- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eA-2361-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00966-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- V. S.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir 2020 gruodžio 10 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. S. pareiškėjo naudai 53 885,04 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
2.1. NMA 2015 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-263 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos V. S. susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Sprendimas), kuris atsakovei buvo išsiųstas kartu su 2015 m. rugsėjo 23 d. lydraščiu Nr. BRK-8223 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Lydraštis). Lydraščiu atsakovė informuota, jog turi grąžinti Sprendimo pagrindu jai išmokėtą 53 885,04 Eur dydžio paramą, o laiku negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jai bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu 2020 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2547-415/2019 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-43-561/2018 ir atsakovės skundą dėl NMA Sprendimo panaikinimo atmetė, todėl NMA turi pagrindą susigrąžinti skolą.
2.3. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėjas paraišką įvertino vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės). Atsakovė su pareiškėju 2012 m. sausio 13 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikomą 2011 metų paraiškoms (toliau – ir Paramos sutartis), kurios 1.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Šalies argumentai
2.4. Atsakovė 2012 m. birželio 1 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama išmokėti jai 185 647,80 Lt (53 767,32 Eur) paramos sumą kaimo turizmo sodybos statyboms, aplinkos ir sklypo sutvarkymui bei turizmo infrastruktūrai užtikrinti. Ši paramos suma atsakovei buvo išmokėta 2012 m. liepos 17 d. Atsakovė 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama išmokėti jai 132 355,60 Lt (38 332,83 Eur) paramos sumą kaimo turizmo sodybos statyboms, aplinkos ir sklypo sutvarkymui bei turizmo infrastruktūrai užtikrinti. Ši paramos suma atsakovei išmokėta 2013 m. sausio 18 d. Atsakovė 2013 m. liepos 1 d. pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama jai išmokėti 72 364 Lt (21 287,97 Eur) kaimo turizmo sodybos statyboms, aplinkos ir sklypo sutvarkymui bei turizmo infrastruktūrai, tačiau vertindamas šį atsakovės mokėjimo prašymą pareiškėjas nustatė, kad įgyvendindama Projektą, atsakovė nesilaikė pirkimo procedūrų, todėl pritaikė 50 procentų sankciją pagal tris įvertintus mokėjimo prašymus ir apskaičiavo neišmokamą arba susigrąžinamą 195 183,95 Lt paramos sumą (pagal pirmąjį mokėjimo prašymą susigrąžinama 92 823,90 Lt, pagal antrąjį – 66 177,80 Lt, pagal trečiąjį pritaikyta 36 182,25 Lt neskyrimo sankcija). Atsakovė 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. BRK-985 (3.144) buvo informuota dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo. Kartu buvo išsiųstas 2014 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. SKP-8 „Dėl V. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, kurio teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino 2016 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016.
2.5. Atsakovė 2013 m. gruodžio 31 d. NMA pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama jai išmokėti 293 857,10 Lt paramos sumą kaimo turizmo sodybos statyboms, sklypo sutvarkymui ir turizmo infrastruktūrai užtikrinti, tačiau NMA, nustačiusi įgyvendinamo Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. BRK-4045 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie atsakovės padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – išmokėtos 53 885,04 Eur (186 054,27 Lt) paramos sumos susigrąžinimą bei nutraukti Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. 2D-2473 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ pritarė NMA sprendimui taikyti atsakovei sankciją.
2.6. Pagal Administravimo taisyklių 253.13 papunktį, pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 31, 32.2, 32.4, 35.6 papunkčiais, paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos laikantis Administravimo taisyklėse nustatytos pirkimų tvarkos. Administravimo taisyklių 153.2 papunktyje nustatyta, jog paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Pirkimų taisykles. Atsakovė Paramos sutarties 17.4 papunkčiu įsipareigojo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal Paramos sutarties 5.4 papunkčio reikalavimus, vadinasi, netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos. Parama paramos gavėjui suteikiama tik tuo atveju, jeigu paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Pirkimų taisyklių nuostatų.
2.7. Pareiškėjas, išnagrinėjęs 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktus pirkimų (kaimo turizmo sodybos statybos, aplinkos, sklypo sutvarkymo, turizmo infrastruktūros pagal mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentus nustatė, kad atsakovė, vykdydama pirkimus, nesilaikė Pirkimo taisyklėse nustatytos tvarkos. Surengė apklausą raštu dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų pirkimo ir apklausė bendroves UAB „Litnafta“, UAB „Narika“, UAB „Ravaida“ ir UAB „Martin Idea“. Bendrovių dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje nurodoma, kad mažiausią kainą pasiūlė UAB „Martin Idea“ (toliau – ir Rangovas), todėl 2013 m. gruodžio 9 d. su Rangovu buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Nustatyta, kad dalis (251 000,00 Lt) piniginių perlaidų už kaimo turizmo sodybos statybos darbus Rangovui atlikta ne tik prieš pasirašant Sutartį, bet dar ir prieš išsiunčiant kvietimus apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams (kvietimai išsiųsti 2013 m. gruodžio 2 d.) bei nustatant pirkimo laimėtoją.
