- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-68-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00824-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrogimas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrogimas“ atstovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-443/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrogimas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovės 9 658,23 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Kėdainių rajone 2006 m. lapkričio 29 d. dėl trečiojo asmens atsakovės darbuotojo S. M., vairavusio atsakovei priklausančią neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Lenkijoje nuolatos gyvenantys asmenys R. N., M. K., R. P. H. bei buvo sužeisti A. S. ir R. B.. Už minėto eismo įvykio padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. H. šeimai kasmet yra mokamos periodinės išmokos dėl šeimos maitintojo netekimo, teisę į išmokos gavimą turintiems asmenims šiai dienai yra papildomai išmokėta: už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 5 679,46 PLN; už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 4 398,04 PLN. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi ir Žalų atlyginimo institucijomis sutarties (susitarimo tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų/ Agreement between Compensation bodies and Guarantee funds (toliau – Sutarties) 8.6 p. sumokėjo Lenkijos Žalų atlyginimo institucijos pateiktuose reikalavimuose nurodytas sumas – iš viso 11 585,68 PLN (9 658,23 Lt). Ieškovas, kaip asmuo atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, reikalauja regreso tvarka iš atsakovės nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (t. 1, b. l. 78-85) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Lenkijos Žalų atlyginimo institucija išmokėjo nukentėjusiems asmenims nurodytas sumas. Ieškovas iš atsakovės reikalaujamas priteisti sumas sumokėjo ne nukentėjusiems asmenims, o Lenkijos Žalų atlyginimo institucijai. Nėra pateikta įrodymų, kad minėta institucija yra nurodytas sumas sumokėjusi nukentėjusiems asmenims. Ieškovas privalėjo atsisakyti tenkinti Lenkijos Žalų atlyginimo institucijos reikalavimą atlyginti sumokėtas sumas nukentėjusiems, nes ši institucija praleido naikinamąjį 4 metų terminą, nustatytą TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje. Žalos dydis, kurio prašo priteisti ieškovas nėra pagrįstas leistinais įrodymais. Jei maitintojo netekimo kompensacija buvo išmokėta Lenkijos socialinio draudimo įstaigos, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovas neturėjo atlyginti Lenkijos Žalų atlyginimo institucijai šių sumų. Socialinio draudimo išmokos turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovas be pagrindo sumokėjo Lenkijos Žalų atlyginimo institucijai administravimo mokesčius (15 procentų nuo tariamai asmenims išmokėtų sumų - 1 511,18 PLN), kadangi šie mokesčiai nėra susiję su padaryta žala. Pagal žalos padarymo dieną galiojusio TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatas Biuras privalo išmokėti Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Priteisimas iš atsakovės žalų administravimo mokesčių reikštų TPVCAPDĮ taikymą atgal. Visos išmokėtos sumos nukentėjusiems asmenims yra zlotais, nėra aišku, kokios dienos kursu išmokėtos sumos buvo konvertuotos į litus. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, ieškovas negali būti laikomas verslininku, iš atsakovės negali būti priteistos didesnės kaip 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendimu (t. 2, b. l. 19-32) ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 9 658,23 Lt nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio palūkanas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 290 Lt žyminį mokestį ir 996 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei 60,32 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo nekyla dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 nustatytų aplinkybių, jog Kėdainių rajone 2006 m. lapkričio 29 d. dėl S. M., einant darbines pareigas, vairavusio atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Lenkijoje nuolat gyvenantys asmenys: R. N., M. K., R. P. H. bei buvo sužeisti Lenkijoje nuolat gyvenantys asmenys: A. S. ir R. B.. