Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimo F. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 9 d. 17.30 val., Kaune, Sukilėlių pr.-Utenos g., vairuodamas automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į sankryžą, kurioje buvo kliūtis – stovėjo automobilis, buvo priverstas sustoti sankryžoje ir trukdė kitų automobilių eismui, pradėdamas važiuoti atsitrenkė į iš dešinės Tvirtovės al. atvažiuojantį automobilį Volvo, įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 160 punktų reikalavimus.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu F. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 42 Eur bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena F. K. nutraukta.Institucijos atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.Pareiškėjo manymu, F. K. veiksmai pagal ATPK normas buvo kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas surinktais faktiniais duomenimis, o nuobauda paskirta sankcijos ribose. Teigiama, kad F. K. vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus, neįvertino savo galimybių ir eismo saugumui įtaką darančių kitų veiksnių, jo kaltę pagrindžia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, kito automobilio vairuotojos paaiškinimai, o paties F. K. nuomonė dėl jo nekaltumo yra tik jo paties subjektyvus aplinkybių vertinimas.Anot institucijos atstovo, iš byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad su šia schema bei aplinkybėmis sutiko abu vairuotojai ir tai patvirtino savo parašais. Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas neįsigilino ir išsamiai neįvertino surinktų įrodymų, nurodydamas, kad eismo įvykio schema nubraižyta remiantis kito automobilio vairuotojos teiginiais. Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu F. K. išsakyti teiginiai, jog I. V. sutuoktinis galimai įtakojo policijos pareigūnų sprendimus, nėra pagrįsti, kadangi jis to nenurodė teikdamas paaiškinimus dėl eismo įvykio. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašęs pareigūnas, nors teismas teigė, kad siekiant tiksliai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes bei ar F. K. iš tikrųjų braižė eismo įvykio vietos schemą policijos įstaigoje, kurios, jo teigimu, byloje nėra, buvo būtina apklausti minėtą pareigūną. Skunde taip pat teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui teismo posėdžio metu pateikus fotolentelę su eismo tvarką gatvėje, kuria važiavo I. V., pakeitusiais kelio ženklais, esant abejonių, kokie kelio ženklai galiojo ir kokia eismo tvarka vyko eismas aktualiu metu, teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti F. K. skundą, nevisiškai išsiaiškino kilusius neaiškumus. Liudytojos I. V. atstovas advokatas Paulius Čerka pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o skundo netenkinus, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, į procesą nukentėjusiąja įtraukiant I. V.. ATPK 302⁸ straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad liudytojo atstovui galimybė pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą nėra suteikta. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojos atstovas prašymo dėl liudytojos pripažinimo nukentėjusiąja neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis laiku, objektyvių aplinkybių, kokiu būdu būtų pažeistos I. V. teisės, neatlikus jos atstovo prašomo proceso veiksmo, atstovas nepateikė, todėl, siekiant proceso operatyvumo, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų išnagrinėta per kuo įmanoma trumpesnį laiką, šis liudytojos atstovo prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams, kurie padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 17.30 val. Kaune, Sukilėlių pr. sankryžoje su Tvirtovės al. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. F. K., nesutikdamas su jo nubaudimu, pripažinus jo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, teigė, jog į sankryžą jis įvažiavo degant leistinam žalios spalvos šviesoforo signalui. Sankryžoje prieš jį važiavusiam automobiliui ruošiantis sukti į kairę ir dėl to sustojus, jis taip pat iš paskos sustojo ir laukė, kada jo eismo juosta bus laisva, kadangi persirikiuoti į kitą eismo juostą nebuvo galimybės. Kelio ruožui atsilaisvinus, jau degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau jis privalėjo užbaigti manevrą, todėl, jam bandant kirsti sankryžą, įvyko susidūrimas su I. V. vairuojamu automobiliu. Apklausiama teismo posėdžio metu I. V. parodė, kad sankryžoje, kurią ji užsidegus žaliam šviesoforo signalui bandė kirsti tiesiai, manė, kad visais atvejais degant šviesoforo signalui, leidžiančiam važiuoti, ji turi pirmumo teisę atlikti manevrą. Institucijos F. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodoma, kad jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių bendruosius 9 punkto reikalavimus elgtis atsargiai, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, bei 160 punkto, kuriame numatytas draudimas įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Iš F. K. parodymų matyti, jog jis iš esmės savo veiksmų, kurie atitiktų KET 160 punkto pažeidimo sudėtį, neneigė, patvirtino įvažiavęs į sankryžą ir laukęs, kol priešais jį esantis automobilis atliks manevrą į kairę, o vėliau, jau degant raudonam šviesoforo signalui, privalėjo užbaigti pradėtą manevrą ir iš sankryžos išvažiuoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal KET 162 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Be to, šių taisyklių 161 punkte nustatyta, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Nors teisme apklausiama liudytoja I. V. nebuvo tikra, matė ar ne sankryžoje F. K. vairuojamą automobilį, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, jog su F. K. nurodyta eismo įvykio vieta sutiko (b. l. 7). Tiek liudytoja, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nurodomų pozicijų laikėsi nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios, todėl, nesant kitų objektyvių duomenų, liudytojų, mačiusių įvykį, parodymų, pagrindo spręsti, kad būtent F. K. veiksmai buvo lemiama priežastimi eismo įvykiui kilti, nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde formaliai teigiama, kad F. K. kaltę patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nuotraukos ir kito automobilio vairuotojos paaiškinimai, o paties pažeidėjo nuomonė dėl jo nekaltumo yra tik jo paties subjektyvus aplinkybių vertinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais skundo teiginiais neturi pagrindo. Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio O. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame aprašomi I. V. bei F. K. parodymai, kurie nesikeitė iki pat bylos nagrinėjimo teisme, jokių kitų pastarojo kaltę patvirtinančių duomenų nėra. Administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos itin prastos kokybės fotonuotraukos, kuriose galimai užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir eismo įvykio vieta, taip pat niekaip negali patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Įvertinus F. K. parodymų nuoseklumą nuo pat tyrimo pradžios, ankstesnių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturėjimą, objektyvių priežasčių jo parodymus vertinti kaip mažiau patikimus nei I. V. apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, su eismo įvykio schema sutiko abu vairuotojai, tačiau duomenys užfiksuoti schemoje (F. K. nurodyta įvykio vieta), niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomų įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašęs pareigūnas, nors teismas teigė, kad siekiant tiksliai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, bei, ar F. K. iš tikrųjų braižė eismo įvykio vietos schemą policijos įstaigoje, kurios, jo teigimu, byloje nėra, buvo būtina apklausti minėtą pareigūną. Administracinio teisės pažeidimo byloje be liudytojos I. V. nubraižytos schemos pateikiama ir pareigūno – vyr. patrulio O. B. braižyta 2016 m. lapkričio 9 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota įvykio vieta, nurodyta F. K., kuri ir laikytina objektyviais duomenimis fiksuojant eismo įvykį. O įvykyje dalyvavusių asmenų pateikiamos schemos gali būti vertinamos tik kaip papildomi duomenys, patikslinantys, papildantys jų paaiškinimus, iš kurių galima spręsti apie apklausiamų asmenų parodymų nuoseklumą, tačiau jie negali būti vertinami kaip savarankiški įrodymai byloje. Be to, nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po eismo įvykio, jau patraukus automobilius iš įvykio vietos. Kokias aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, galėtų patvirtinti ar paneigti pareigūnas – vyr. patrulis O. B., institucijos atstovas skunde nenurodo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad neapklausus minėto pareigūno, apylinkės teismas, manydamas, jog surinktų įrodymų pakanka konstatuoti F. K. veiksmuose nebuvus administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir bylos aplinkybes, dėl ko būti galima vertinti, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, privalėjo savo iniciatyva išsiaiškinti visas kilusias abejones dėl eismo įvykio (nurodant, kad teisėja galėjo 2017 m. balandžio 5 d. žodiniu prašymu pasitikslinti dėl įvykio metu galiojusios eismo tvarkos). Pažymėtina, kad procesą teisme organizuoja ir jam vadovauja byla nagrinėjantis teismas, kuris ir turi diskrecijos teisę motyvuotai nuspręsti, kokie proceso veiksmai turi būti atliekami, siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes. Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltei pagrįsti reikiamus duomenis turi surinkti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikusį tyrimą byloje. Teismas, šiuos duomenis pripažindamas įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, sprendžia dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog apylinkės teismas neišsamiai įvertino visus bylai reikšmingus duomenis. Nors skundžiamame nutarime pažymima, jog abejonių kelia ir liudytojos I. V. veiksmai, vertinant, ar ji pagal Kelių eismo taisykles turėjo teisę sankryžoje važiuoti tiesiai, tačiau iš nutarimo motyvų matyti, jog šis argumentas tik papildo kitų išsamiai ir nešališkai aptartų ir įvertintų įrodymų visumą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo išsiaiškinti kelio ženklinimą sankryžoje eismo įvykio metu, yra nepagrįstas. Atkreiptinas bylos medžiagą rengusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – dėmesys, kad byloje esanti eismo įvykio schema, kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, neatitinka net minimalių tikslumo reikalavimų. Schema sunkiai įskaitoma, klaidingai nurodyti gatvių pavadinimai (be kita ko ir kartu su namo numeriais), nėra nurodyto kelių ženklinimo, eismą reguliuojančių šviesoforų, nors, vertinant eismo įvykio dalyvių galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip ir šiuo atveju, kilus ginčui dėl I. V. veiksmų – galimybės kirsti Sukilėlių pr., važiuojant Tvirtovės al. tiesiai, šie duomenys yra itin svarbūs ir reikšmingi. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismo posėdžio metu F. K. išsakyti teiginiai, jog I. V. sutuoktinis galimai įtakojo policijos pareigūnų sprendimus, nėra pagrįsti, kadangi jis to nenurodė teikdamas paaiškinimus dėl eismo įvykio. Šis argumentas, kuris vertintinas tik kaip F. K. prielaidos, niekaip savaime nepatvirtina byloje nustatinėjamų eismo įvykio aplinkybių, todėl negali būti laikomas pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai ir motyvuotai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, tad pagrįstai tenkino F. K. skundą ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną F. K. nutraukė, jo veiksmuose nenustačius visų būtinų inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymių. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.