampio formos kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros dešinėje, pereinančią į dešinio klubo sritį, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, dvi išilginės lygiagrečio kraujosruvas su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame bei išoriniame paviršiuose apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi lygiagrečias kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje girnelės projekcijoje, muštines žaizdas bei nubrozdinimus blauzdose, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdą dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje pėdoje, nubrozdinimą kairės kojos III piršto tolimesnėje dalyje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį – t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei E. L. padarydami dvi muštines žaizdas galvos dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą su nepatikslinto pobūdžio žaizda apatinės lūpos kairėje, kraujosruvą kairio peties viršutinėje dalyje, pereinančią į nugaros kairės pusės viršutinę dalį, kraujosruvą nugaros kairėje mentės kaulo projekcijoje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės išorinėje dalyje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje dešinėje, apatiniame trečdalyje, pereinantį į dešinio peties sritį viršutinę dalį, nubrozdinimą dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, pereinantį į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą liemens dešinėje IV šonkaulio lygyje, kraujosruvą liemens dešinėje apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku, kraujosruvą su nubrozdinimu liemens dešinėje ties klubakaulio didžiojo sparno viršutiniu kraštu, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje, nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės rankos I delnakaulio lūžį, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžį, dešinės pėdos V padikaulio lūžį – t. y. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje kaltinamųjų G. P., A. L., M. B., V. K. ir E. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, požymius. Bausmės skiriamos, vadovaujantis BK 54 - 55, 61 bei 91 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantės teigimu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių. Anot skundo autorės, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P., A. L., V. K., M. B. ir E. K. bausmes, neatsižvelgė į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis ne tik nubausti veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuteistąjį nuo bet kokių nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti nusikaltusius asmenis, siekiant priversti juos laikytis įstatymų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis uždavinys, keliamas bausmės skyrimo procesui, kad bausmė būtų teisinga, kadangi bausmės skyrimas yra teisingumo vykdymo aktas.Skunde nurodoma, kad dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai parinktų per švelnių bausmių dydžių G. P., A. L., V. K., M. B. ir E. K., bausmės tikslai nebus pasiekti, o bausmės dydis yra nepakankamai individualizuotas kaltinamųjų atžvilgiu, kad juos teisingai nubausti ir paveikti taip, kad pastarieji ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, toks sprendimas prieštarauja ir teisingumo principui, kurio įgyvendinimo užtikrinimas taip pat yra viena iš BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų bausmės paskirčių.Skunde pažymima, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau G. P. teisiamas antrą kartą, šį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, šiuo metu bausmę atlikęs jis nesimoko ir nedirba, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, kadangi jis buvo dešimt kartu baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius drausmės pažeidimus, konfliktiškas, nereaguojantis į pastabas, nemandagus darbuotojų atžvilgiu, nesistengiantis keisti savo elgesio, besilaikantis kriminalistinės nuteistųjų subkultūros taisyklių, lengvai pasiduodantis neigiamai kitų asmenų įtakai.Skunde tvirtinama, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau A. L. teisiamas penktą kartą, neišnykus teistumui už sunkaus savo šeimos nario arba artimo giminaičio sveikatos sutrikdymą, šį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šiuo metu atliekantis bausmę.Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau V. K. teisiamas šeštą kartą, be kita ko už nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų padarymą, šį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.Skunde pažymima, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau M. B. teisiamas devintą kartą, šį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir neišnykus teistumams, tarp kurių už vagysčių ir plėšimo padarymą, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė.Skunde teigiama, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau E. K. teisiamas antrą kartą, šį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir neišnykus teistumui už sunkaus nusikaltimo kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą bei to paties asmens apiplėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, jo elgesys bausmės atlikimo metu nesikeičia į teigiamą pusę.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo jį išteisinti arba sušvelninti bausmę.Skundo autorius nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas susidarė išankstinę nuomonę, jog jis kaltas. Teismas rėmėsi antraisiais A. Z. parodymais, manydamas, kad jie teisingi ir tikslūs. A. Z. matė, kad kambaryje dar buvo A. A., jis rėkė, kad vis tiek išeisite iš būrio, nepareisite, tada A. A. pasakė, jog jis eitų iš būrio. Pažymi, kad teismas patikėjo A. A. parodymais, kad jis ten nedalyvavo, o apelianto parodymais nepatikėjo. Skundo autorius abejoja liudytojų parodymais, jog matė jį, išeinantį iš kambario Nr. 2, kur buvo įvykdytas nusikaltimas, kadangi jis gyvena kambaryje Nr. 3. Mano, kad liudytojai susimaišė, nes nurodytų kambarių durys yra šalia, o koridorius ilgas.Skunde teigiama, kad apeliantas iki šio įvykio pataisos namuose nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis ilgą laiką. Pataisos namų darbuotoja L., po įvykio jį išsikvietė ir pasakė, kad žino, jog tai apelianto darbas, ji jį „sudegins“ ir išveš į (duomenys neskelbtini). Po to skundo autorių įrašė budėti prie KPP patalpų, kur pareigūnai iš jo tyčiojosi, jis jausdavo didelį spaudimą. Apeliantui nežinant, jam surašė dvi nuobaudas, kitas dvi gavo savo noru, nes neatlaikė spaudimo. Pažymi, kad iki įvykio buvo paskatintas 10 kartų, 6 kartus buvo išvykęs už pataisos namų sienų trumpalaikėm išvykom, jis elgėsi nepriekaištingai. Taip pat teigia, kad po įvykusių muštynių jis buvo apkaltintas ir sužlugdytas, po įvykio labai daug žmonių neteisėtai gavo nuobaudas ir buvo išvežti. Apeliantui buvo pakeista charakteristika. Teigia, kad pataisos namuose yra nuo 16 m., iki įvykio elgėsi gerai ir nepriekaištingai, dabar taip pat elgiasi gerai, nekonfliktuoja su pareigūnais, tačiau (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo sunku priprasti prie režimo, todėl gavo kelias nuobaudas. Be to, buvo sunku susitaikyti su tuo, kad yra kaltinamas, nors nepadarė nusikaltimo. Taip pat nurodo, kad 2015 m. prarado tėtį, mamos neteko anksčiau, turi tik jaunesnį brolį. Pažymi, kad ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas jaunas ir kvailas, tik būdamas pataisos namuose suprato, jog šioje vietoje praranda visą savo gyvenimąApeliaciniame skunde nuteistasis A. L. prašo jį išteisinti arba nusprendus, jog apeliantas kaltas, sušvelninti bausmę – taikyti jam lygtinį paleidimą ir paskirti pasižadėjimą neišvykti, žymėtis vyriausiajame policijos komisariate, skirti griežtas sąlygas.Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog jis kaltas, remdamasis dalykais, kurių nebuvo. Nors teismas nustatė, jog apeliantas dalyvavo A. Z. ir E. L. sumušime, apeliantas pažymi, kad jis E. L. pažįsta, su juo yra draugai, pataisos namuose sutarė, o su A. Z. nebendravo, tačiau pykčio ar konfliktų nebuvo, yra dalyvavę draugiškose sporto varžybose. Teigia, kad nesupranta, kodėl A. Z. jį apkaltino. Jam kylą klausymų, kodėl A. Z. pirmuose savo parodymuose sakė, jog jų santykiai buvo geri, o vėliau pasakojo nebūtas nesąmones. Skunde tvirtinama, kad pas A. Z. lankydavosi KŽS viršininkė L. V., todėl mano, kad ji jį įtikino taip surašyti, darė jam spaudimą. Apeliantas pats ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą. Nurodo, kad asmenys, sulaukę pilnametystės, už gerą elgesį gali būti palikti atlikti bausmę nepilnamečių pataisuos namuose, o pasilikę bijo važiuoti į suaugusių pataisos namus, nes pagal subkultūrą jų rangas ten žemesnis. Mano, kad KŽS darbuotoja galėjo gąsdinti pilnamečių pataisos namais, jį patį gąsdino. Teigia, kad skundo autorių įtikinėjo, tačiau jis laikėsi savo tiesos, ji netikėjo, provokavo konfliktą, bet jis neturėjo nuobaudų. L. V. po bausmės izoliatoriaus patalpino jį į KPP kamerą, iškėlė į kalėjimą, po to grąžino į KPP patalpas, per ją gavo 3 nesąmoningas