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šių aplinkybių teisingumą taip pat patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2154-640/2012, kuria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 pakeitė, priteistą 32 879,02 Lt nuostolių atlyginimo sumą padidindamas iki 51 423,18Lt, taip visiškai patenkindamas ieškovo reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovė sutiko, jog minėti faktai yra prejudiciniai, tačiau prieštaravo dėl to, kad dėl prejudiciškumo šioje byloje nereikia įrodinėti nuostolių, atsiradusių ieškovui sumokėjus Lenkijos Žalų atlyginimo institucijos papildomai reikalaujamas sumas, iš viso 9 658,23 Lt (11585,68 PLN), kurios susidarė, 2006 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio metu žuvusio R. P. H. šeimai kasmet mokant periodines išmokas dėl šeimos maitintojo netekimo. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalaujamą priteisti 9 658,23 Lt (11 585,68 PLN) patirtų nuostolių sumą grindžia ne tik anksčiau priimtais minėtų teismų sprendimais (t. 1, b. l. 4-8, 95-100), bet ir : Susitarimu tarp žalų atlyginimo institucijų ir garantinių fondų su priedais (t. 1, b. l. 9-18, 19-22), Čluchovo m. apskrities darbo biržos pažymomis (t. 1, b. l. 23-24, 45-46), Čarne burmistro sprendimais (t. 1, b. l. 25-28, 47-50), Socialinio draudimo įstaigos Slupske skyriaus Čluchovo m. inspektoriaus sprendimais (t. 1, b. l. 29-36, 52-54), Lenkijos biuro 2013 m. sausio 18 d. informacija (t. 1, b. l. 37-40, 55-56), Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro išmokėtinų sumų apskaičiavimais (t. 1, b. l. 41-42, 57-58), Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro prašymais kompensuoti (t. 1, b. l. 43-44, 59-60), mokėjimo nurodymais užsienio valiuta (t. 1, b. l. 61, 62), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzija atsakovei su įteikimo pranešimu (t. 1, b. l. 63), sąskaitos istorijomis (t. 1, b. l. 101-102, 103-104), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento Teisės departamento informacija dėl negautų pajamų skaičiavimo (t. 2, b. l. 2-3) bei kitais dokumentais. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktų duomenų visiškai pakanka žuvusiojo R. P. H. šeimai (sutuoktinei M. H., jo sūnui F. H. ir dukteriai J. H.) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėtai iš viso 10 074,50 PLN (5 676,46 PLN už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 4 398,04 PLN už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) šeimos maitintojo netekimo kompensacijai pagrįsti. Teismas nurodė, kad Lenkijos žalų administravimo institucija šeimos maitintojo netekimo kompensaciją M. H., F. H. ir J. H. apskaičiavo atsižvelgdama į kiekvienam išlaikytiniui tenkančią pagal žuvusiojo gautą atlyginimą apskaičiuotą mėnesinę negaunamų pajamų dalį – 416,21 PLN bei į nukentėjusiems (išlaikytiniams) išmokėtas Lenkijos socialinių institucijų išmokėtas išmokas – šios išmokos yra atimamos iš apskaičiuotos negautų pajamų sumos. Dalis ieškovo pateiktų socialinių institucijų dokumentų, priešingai nei teigia atsakovė, rodo ne tai, jog pagal šiuos dokumentus žalą dėl maitintojo netekimo nukentėjusiems asmenims Lenkijoje išmokėjo ne Lenkijos žalos atlyginimo institucija, o socialinio draudimo įstaiga, o tik tai, kad iš nustatytos negaunamų pajamų dalies buvo atimamos minėtų institucijų išmokos, tokiu būdu nustatant šeimos maitintojo netekimo kompensaciją. Teismo vertinimu, kita dalis Lenkijos socialinių įstaigų dokumentų pagrindžia šeimos maitintojo netekimo išmokų būtinybę, atsižvelgiant į žuvusiojo sutuoktinės šeimos situaciją. Teismas pripažino, kad šioje byloje, priešingai nei teigė atsakovė, ieškovas neprivalo įrodinėti visų aplinkybių. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog 2006 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio metu padaryta žala yra tęstinė, R. P. H. šeimai periodinės išmokos dėl šeimos maitintojo netekimo yra mokamos kasmet, todėl teismas nemanė, jog Vilniaus miesto apylinkės 2 teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 (apeliacinė instancija – Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-2154-640/2012) nustatytas aplinkybes galima būtų laikyti prejudiciniais faktais tik tada, jei būtų buvęs reiškiamas reikalavimas žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo priteisimo iki vaikai sulauks pilnametystės bei sutuoktinio mirties. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės 2 teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 sprendžiant dėl R. P. H. šeimai išmokėtos šeimos maitintojo netekimo išmokos laikotarpiais: nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (17 381,86 PLN) bei nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (4 053,06 PLN) pagrindimo pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl R. P. H. šeimai išmokėtos šeimos maitintojo netekimo išmokos laikotarpiais: nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš viso – 20901,73 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2154-640/2012 pakeitė pirmos instancijos teismo nutartį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteisdamas visą patikslintame ieškinyje prašytą 51 423,18 Lt sumą, tuo dar kartą patvirtindamas ieškovo reikalavimo dėl R. P. H. šeimai išmokėtos šeimos maitintojo netekimo išmokos pagrįstumą. Teismas sprendė, kad su šios bylos dalyko įrodinėjimu glaudžiai susijusios aplinkybės – dėl R. P. H. šeimai išmokėtų šeimos maitintojo netekimo išmokų atlyginimo - buvo ištirtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir šioje byloje jas pripažino prejudiciniais faktais. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl šių išmokų dydžio nustatymo nepagrįstumo, dėl netinkamos R. P. H. darbo sutarties ir su jais susijusius. Teismas nepagrįstais laikė ir atsakovės reikalavimus, kad kiekvienąkart į bylą turėtų būti teikiami duomenys, pagrindžiantys M. H., F. H. bei J. H. teisę į žalos atlyginimą, kad vėl turi būti analizuojama ankstesnėse bylose nustatyta negaunamų pajamų dalis, kaip ieškovas apskaičiavo R. P. H. šeimai kasmet mokamas periodines išmokas dėl šeimos maitintojo netekimo. Teismas nurodė, kad šie klausimai buvo nustatyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo pagal tiek šioje, tiek minėtoje ankstesnėje civilinėje byloje dalyvavusių šalių teiktus duomenis ir šalių argumentus. Teismas sprendė, kad nurodytose bylose buvo ištirti ir šioje byloje prejudiciniais faktais laikytinos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės regresiniams reikalavimams. Teismas pripažino, kad kiekvieną kartą kreipiantis dėl tęstinio periodinio mokėjimo į bylą turi būti pateikiami duomenys, pagrindžiantys konkretaus laikotarpio mokėjimus. Teismo nuomone, šioje byloje užtenka duomenų, jog Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras, suderinęs draudimo išmokų sumas su ieškovu, išmokėjo jas nukentėjusiems asmenims ir pagrįstai pateikė mokėjimo reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad nurodytos sumos buvo pervestos į žuvusiojo sutuoktinės M. H. sąskaitą. Teismas, pasisakydamas dėl į atlygintų nuostolių sumą įskaičiuoto 1511,18 PLN administravimo mokesčio pagrįstumo, nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškovas, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymo asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Minėta suma apima tiek nukentėjusiesiems išmokėtas išmokas, tiek žalų administravimo mokesčius, apskaičiuotus pagal Susitarimo tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų 8.3 punktą. Tai patvirtino ir ankstesni teismai, priteisdami ieškovui žalą iš atsakovės, įskaitant administravimo mokestį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priteisė ieškovui žalos administravimo mokestį. Teismas konstatavo, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kadangi ieškovas įrodė, jog pervedė Lenkijos žalų atlyginimo institucijai 6 527,93 PLN ir 5 057,75 PLN sumas, kurias sudaro 5 676,46 PLN ir 4 398,04 PLN dėl šeimos maitintojo netekimo žuvusiojo R. P. H. šeimai