Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-11-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-11-23 nutarimu F. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 42 Eur bauda, už tai, kad jis 2016-11-09, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į sankryžą, kurioje buvo kliūtis, stovėjo automobilis, vairuotojas buvo priverstas sustoti sankryžoje ir trukdė kitų automobilių eismui, pradėdamas važiuoti atsitrenkė į iš dešinės (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį automobilį Volvo, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, ir tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 160 punktų reikalavimus.

F. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad jis važiavo iš LSMU bendrabučio, esančio Žaliakalnyje, į klinikas, užsiėmė trečią eismo juostą ir važiuojant kartu su priekyje esančiu automobiliu, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ((duomenys neskelbtini)). Esant sankryžoje, priekyje jo esantis automobilis parodė kairį posūkio signalą, jis persirikiuoti į kitą eismo juostą negalėjo dėl didelio automobilių srauto, todėl važiavimo krypties nekeitė. Priekyje jo nusukus automobiliui į kairę, jis pradėjo važiuoti tiesiai ir jam staiga ir netikėtai atsirado kliūtis iš dešinės pusės, nei fiziškai, nei techniškai automobilio sustabdyti negalėjo, todėl susidūrė su automobiliu Volvo. Išlipus iš automobilių, kilo ginčas, kas yra kaltas, bet, po to, kai abejonių neliko dėl kaltės, jie automobilius patraukė iš įvykio vietos užpildyti eismo įvykio deklaracijos. Įvykio vietoje jos nepildė dėl didelio automobilių srauto. Bet patraukus automobilius ir Volvo vairuotojai pabendravus telefonu su savo vyru, buvo apkaltintas jis, todėl jis iškvietė policiją. Kalta yra automobilio Volvo vairuotoja, nes pažeidė KET, jam neleido pabaigti manevro esant raudonam šviesoforo signalui, ji turėjo jį išleisti iš sankryžos. Vairuotoja savo kaltės neneigė. Mano, kad Volvo vairuotojos vyras kalbėdamas galėjo įtakoti policijos pareigūnus, nes tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai ir šališkai I. V. naudai, byloje nėra jo braižytos įvykio schemos.

F. K. atstovas advokatas G. M. prašė bylą nutraukti. Mano, kad byloje yra klaidų. Pirma. Byloje esanti schema yra klaidinga, ji surašyta iš I. V. pasakojimų. Antra. I. V. klaidos – taisyklė iš dešinės, buvo tamsu, ji nematė sankryžoje įvažiavusio F. K. automobilio ir lėmė jos kelių eismo taisyklių 160 ir 161 punktų pažeidimus, t. y. įvažiuoti į sankryžą, kai ji yra užimta, griežtai draudžiama. Trečia. Nėra byloje paties F. K. braižytos eismo įvykio schemos.

2017-02-24 posėdyje dalyvavusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atstovė R. G. skundą paliko spręsti teismui.

Liudytoja I. V. parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Ji nepamena nuo kurios gatvės važiavo, sustojo prie šviesoforo antra, nes jai reikėjo tiesiai kirsti minėtą sankryžą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, prieš ją stovėjęs automobilis nuvažiavo ir ji važiavo paskui jį. Buvo labai tamsu ir ji neįvertino, kurioje vietojo stovėjo pareiškėjo automobilis ir, ar jis bandys važiuoti ar ne. Įvyko eismo įvykis. Pareiškėjo automobilis įvažiavo į jos automobilio vairuotojo pusės abi dureles. Abu išlipę iš automobilių susitarė, kad patrauks automobilius ir užpildys eismo įvykio deklaraciją. Pavažiavus į šoną, paaiškėjo, kad jie skirtingai suprato avarijos aplinkybes, jos nuomone kaltas F. K.. Todėl buvo iškviesta policija. Ji vyrui skambino, prašė paimti vaiką iš darželio, vyras buvo atvažiavęs į įvykio vietą, pasiėmė vaikišką kėdutę, bet su policijos pareigūnais nekalbėjo. Policijoje F. K. braižė schemą ir pateikė pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį tuoj po įvykio buvo pradėta tik prieš F. K., nors eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, abu eismo dalyviai neigė savo kaltę. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad kilo eismo įvykis, kuriame dalyvavo F. K. ir I. V. ir dėl to ginčo byloje nėra.

Problema yra tai, ar F. K. veiksmai buvo pagrindine įvykio priežastimi, ar I. V. veiksmai.