nuobaudas. Žino, kad jai iškelta baudžiamoji byla.Apeliantas pažymi, kad A. Z. teismo salėje nepripažino, jog davė tuos parodymus, nurodė, kad su skundo autoriumi gerai sutarė, tarp jų ginčų nebuvo.Anot apelianto, liudytojai tiksliai nieko nepasakė, jie nieko tiksliai nematė, tik girdėjo. Skundo autorius pats pripažino, kad buvo nuėjęs prie kambario Nr. 2. Dauguma liudytojų dar nurodo A., M., B., K., K., tačiau jie dingo (A. tapo specialiuoju liudytoju). Be to, dauguma liudytojų apelianto neįvardino. Skundo autoriaus teigimu atsižvelgtina į A. Z., P., K. parodymus.Skundo autorius taip pat nurodo, kad asmuo, atėjęs pas KŽS specialistę duoti parodymus, gaudavo ir informacijos – ji nurodydavo pavardes, o jiems likdavo tik patvirtinti, nors jie to nežino. Teigia, kad apeliantą su kitais nuteistaisiais padarė įtariamaisiais ir darė viską, kad jie būtų kaltinamaisiais. Skundo autorius atkreipia dėmesį į jo charakteristiką. Teigia, kad iki tol, kol darbuotojai nepradėjo „deginti“, jis neturėjo nei vienos nuobaudos, buvo skatintas už gerą elgesį 3 kartus buvo laisvėje, dirbo. Nurodo, kad jis paslaugus, padarė išvadas, subrendo. Būdamas 13 m. buvo išvežtas į socialinį centrą, dabar jam 19 m., jis dar nebuvo laisvėje, suvokia savo klaidas, gailisi. Pažymi, kad 2016 m. rugsėjį turėjo išeiti iš pataisos namų, buvo 2 kartus svarstytas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau pagal dokumentus tuo metu neturėjo, kur apsistoti. Šiuo metu išėjęs iš pataisos įstaigos apsistotų pas seserį, kuri turi sveikatos problemų, turėtų darbo vietą, padėtų tėvams, nes dirba tik mama, iš kurios darbo užmokesčio 70 procentų atskaičiuojama antstolei už apeliantui paskirtas baudas. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir jį išteisinti arba nusprendus, jog apeliantas kaltas, skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.Skundo autorius nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius faktinius duomenis, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė. Dėl šių priežasčių nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas.Anot apelianto, apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiojo A. Z. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė prieštaringus parodymus. Pirmos apklausos metu jis nenurodė, kas jį sužalojo, teigdamas jog nematė. Tačiau antros apklausos metu, A. Z. įvardijo asmenis, kurie jį sužalojo. Nurodė, kad skundo autorius jam rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Apklausiant teisme, A. Z. parodė, kad iš tikrųjų jis nežino kas jį sužalojo, t. y., atsisakė savo parodymų, duotų antros apklausos metu. A. Z. teismui bandė paaiškinti kodėl jis davė tokius parodymus, tačiau teismas jo neišklausė. Nors išvadą, kad teisingi A. Z. parodymai duoti antros apklausos metu, teismas grindžia antrą apklausą atlikusios (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų kriminalinės žvalgybos viršininkės L. V. parodymais, kad apklausos metu ji viską užrašė taip kaip pasakojo A. Z. ir kad šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tačiau, apelianto teigimu, kad kriminalinės žvalgybos ir (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojos yra tos pačios sistemos darbuotojos ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Skundo autoriui kelia abejonių A. Z. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad jis netrukus bus išleistas iš pataisos namų, todėl norintis, kad veika būtų atskleista ir kalti asmenys nubausti, t. y., ar išsakytus teiginius galėjo pasakyti pats A. Z., kadangi teisminio tyrimo metu jis šiuos parodymus paneigė.Skunde tvirtinama, kad apelianto kaltė dar įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais liudytojų A. P., P. P. E. S. parodymais. Skundo autoriaus manymu, šių liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. P. apklausų metu neparodė, kad mušant nukentėjusiuosius dalyvavo apeliantas, t. y., kad jis kartu su kitais nuteistaisiais 2014 m. rugsėjo 22 d. vakare, sužalojo nukentėjusiuosius.Liudytojas P. P. įvykio nematė, tačiau apie tai, kad nukentėjusiuosius mušė apeliantas kartu su kitais keturiais nuteistaisiais jis sužinojo iš liudytojo B. pasakojimo. Tačiau B., apklaustas liudytoju, nepatvirtino tokių P. P. parodymų, nes jis pats įvykio nematė ir jam nežinomi asmenys sužaloję nukentėjusiuosius ir apie tai P. P. nepasakojo.Liudytojas E. S. įvykio metu nebuvo pataisos namuose, apie patį įvykį sužinojo, kai grįžo į pataisos namus. Apklausoje jis nurodė, kad kažkas iš nuteistųjų, bet kas, jis neprisimena, jam pasakojo, jog nukentėjusiuosius sumušė devyni asmenys. Be nuteistųjų šioje byloje, jis nurodė, jog nukentėjusiuosius mušė ir liudytojais byloje apklausti M., A., B., K..Anot apelianto, liudytojų P. P. ir E. S. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes liudytojo P. P. parodymai yra išvestiniai iš liudytojo B. parodymų, tačiau pastarasis neigia pasakojęs P. P. tokias aplinkybes, kurias šis liudija, o liudytojas E. S. negali nurodyti informacijos gavimo šaltinio ir jo parodymų negalima patikrinti.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam A. Z. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau dvidešimt aštuonių smūgių pasėkoje, o nukentėjusiajam E. L. – ne mažiau dvidešimties smūgių pasėkoje, skundo autorius tvirtina, kad tokie teiginiai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms. Jose nurodyta, kad A. Z. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas 2 smūgių pasekoje, o E. L. – trijų smūgių pasekoje.Be to, skunde teigiama, kad nebuvo atskleistas BK 138 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos veikos turinys, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apeliantas nukentėjusiųjų A. Z. ir E. L. atžvilgiu smurtavo iš chuliganiškų paskatų.Skunde nurodoma, kad aukščiau nurodyti nuosprendžio trūkumai duoda pagrindą manyti, jog apylinkės teismas įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taip pat nebuvo įvertintos BPK 1 straipsnio nuostatos. Šie pažeidimai, apelianto manymu, yra esminiai, kadangi sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą nuosprendį (BK 369 straipsnio 3 dalis).Skundo autorius taip pat mano, kad apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, susirado darbą, šiuo metu legaliai dirba, 2016 m. liepos 23 d. įregistruota jo santuoka. Jis iš pagrindų pakeitė savo gyvenimo būdą, dabar jo prioritetai – darbas ir šeima. Pasiuntus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą ir tai labai pablogins jo šeimos finansinę situaciją, nes žmona laukiasi kūdikio, todėl ji negalės dirbti ir nebus lėšų pragyvenimui jai ir kūdikiui.Nuteistojo E. K. atsiliepime (atsikirtime) į apeliacinius skundus prašoma jį išteisinti arba sumažinti jam paskirtą bausmę.Atsiliepimo autorius nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, apylinkės teismas susidarė išankstinę nuomonę, kad jis kaltas. Teismas gilinosi tik į antrus A. Z. parodymus, neklausė kitų liudytojų parodymų. Pažymi, kad A. Z. teisme nurodė, jog antrų parodymų nedavė, sakė, kad jį nori sužlugdyti KŽS darbuotoja L. V.. Teigia, kad ši darbuotoja darydavo spaudimą ir kitiems nuteistiesiems. Mano, kad L. V. prisidėjo prie antrų A. Z. parodymų.Atsiliepime tvirtinama, kad liudytojai nurodė, jog E. K. gyveno kambaryje Nr. 7 ir nusikaltimo padarymo metu buvo jame. Nors keli liudytojai teigė, kad matė jį, darantį nusikaltimą, tačiau „matė“ per kitus asmenis, t. y., kažkas pasakė, kažkur girdėjo ar pats sugalvojo. Atsiliepime teigiama, kad prokurorė nenorėjo klausyti ir neklausė E. K. išteisinančių faktų. Mano, kad buvo susidaryta išankstinė nuomonė.Anot atsiliepimo autoriaus, jis bausmę atlieka nuo 16 m., suprato savo klaidas ir poelgius, dėl jų padarė išvadas. Pažymi, kad laisvėje turi tėvus, kuriais turi rūpintis.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai pritarė nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė šiuos apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės skundą atmesti, prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą ir atmesti nuteistųjų skundus.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės S. Blum ir nuteistųjų M. B., A. L., V. K. apeliaciniai skundai atmetami.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistieji M. B., A. L. ir V. K. ginčija savo kaltę ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, todėl prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydžiais, prašo nuteistiesiems paskirtas bausmes griežtinti.Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo ir įrodymų vertinimo.