kompensacijų sumos, iš viso 10 074,5PLN, ir žalos administravimo mokestis – 1511,18 PLN, o atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovui už žalą išmokėtos sumos, todėl sprendė, kad ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Teismas laikė išmokėtos sumos Lenkijos zlotais konvertavimą į litus tinkamu. Nurodė, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek ankstesnėje šiai bylai reikšmingai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (apeliacinės instancijos – Vilniaus apygardos teismo) sumokėtos sumos buvo konvertuotos į litus pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų valiutų kursą mokėjimo dienai ir šio teiginio atsakovė neginčijo. Teismas, remdamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis patenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 % dydžio metinės procesines palūkanas.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 39-49) atsakovės atstovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei iš ieškovo 290 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 2 420 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka žuvusiojo R. P. H. šeimai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėtai, viso 10 074,50 PLN šeimos maitintojo netekimo kompensacijai pagrįsti. Ieškovo pateikti dokumentai neįrodo prašomos priteisti žalos dydžio;
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kiekvienam išlaikytiniui tenkanti mirusiojo R. P. H. negaunamų pajamų dalis yra 416,21 PLN. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ieškovo pateiktais paaiškinimais raštu bei Lenkijos draudikų biuro pateikta žuvusiojo asmens darbdavio įmonės Prodiva OU pažyma. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį ir tuo pačiu mirusiojo asmens pajamas buvo pažeista Vyriausybės 2003 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 650 nustatyta vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarka. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas per trumpą ir neapibrėžtą laikotarpį (vietoj 3 mėn., skaičiuota už 1,5 mėn.), skaičiuota ne už 2006 m. rugpjūčio – spalio mėn., o už 2006 m. lapkričio mėn., nustatant vidutinį darbo užmokestį, nebuvo žinomas H. faktiškai per skaičiuojamąjį laikotarpį dirbtų dienų skaičius, neįmanoma nustatyti, ar visos 2008 m. liepos 8 d. pažymoje nurodytos išmokos turėjo būti įtrauktos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Minėta pažyma negali būti tinkamas įrodymas, nes ji surašyta ne ant firminio blanko, nenurodytas gavėjas, joje nurodytas penkių asmenų darbo užmokestis yra identiškas, pažymoje nurodytas darbo užmokestis neatitinka prijungtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (toliau – Prijungtoje) byloje R. P. H. darbo sutartyje nustatytam 3 000 EEK atlyginimui. Pažymoje nurodytas dvigubai didesnis atlyginimas, nei sutartyje;
3. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus ir prijungtoje byloje pateiktus dokumentus nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti mirusiojo H. vidutinio darbo užmokesčio jo žūties dienai (2006 m. lapkričio 29 d.), dėl ko nėra galimybės nustatyti ir nukentėjusiems asmenims Lenkijos žalos atlyginimo institucijos išmokėto žalos atlyginimo pagrįstumą;
4. Teismas nusprendė priteisti ieškovui regreso tvarka prašomą žalos atlyginimą tinkamai nenustatęs patirtos žalos dydžio - žalos dydis iš esmės nustatytas tik remiantis ieškovo paaiškinimais ir nėra pagristas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais;
5. Net pagal ieškovo pateiktus paaiškinimus ir dokumentus neįmanoma teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti mirusiojo asmens išlaikytiniams mokėtinas sumas. Apskaičiuojant kiekvienam išlaikytiniui mokėtiną dėl maitintojo netekimo sumą iš jam mokėtinos mirusiojo pajamų dalies yra išskaičiuojami ir Lenkijos institucijų išmokamos socialinės išmokos, atskaičius nuo tokių išmokų mokėtinus mokesčius. Netinkamai apskaičiuota kiekvienam išlaikytiniam tenkanti pajamų dalis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d.: kiekvienam išlaikytiniui minusuojama socialinio draudimo pensijos dalis buvo paskaičiuota 187,75 PLN, nors atskaičiavus mokesčius ši suma turėtų būti 207,37 PLN, vien dėl to buvo apskaičiuota 117,72 PLN per didelė kompensacija; kiekvienam išlaikytiniui minusuojama socialinio draudimo pensijos dalis buvo apskaičiuota 193,22PLN, nors atskaičiavus mokesčius ši suma, turėtų būti 213,44 PLN. Vien dėl to buvo apskaičiuota 727,92 PLN per didelė kompensacija;