2.8. Pareiškėjas pagal ketvirtojo mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatė, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 21 d. avansu Rangovui sumokėjo 20 000,00 Lt, 2013 m. spalio 17 d. avansu sumokėjo 10 000,00 Lt, 2013 m. spalio 21 d. avansu sumokėjo 30 000,00 Lt, o pagal pateiktus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. avansu Rangovui sumokėjo 10 000,00 Lt, 2013 m. spalio 17 d. avansu sumokėjo 70 000,00 Lt, 2013 m. spalio 21 d. avansu sumokėjo 23 000,00 Lt, 2013 m. spalio 30 d. avansu sumokėjo 18 000,00 Lt, 2013 m. lapkričio 20 d. avansu sumokėjo 70 000,00 Lt ir 2013 m. gruodžio 5 d. avansu sumokėjo 30 000,00 Lt. Pagal pateiktus išrašus nustatyta, kad atsakovė iš viso Rangovui pervedė 281 000,00 Lt avansu (iš jų 251 000 Lt dar prieš siunčiant kvietimus apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams), nors Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta tik 2013 m. gruodžio 9 d. dalį pavedimų (244 000,00 Lt suma) atsakovė taip pat atliko avansu nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., nors toks atsiskaitymo būdas nebuvo numatytas pagal Sutartį. Iš viso avansu pervesta 525 000,00 Lt suma, nors PVM sąskaita faktūra Nr. MI2013-013 dėl 549 061,70 Lt (su PVM) išrašyta tik 2013 m. gruodžio 30 d.
2.9. Pareiškėjas mokėjimus, atliktus prieš pradedant pirkimo procedūras, aprašomas Pirkimų taisyklėse, laikė atliktus pagal žodines sutartis, sudarytas vadovaujantis įprasta civilinių sutarčių sudarymo praktika, nesilaikant nustatytos pirkimų tvarkos. Pareiškėjas nustatė, kad atsakovė pinigines perlaidas atliko dar prieš išsiųsdama kvietimus tiekėjams dalyvauti kaimo turizmo sodybos statybos darbų pirkime. Taigi šios aplinkybės rodo, kad realiai pirkimo procedūros, kaip nurodoma Pirkimo taisyklėse, vykdomos nebuvo. Pagal pateiktų dokumentų datas pareiškėjas priėjo išvados, kad tiekėjų apklausos pažyma užpildyta bei Sutartis sudaryta jau po to, kai faktiškai avansu atlikta didesnė dalis mokėjimų, t. y. nesilaikant Pirkimo taisyklėse numatytų pirkimo procedūrų eiliškumo. Tokia pirkimo vykdymo tvarka pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus pagal Paramos sutarties 5.4 papunktį, kuriame nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių nuostatų. Sudarydama sandorį įprasta civilinių sandorių sudarymo tvarka atsakovė pažeidė šį įsipareigojimą, todėl parama, įgyta nesilaikant reikalavimų, negali būti suteikiama. Tai reiškia, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 71 punktą, paramos gavėjui, nesilaikančiam paramos skyrimo reikalavimų ir pažeidžiančiam paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka taikomos sankcijos, todėl atsakovės patirtas kaimo turizmo sodybos statybos darbų išlaidas pareiškėjas pripažino netinkamomis finansuoti.
2.10. Pareiškėjas iš trečiojo atsakovės pateikto mokėjimo prašymo ir kartu su juo pateikto 2013 m. birželio 28 d. statybos perdavimo–priėmimo akto Nr. PPA-6 nustatė, kad buvo atlikti 86,21 kv. m grindinio darbai, skirti grindinėms lentoms antrame aukšte įrengti ir grindinių lentų montavimo darbai, tačiau grindinio pagrindo bei lentinių grindų įrengimo darbų neplanuota atlikti, nes iš su 2013 m. spalio 30 d. prašymu pateiktų brėžinių matyti, kad antrame aukšte nebuvo planuojama įrengti vieną kambarį, kurio plotas sudarys 22,64 kv. m., tačiau šie darbai pateiktame trečiajame mokėjimo prašyme deklaruoti kaip atlikti, taigi šiuos nesuderintus ir atliktus pakeitimus dėl statybos darbų pareiškėjas vertino kaip nukrypusius nuo planuoto projekto įgyvendinimo bei konstatavo, kad atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė Paramos sutarties 17.3 papunktį ir Administravimo taisyklių 190 punktą. Todėl už patikros metu nustatytus neatitikimus, projekto pakeitimus nesuderintus su pareiškėju, deklaruojamų tinkamų finansuoti išlaidų sumą sumažino iš viso 3 932,39 Eur, o pritaikydamas 65 procentų paramos intensyvumą, nekompensavo 2 556,05 Eur sumos.