F. K. tiek savo skunde, tiek posėdžio metu teigė, jog ne jo, o I. V. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. F. K. nurodė, jog jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių KET reikalavimų, kadangi įvažiavo į (duomenys neskelbtini) sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui – degant žaliam, paskui jį važiuojantį automobilį, palaukė kol priekyje esantis automobilis nusuks į kairę, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, norėjo pabaigti manevrą kaip tai numatyta KET ir pradėjo važiuoti tiesiai. Staiga ir netikėtai jam iš dešinės pusės į sankryžą įvažiavo moters vairuojamas Volvo automobilis ir įvyko susidūrimas. Išlipus iš automobilių, kilo ginčas, kas yra kaltas, išsiaiškinus, kas kaltas, jie automobilius patraukė iš įvykio vietos užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bet patraukus automobilius ir Volvo vairuotojai pabendravus su savo vyru, buvo apkaltintas jis, todėl jis iškvietė policiją. Mano, kad kalta yra automobilio Volvo vairuotoja, nes pažeidė KET, jam neleido pabaigti manevro esant raudonam šviesoforo signalui, ji turėjo jį išleisti iš sankryžos. Pažymėtina, jog F. K. paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, iš esmės analogiški jo iš karto po eismo įvykio duotiems rašytiniams paaiškinimams (administracinio teisės pažeidimo medžiagos b. l. 8), tik juos tiksliau papildantys.

Teismo posėdžio metu apklausta I. V. nurodė kitokias eismo įvykio kilimo aplinkybes, tai yra, jog ji nepamena nuo kurios gatvės važiavo, sustojo prie šviesoforo antra (kylant ant viaduko nuo degalinės „Statoil“ ir (duomenys neskelbtini)), nes jai reikėjo tiesiai kirsti minėtą sankryžą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, prieš ją stovėjęs automobilis nuvažiavo ir ji važiavo paskui jį. Buvo labai tamsu ir ji neįvertino, kurioje vietojo stovėjo F. K. automobilis ir, ar jis bandys važiuoti ar ne. Įvyko eismo įvykis. Abu išlipę iš automobilių susitarė, kad patrauks automobilius ir užpildys eismo įvykio deklaraciją. Pavažiavus į šoną, paaiškėjo, kad jie skirtingai suprato avarijos aplinkybes, jos nuomone kaltas F. K., todėl ji pasiūlė iškviesti policiją.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl eismo įvykio mechanizmo bei konkrečios eismo įvykio situacijos vystymosi, faktinių jo aplinkybių, byloje svarbus eismo įvykio mechanizmas, kuris gali būti nustatytas tik pagal automobilių padėtį po eismo įvykio, o ne tik tiesioginių įvykio dalyvių F. K. ir I. V. parodymais. Automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti, byloje esančios schemos neaiškios ir klaidinančios (administracinio teisės pažeidimo medžiagos b. l. 5, 7), nėra galimybės nustatyti automobilių padėties po eismo įvykio, kurių nuosekli sisteminė analizė ir sugretinimas sudarytų pagrindą pašalinti prieštaravimus tarp tiesioginių eismo įvykio dalyvių paaiškinimų bei ATPK 257 straipsnio prasme leistų įvertinti kiekvieno iš jų patikimumą. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateikta I. V. braižyta įvykio vietos schema (administracinio teisės pažeidimo medžiagos b. l. 6), tuo tarpu F. K. braižytos schemos nėra, nors jis tvirtino, kad policijoje braižė ir schemą pateikė pareigūnams budinčioje dalyje. Šią aplinkybę patvirtino ir I. V., jog policijoje F. K. braižė schemą ir pateikė pareigūnams. Įvykio liudytojų nėra, sankryža nestebima vaizdo kameromis.

Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įvertinus faktą, jog eismo įvykio vietoje eismo tvarką pakeitę kelio ženklai pastatyti 2016-12-13 (b. l. 45), byloje pateikta 2017-01-06 fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis su jau pasikeitusiais kelio ženklais (b. l. 27-28), todėl nėra aišku, kokie ženklai galiojo ir kokia tvarka vyko eismas aktualioje vietoje, kas leistų įvertinti ne tik F. K. veiksmus, bet ir patikrinti jo parodymų patikimumą bei ištirti, ar KET reikalavimų nepažeidė ir I. V..

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių F. K. kaltę, nepateikė.

F. K. neigiant savo kaltę ir nesat kitų byloje patikimų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjui inkriminuojamą teisės pažeidimą, laikytina, jog nėra įrodyta F. K. kaltė, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o teisena nutraukiama, padarytoje veikoje nenustačius visų būtinų inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo F. K. skundą tenkinti.

P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-11-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos (nusižengimo) teiseną F. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.