6. Teismas nepagristai laikė, kad mirusiojo R. P. H. pajamos, kurių dalis turi būti atlyginta asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo mirties dieną buvo nustatytos Prijungtoje civilinėje byloje ir tai laikytina prejudiciniais faktais šioje byloje. Ši faktinė aplinkybė Prijungtoje byloje išvis nebuvo nustatinėjama ir tiriama. Nei Vilniaus miesto apylinkės 2 teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje nėra užsiminta apie tai, kokios buvo R. P. H. pajamos (vidutinis atlyginimas) avarijos metu. Prijungtoje byloje konstatuota, kad H. šeimai (sutuoktinei ir dviem nepilnamečiams vaikams) už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėtos šeimos maitintojo netekimo išmokos (viso 21 434,92 PLN), kurias ieškovas kartu su nuo jų paskaičiuotu 15 % aptarnavimo mokesčiu sumokėjo Lenkų žalos atlyginimo institucijai. Dokumentai, kuriais ieškovas įrodinėja žalos dydžio pagrįstumą šioje byloje, siekiant nustatyti mirusiojo H. pajamas, net nebuvo teikiami į Prijungtą bylą.
7. Žalos dydis nustatytas už praėjusius metus negali būti prejudicinis faktas vertinant už naujus laikotarpius mokėtiną žalos atlyginimą. Prijungtoje byloje nebuvo nustatytas mirusiojo asmens (H.) pajamos. H. šeimai kiekvienais metais dėl maitintojo netekimo mokėtinos sumos keičiasi, priklausomai nuo šios šeimos gaunamų kitokių socialinio draudimo išmokų;
8. Faktinė aplinkybė, jog Lenkijos žalų administravimo institucija šeimos maitintojos netekimo kompensaciją M. H., F. H. ir J. H. apskaičiuoja atsižvelgdama į kiekvienam išlaikytiniui tenkančią pagal žuvusiojo gautą atlyginimą apskaičiuotą mėnesinę negaunamų pajamų dalį - 416,21 PLN bei į nukentėjusiems (išlaikytiniams) išmokėtas Lenkijos socialinių institucijų išmokėtas išmokas - šios išmokos atimamos iš apskaičiuotos negautų pajamų sumų, pirmą kartą teismų konstatuota tik ginčijamame sprendime. Teismas tik konstatavo, kokią negautų pajamų dalį, mokėtiną kiekvienam išlaikytiniui, apskaičiavo Lenkijos žalos atlyginimo institucija, bet nieko nepasisakė dėl tokio dydžio pagrįstumo ir teisingumo, nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo atsikirtimus dėl šio dydžio aiškaus nepagrįstumo ir neteisėtumo (netinkamo apskaičiavimo);
9. Teismas privalėjo atsisakyti tenkinti Lenkijos Žalos atlyginimo institucijos reikalavimą sugrąžinti nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas. Ieškovas be pagrindo išmokėjo prašomas iš atsakovės priteisti sumas. Lenkijos Žalos atlyginimo institucija reikalavimus dėl nukentėjusiems asmenims išmokėtų sumų ieškovui pareiškė praleidusi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 metų terminą, todėl toks jos reikalavimas atlyginti žalą negalėjo būti ieškovo patenkintas. Prijungtoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas žalos ryšium su maitintojo netekimu priteisimo iki vaikai sulauks pilnametystės bei sutuoktinio mirties (buvo prašoma priteisti ir priteistos konkrečios sumos už konkretų laikotarpį). Teismas nepagrįstai šį atsikirtimą (taikyti įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą) laikė reikalavimu taikyti ieškinio senatį ir atmetė nurodydamas, kad Prijungtoje byloje prejudiciniais faktais taip pat laikytinos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino taikymo Transporto priemonių draudiko biuro regresiniams reikalavimams. Prijungtoje byloje iš viso nebuvo keliamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino taikymo klausimas;