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, jeigu dėl to nukentėję asmenys prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jiems nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nuteistieji M. B., A. L. ir V. K. neigia, kad sumušė nukentėjusiuosius E. L. ir A. Z., t. y., padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. B., A. L. ir V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistųjų M. B., A. L. ir V. K. argumentai, kuriais šie siekia būti išteisinti, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Nuteistieji M. B., A. L. ir V. K. nurodo, kad jų kaltė dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo neįrodyta, kadangi, įvykio metu buvo savo kambariuose Nr. 3 (M. B. ir V. K. atveju) ir Nr. 15 (A. L. atveju), o nukentėjusiojo A. Z. ir liudytojų, tvirtinusių, mačius nuteistuosius nukentėjusiųjų E. L. ir A. Z. kambaryje Nr. 2 arba išeinant iš jo, parodymai nepatikimi. Tačiau su šiais apeliantų teiginiais aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, savo kambaryje Nr. 2 buvo sumušti nukentėjusieji E. L. ir A. Z., kuriems nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad šią nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nuteistaisiais – G. P. bei E. K., padarė M. B., A. L. ir V. K..Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. išsamiai nurodė jo ir E. L. sumušimo aplinkybes, jog būnant kambaryje su E. L. įbėgo E. K., trenkė metaliniu strypu E. L., jis (A. Z.) nustūmė E. K., tuo metu į kambarį įbėgo M. B. ir V. K., pastarasis kumščiu smūgiavo E. L., bet pataikė jam (A. Z.), jis (A. Z.) bandė išstumti V. K. iš kambario, bet jie nukrito, tuo metu matė, kad M. B. stumdosi su E. L. ir pastarajam smūgiavo, bet kiek kartų, nežino, taip pat matė, kad atėjo G. P., kuris turėjo metalinį strypą, jis (A. Z.) nespėjo atsikelti, pajuto ne mažiau dešimties kojų spyrių į įvairias kūno vietas, suprato, kad spardo ne vienas žmogus, saugodamasis dengėsi veidą rankomis, bet į galvą taip pat įspyrė keletą kartų, kambaryje tuo metu buvo M. B., G. P., V. K., vėliau atsidūrė ant lovos, pamatė A. L., kuris su mediniu pagaliu, jam smūgiavo per kairį šoną, per kairę ranką, per jos dilbį, dėl to jis vertėsi ant kairio šono, pamatė, kad G. P. metaliniu strypu sudavė smūgius E. L. per galvą, nugarą, G. P. taip pat sudavė su metaliniu strypu jam (A. Z.) per dešinės rankos dilbį, tris ar keturis smūgius, jis (A. Z.) vėl vertėsi ant kito šono, tada A. L. vėl jam ne mažiau kaip 2 kartus smūgiavo mediniu pagaliu per kairės rankos dilbį. Kai A. L. nustojo jį mušti, pamatė, kad G. P. dar smūgiavo E. L. su metaliniu strypu. Patalpoje vis dar buvo M. B. ir V. K. (t. 1, b. l. 18-19). Nors E. L. teigė, jog nematė, kas smurtavo prieš jį ir A. Z., tačiau patvirtino, kad jį mušė daiktu, taip pat juto kojų, rankų smūgius, kuriuos galėjo padaryti ne vienas asmuo (t. 1, b. l. 28, t. 4, b. l. 122-123). Specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuota, kad A. Z. ir E. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti atitinkamai dvidešimt aštuonių (ar daugiau) ir dvidešimties (ar daugiau) trauminių poveikių metu, be to, iš išvadų matyti, jog padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir mastas atitinka nukentėjusiojo A. Z. nurodytą aplinkybių seką (t. 1, b. l. 22-27, 31-34). Kad smurtinius veiksmus atliko A. Z. nurodyti nuteistieji patvirtina liudytojų A. P., P. P., E. S. ir M. M. parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. P. matė nuteistuosius M. B. ir A. L. nukentėjusiųjų kambaryje tuo metu, kai juos metaliniu strypu mušė G. P., o E. K. laikė kitą kruviną metalinį strypą, A. Z. buvo kruvinas, gulėjo ant lovos, o E. L. kruvinas gulėjo ant žemės. Be to, liudytojui A. P. nuteistasis E. K. vėliau pasakojo įvykio aplinkybes, kad viską suplanavo 2014 m. rugsėjo 21 d., jis (E. K.) pirmas trenkė E. L., A. Z. bandė jį sutramdyti, tada atbėgo kiti nuteistieji ir mušė nukentėjusiuosius, t. y., kažkuris daužė E. L. koją, o A. L. šokinėjo pastarajam ant galvos (t. 1, b. l. 68, 72-74, t. 5, b. l. 45). Tai, kad buvo iš anksto planuojamas nukentėjusiųjų užpuolimas, o į jų kambarį pirmas nuėjo E. K., jam iš paskos nuėjo ir kiti nuteistieji, tarp kurių buvo ir M. B., A. L. bei V. K., nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, patvirtino ir liudytojai P. P. bei E. S. (t. 1, b. l. 43, 60, 66-67, t. 5, b. l. 82-83). O liudytojas M. M. matė, kad iš kambario Nr. 2 išėjus sumuštam A. Z., iš paskos išėjo ir nuteistieji M. B. bei A. L. (t. 1, b. l. 48, t. 6, b. l. 50). Aptarti duomenys rodo, kad M. B., A. L. ir V. K. įvykio metu buvo kambaryje Nr. 2 ir paneigia jų versijas, kad jie nemušė E. L. ir A. Z., kadangi buvo savo kambariuose. Nukentėjusysis A. Z. nurodė nuteistuosius M. B., A. L. ir V. K. kaip asmenis sužalojusius jį bei E. L. 2014 m. spalio 6 d. apklausos metu. Apeliantai abejoja šių A. Z. parodymų objektyvumu ir teisingumu, kadangi nukentėjusysis paneigė šiuos parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, o pareigūnė, fiksavusi A. Z. paaiškinimus, galimai darė jam spaudimą, nes yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau, kolegija, pažymi, kad tai, jog A. Z. pirmosios instancijos teisme neigė buvus 2014 m. spalio 6 d. apklausą, o vėliau nurodė, jog pasirašė šioje apklausoje užfiksuotus parodymus jų neskaitęs, nėra pakankamas pagrindas netikėti šiais parodymais. Pastebėtina, kad 2014 m. spalio 6 d. parodymus jis davė būdamas ligoninėje, žinodamas, kad iš jos išeis į laisvę ir negrįš į įkalinimo įstaigą, o bylos nagrinėjimo teisme metu A. Z. nurodė, jog jis vėl yra pataisos namuose. Be to, teiginius apie 2014 m. spalio 6 d. parodymų nebuvimą ar apklausoje užfiksuotų parodymų pasirašymą jų neskaičius, paneigė A. Z. apklausą fiksavusi liudytoja L. V. bei šioje apklausoje dalyvavusi liudytoja A. B. (t. 5, b. l. 44-45, 135-136). O tai, kad nukentėjusiajam galėjo būti daromas spaudimas, liudytojos, dalyvavusios apklausoje, buvo suinteresuotos bylos baigtimi, yra deklaratyvūs teiginiai. 2014 m. spalio 6 d. apklausos protokole nenurodyta jokių aplinkybių dėl A. Z. daryto spaudimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl L. V. ar A. B. galimai neteisėtų veiksmų vykdant nukentėjusiojo apklausą. Priešingai, bylos duomenys – nukentėjusiojo E. L., liudytojų A. P., P. P., E. S. ir M. M. parodymai, specialistų išvadose užfiksuota informacija apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes, iš esmės sutampa su A. Z. 2014 m. spalio 6 d. apklausoje nurodytais paaiškinimais ir patvirtina, kad jis matė būtent M. B., A. L. ir V. K.. Nors nuteistieji nurodo, kad liudytojų A. P., P. P., E. S. parodymai prieštaringi ir nepakankami jų kaltei įrodyti, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino konflikte dalyvavusių ir jį mačiusių ar konfliktą girdėjusių asmenų parodymus, juos palygino tarpusavyje ir motyvuotai pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Nors V. K. apeliaciniame skunde taip pat abejojama pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atskleistas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos nusikalstamos veikos turinys, kadangi apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis smurtavo nukentėjusiųjų E. L. ir A. Z. atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų, pažymėtina, kad nurodyti nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs. Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo V. K. veiksmai, neišeinant iš kaltinimo ribų, vertinti tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus veikos požymius, o tai, jog V. K. praeityje smurtavo iš chuliganiškų paskatų nurodyta tik kaip jį charakterizuojanti aplinkybė, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina nuosprendžio motyvams dėl M. B., A. L. ir V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl šioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.Kaip minėta nuteistųjų M. B., A. L. ir V. K. apeliaciniuose skunde keliamas bausmės švelninimo klausimas, o prokurorės apeliaciniame skunde, nurodoma, kad visiems penkiems nuteistiesiems paskirtos bausmės per švelnios. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Jei teismas skiria bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgiama į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų.Skundžiamu nuosprendžiu G. P., A. L., V. K., M. B. ir E. K. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą. G. P. nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. L. – nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, V. K. – nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, M. B. – 2 metų laisvės atėmimo bausme; E. K. – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis A. L. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis V. K. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis M. B. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis E. K. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Skirdamas bausmę G. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytas siekiant, jog E. L. ir A. Z. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, teisiamas antrą kartą, anksčiau teistas už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, inkriminuotą nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu bausmę atlikęs, nesimoko ir nedirba, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas neigiamai. G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad G. P. veiką padarė bendrininkų grupe. Paskirdamas laisvės atėmimą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei nurodyta bausmės rūšis nepakanka pakeisti G. P. nusikalstamiems polinkiams, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad G. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį itin nukentėjusiesiems sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, bausmės šiuo atveju griežtinti, kaip to prašo prokurorė, nereikia. Skirdamas bausmes A. L., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant, jog E. L. ir A. Z. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokosi pataisos namų mokymosi įstaigoje, teisiamas penktą kartą, tarp kurių už sunkaus savo šeimos nario arba artimo giminaičio sveikatos sutrikdymą, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai. A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. L. veiką padarė bendrininkų grupe. Paskirdamas laisvės atėmimą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei nurodyta bausmės rūšis nepakanka pakeisti A. L. nusikalstamiems polinkiams, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. L., būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį itin nukentėjusiesiems sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, bausmės šiuo atveju griežtinti ar švelninti nereikia. Skirdamas bausmę V. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant, jog E. L. ir A. Z. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, nesimoko ir nedirba, nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, teisiamas šeštą kartą, tarp kurių už nesunkaus sveikatos sutrikdymą ir nesunkaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai. V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. K. veiką padarė bendrininkų grupe. Paskirdamas laisvės atėmimą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei nurodyta bausmės rūšis nepakanka pakeisti V. K. nusikalstamiems polinkiams, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. K., padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį itin nukentėjusiesiems sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, bausmės šiuo atveju griežtinti ar švelninti nereikia. Skirdamas bausmę M. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytas siekiant, jog E. L. ir A. Z. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, nesimoko ir nedirba, nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, teisiamas devintą kartą, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai. M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. B. veiką padarė bendrininkų grupe. Paskirdamas laisvės atėmimą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei nurodyta bausmės rūšis nepakanka pakeisti M. B. nusikalstamiems polinkiams, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad M. B., padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį itin nukentėjusiesiems sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, bausmės šiuo atveju griežtinti ar švelninti nereikia. Skirdamas bausmę E. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytas siekiant, jog E. L. ir A. Z. išeitų iš paprastosios grupės teritorijos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, nesimoko ir nedirba, nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą ir už plėšimą, teisiamas antrą kartą, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas neigiamai. E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. B. veiką padarė bendrininkų grupe. Paskirdamas laisvės atėmimą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei nurodyta bausmės rūšis nepakanka pakeisti E. K. nusikalstamiems polinkiams, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad E. K., padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį itin nukentėjusiesiems sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, bausmės šiuo atveju griežtinti. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji A. L. ir V. K. prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y., pritaikyti BK 75 straipsnį iš paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis A. L. ir V. K. nebūtų įgyvendinta, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką A. L. ir V. K. padarė bendrininku grupe, būdami teisti ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai A. L. ir V. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra įstatyminio pagrindo jiems taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum ir nuteistųjų M. B., A. L. (A. L.), V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.