10. Teismas be pagrindo priteisė 1 511,18 PLN administravimo mokesčius ieškovui, kadangi šie mokesčiai nėra susiję su avarijos metu padaryta žala. Be to, žalos padarymo metu galiojo TPVCAPDĮ 2004 m. kovo 5 d. redakcija, kurios 17 straipsnio 5 dalis nustatė, kad Biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Atsakovės pareiga pagal įstatymą (dabar galiojančio TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. ir 23 str. 5 d.) atlyginti nustatytą atlygį už žalos administravimą atsirado tik 2007 m. birželio 11 d., įsigaliojus 2007 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. X-1137 patvirtintai TPVCAPDĮ redakcijai, kuri aktuali šiuo metu. Priteisdamas administravimo mokesčius, teismas taikė TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatas atgal, pažeisdamas vieną iš bendrųjų teisės principų, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit);
11. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimą dėl nepagrįsto administracinių mokesčių reikalavimo vien tuo pagrindu, kad administraciniai mokesčiai buvo priteisti Prijungtoje byloje. Pagal Susitarimo tarp žalos atlyginimo institucijų ir garantinių fondų 8.8 punktą žalos administravimo mokesčių galima reikalauti tik tada, kai po priimto reikalavimo atlyginti žalą tvarkymo nukentėjusiai šaliai nebuvo išmokėti pinigai. Šiuo atveju nebuvo sudėtingo žalos administravimo, nei nemokėjimo nukentėjusiems asmenims fakto, nes atsakovė apie išmokėtas sumas sužinojo tik iš ieškovo pretenzijos. Nukentėjusieji nesikreipė į atsakovę dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t 2., b. l. 64-66) ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Žuvusiojo R. P. H. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis įmonės „PRODIVA OU“ išduota pažyma apie žuvusiojo gautas pajamas už 2006 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Kadangi nebuvo informacijos apie žuvusiojo ankstesnes darbovietes, žuvusiojo vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal surinktus faktinius duomenis apie jam išmokėtą darbo užmokestį. Priešingai nei teigia apeliantės atstovas, visi minėti skaičiavimai yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais;
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl R. P. H. žūties nukentėję asmenys bei jiems mokėtinų išmokų pagrįstumas buvo nustatyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi. Minėtose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis šioje byloje;
3. Reikalaujama atlyginti dėl asmens žūties jo artimiesiems padaryta žala, šiuo atveju 3 nukentėjusiems asmenims už 2 metus, buvo išmokėta po 2 800 Lt asmeniui, t.y. po ~ 117 Lt asmeniui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, kurio metinė apyvarta viršija 10 mln. Lt bei į teisingumo ir protingumo principus, negalima sutikti, jog nukentėjusiems asmenims išmokėta per didelė kompensacija;
4. Šiuo atveju žalos atlyginimas yra tęstinio pobūdžio, todėl apeliantės atstovo nurodytas terminas nutrūko Lenkijos žalų atlyginimo institucijai pateikus pirminę pretenziją dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo. Ši pretenzija buvo pateikta nepraleidus minėto 4 metų termino ir šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai Prijungtoje byloje;
5. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškovas, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju - apeliantės), ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju - apeliantės). Minėta suma apima tiek nukentėjusiesiems išmokėtas išmokas, tiek žalų administravimo mokesčius, apskaičiuotus pagal Susitarimo tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų 8.3 punktą. Eismo įvykio dieną galiojusio TPVCAPDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis TPVCAPDĮ įstatymo 18 straipsnio įsigaliojimą siejo išimtinai su ieškovo ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įsteigtų žalos atlyginimo institucijų susitarimo sudarymu, todėl visos Susitarimo tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų nuostatos (įskaitant ir dėl administravimo mokesčio) yra neatsiejama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje funkcionavimo dalis;
6. Žalos administravimo mokestis buvo priteistas ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai turinčia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl žalos dydžio pagrįstumo
Apeliaciniame skunde keliamas regreso tvarka prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo klausimas. Teigiama, kad žuvusiojo R. P. H. pajamos, kurių dalis turi būti atlyginta asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo (žuvusiojo sutuoktinei ir dvejiems jo vaikams) mirties dieną, vidutinė mėnesinė negautų pajamų dalis (416,21 PLN), tenkanti kiekvienam žuvusiojo R. P. H. išlaikytiniui, bei vidutinis mėnesio darbo užmokestis, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuota kompensacijos išlaikytiniams dydis, nebuvo nustatyti nei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012, nei Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2154-640/2012 (toliau – Prijungta byla), todėl negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ieškovo pateiktus dokumentus buvo neteisingai apskaičiuota vidutinė mėnesinė negautų pajamų dalis (416,21 PLN), tenkanti kiekvienam žuvusiojo R. P. H. išlaikytiniui, neteisingai apskaičiuotas žuvusiojo R. P. H. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kurio pagrindu apskaičiuojama negautų pajamų dalis, netinkamai apskaičiuota socialinės pensijos dalis, kuri atimama iš mirusiojo pajamų dalies, kas sąlygojo viso reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio nepagrįstumą.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Ar tam tikros aplinkybės buvo kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiama pagal ieškinio pareiškime, atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, taip pat šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, kuriais suformuluojamas ginčo dalykas ir jo apimtis. Prijungtos bylos duomenimis nustatyta, kad minėtoje byloje ieškovas be kitų reikalavimų reiškė reikalavimą ir dėl išmokėtos žuvusiojo R. P. H. šeimai maitintojo netekimo išmokos už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 29 d. (17 381,86 PLN dydžio) ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (4 053,06 PLN) atlyginimo priteisimo. Žalos atlyginimo dydis buvo grindžiamas Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro, Čluchovo darbo biržos, Czarne miesto ir gminos savivaldybės pažymomis ir sprendimais (t. 1, prijungtos b. l. 22, t. 2, prijungtos b. l. 52, 58,62). Iš Prijungtoje byloje pateikto 2011 m. vasario 10 d. ieškovo patvirtinimo Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui (t. 2, prijungtos b. l. 68, 70), matyti, kad apskaičiuojant žuvusiojo R. P. H. išlaikytiniams kompensaciją dėl šeimos maitintojo netekties už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kompensacijos dydis apskaičiuotas taikant 416,21 PLN dydžio žuvusiojo R. P. H. vidutinę mėnesinę negautų pajamų dalį, tenkančią vienam išlaikytiniui. Prijungtoje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo reikalavimus atsakovui patenkino visiškai, įskaitant ir reikalavimų dalį dėl išmokos dėl šeimos maitintojo netekties priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad Prijungtoje byloje teismai, pripažindami ieškovo reikalavimų dalį dėl žuvusiojo R. P. H. šeimai išmokėtos kompensacijos dėl šeimos maitintojo netekties priteisimo pagrįstumą, kartu patvirtino ir faktą apie žuvusiojo R. P. H. vidutinės mėnesio negautų pajamų dalies (416,21 PLN), tenkančios vienam žuvusiojo išlaikytiniui jo mirties dieną dydį, kuriuo remiantis ir buvo apskaičiuotas reikalaujamas priteisti minėtos išmokos dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, reikšdamas analogišką reikalavimą šioje byloje dėl žuvusiojo R. P. H. šeimai išmokėtos išmokos dėl šeimos maitintojo netekties priteisimo už vėlesnį laikotarpį (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) neprivalo iš naujo įrodinėti žuvusiojo R. P. H. vidutinių mėnesio negautų pajamų dalies (416,21 PLN) dydžio, tenkančio vienam žuvusiojo išlaikytiniui, kadangi ši aplinkybė, nustatyta Prijungtoje byloje, yra prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.). R. P. H. vidutinių mėnesio negautų pajamų dalies (416,21 PLN) dydis, tenkantis vienam žuvusiojo išlaikytiniui priskirtinas įrodinėjimo dalykui šioje ir Prijungtoje bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog vidutinė mėnesio negautų pajamų dalis tenkanti vienam išlaikytiniui yra apskaičiuojama pagal vidutines mėnesio mirusiojo pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, o pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį mėnesio darbo užmokestį, todėl konstatavus, jog žuvusiojo R. P. H. vidutinių mėnesio negautų pajamų dalies, tenkančios jo išlaikytiniams, dydis yra įrodytas, nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo reikalauti ieškovą įrodinėti aukščiau išvardintų dydžių - vidutinės mėnesio pajamų dalies tenkančios vienam išlaikytiniui sudedamųjų dalių - pagrįstumą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad žuvusiojo R. P. H. išlaikytiniams išmokėta suma yra didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad 3 nukentėjusiems asmenims per 2 metus išmokėta 10 074,50 PLN išmoka, t.y. vienam nukentėjusiam asmeniui per mėnesį teko 139,92 PLN (10074,50/3/24) dydžio išmoka, kas atitinka 116,60 Lt (139,92x9658,23/11585,68). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiam asmeniui netekusiam maitintojo tokia išmokos suma nelaikytina didele, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), tokio dydžio išmokos negali turėti ženklios įtakos apeliantės, ūkinę veiklą vykdančio subjekto, finansinei padėčiai.
Dėl reikalavimo pateikimo termino
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lenkijos žalos atlyginimo institucija reikalavimus dėl nukentėjusiems asmenims išmokėtų sumų pareiškė praleidusi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 metų terminą, todėl toks reikalavimas atlyginti žalą negalėjo būti patenkintas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip buvo minėta aukščiau, Prijungtoje byloje ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalį sudarė reikalavimas dėl žuvusiojo R. P. H. šeimai išmokėtos kompensacijos dėl šeimos maitintojo netekties priteisimo. Pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju, žalos atlyginimas yra tęstinio pobūdžio ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 metų terminas nutrūko Lenkijos žalos atlyginimo institucijai pateikus pirminę pretenziją ieškovui dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo. Prijungtos bylos duomenimis nustatyta, kad Lenkijos žalos atlyginimo institucijos pretenzija buvo pateikta nepraleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto 4 metų termino (t. 1, prijungtos b. l. 22).
Dėl žalos administravimo mokesčio priteisimo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 1 511,18 PLN dydžio žalos administravimo mokesčio ieškovui, kadangi žalos padarymo metu galiojančios TPVCAPDĮ 2004 m. kovo 5 d. redakcijos, 17 straipsnio 5 dalis nustatė, jog Biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti administravimo mokesčio TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes šios įstatymo nuostatos žalos padarymo dieną negaliojo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės padaryta žala yra tęstinio pobūdžio, sprendžiant dėl žalos administravimo mokesčio priteisimo, būtina vadovautis TPVCAPDĮ nuostatomis, galiojusiomis žalos administravimo išlaidų susidarymo metu. Nagrinėjamu atveju, reikalaujamų priteisti žalos administravimo išlaidų susidarymas sietinas su išmokų žuvusiojo R. P. H. šeimai išmokėjimu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011m. gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. , todėl sprendžiant dėl jų priteisimo, privalu vadovautis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijos reikalaujama suma apima tiek nukentėjusiesiems išmokėtas išmokas, tiek žalų administravimo mokesčius apskaičiuotus pagal Susitarimo tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų 8.3 punktą. Pažymėtina, jog apeliantė pati nesiimdama iniciatyvos tiesiogiai atlyginti jos darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiems asmenims, nesant tam jokių kliūčių, todėl privalo prisiimti riziką, susijusią su žalos administravimo mokesčių atlyginimu.
Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.