2.11. Antrajame mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas mansardos langas (3,1 kv. m), o trečiajame mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas 28,1 kv. m įrengtas grindų plotas, faktiškai nebuvo įrengti. 2014 m. balandžio 25 d. NMA atliko 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų duomenų teisingumo patikrą vietoje. Patikros vietoje metu nustatė, kad: nesumontuoti langai – 3,1 kv. m (2 446,00 Eur be PVM); nesumontuotas grindinis pagrindas, skirtas montuoti grindines lentas antrame aukšte ir paruošti dažyti grindines lentas, įskaičiuojant grindų sijų sudėjimą, izoliacinės medžiagos sudėjimą, grindinių lentų sudėjimą ir grindų dažymą – 28,1 kv. m (1 486,39 Eur be PVM). Apie šiuos patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus atsakovė buvo informuota 2014 m. balandžio 25 d. pranešimu apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VV-0128187. Iš atsakovės pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad visi mokėjimai atlikti dar prieš pradedant pirkimo procedūras. Atsakovė kartu su mokėjimo prašymais sąmoningai deklaravo patirtas išlaidas kaip tinkamas, nors aiškiai nesilaikė privalomų teisės aktų reikalavimų. Atsakovė, teikdama klaidingą ir neteisingą informaciją, bandė neteisėtai gauti paramą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės finansinius interesus.
2.12. Pagal Administravimo taisyklių 253.1 papunktį, pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas, teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti. Administravimo taisyklių 253.13 papunktyje nustatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo taisykles. Paminėtų taisyklių 3 punkte numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos. Kadangi atsakovė, prašydama paramos už faktiškai neatliktus darbus pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 32.3 papunktį, bei Administravimo taisyklių 3 punktą, pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti sutarties nutraukimą ir (arba) paramos arba jos dalies grąžinimą, jos neskyrimą arba sumažinimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. S. su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė teismo priteisti iš pareiškėjo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimu ir buvo pripažintas NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau atsakovė turi pagrįstų abejonių, jog apeliacinės instancijos teismui priimant paminėtą sprendimą buvo padaryta esminių materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių atsakovė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydama atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo paminėtoje byloje, proceso šalių ginčas dėl 53 885,04 Eur paramos susigrąžinimo sankcijos pagrįstumo buvo galutinai išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-26-261/2020, t. y. atsakovės prašymas atnaujinti procesą nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimu sumokėti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos skolos sumos už visą ginčo laikotarpį, nes šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė pažymėjo, jog NMA ignoruoja Administravimo taisyklių 20 punktą, kuris nustato išimtį iš paminėtų bendrųjų taisyklių dėl palūkanų skaičiavimo. Jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Kadangi skundas byloje dėl NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-30 panaikinimo buvo galutinai išnagrinėtas tik 2020 m. rugsėjo 16 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-26-261/2020, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, reiškia, kad pagal Administravimo taisyklių 20 punktą, pareiškėjas neturėjo teisės palūkanų skaičiuoti iki 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl bet kokios pareiškėjo pretenzijos dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. skaičiavimo yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes pagal Administravimo taisyklių 20 punktą palūkanų skaičiavimas iki 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo sustabdytas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė papildomai pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Prašymą argumentavo tuo, kad nedelsiant išieškojus paramos sumą iš atsakovės, tai sukeltų jai labai sunkias turtines pasekmes, sužlugdytų jos kaimo turizmo verslą, būtų prarastos darbo vietos.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino, priteisė iš atsakovės pareiškėjo naudai 53 885,04 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Teismas taip pat išdėstė teismo sprendimo įvykdymą atsakovei, priteistą skolą mokant lygiomis dalimis per 36 mėnesių laikotarpį.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
7.1. NMA 2015 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-263 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos V. S. susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. Šis Sprendimas buvo išsiųstas atsakovei kartu su 2015 m. rugsėjo 23 d. lydraščiu Nr. BRK-8223 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, atsakovė buvo informuota, jog turi grąžinti NMA išmokėtą 53 885,04 Eur dydžio paramą. Šis Sprendimas buvo apskųstas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-43-561/2018 patenkino atsakovės skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2547-415/2019 panaikino paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės skundą dėl NMA Sprendimo atmetė, palikdamas galioti NMA Sprendimą.
Šalies argumentai
7.2. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2547-415/2019. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-26-261/2020 nutarė pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkinti. Taigi NMA, apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu prašo teismo priteisti iš atsakovės 53 885,04 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
7.3. Administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiuose, nustatyta, kad vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą.
7.4. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.65/2011 5 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, jog jeigu išmoka sumokėta nepagrįstai, paramos gavėjas grąžina tą sumą ir pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoja palūkanas. Teismas nustatė, jog atsakovė apie NMA sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo buvo informuota 2015 m. rugsėjo 23 d. lydraščiu, kuriame nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, jai bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Teismas nustatęs, kad Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininkės susigrąžinti grąžintinas lėšas, NMA prašymą dėl skolos priteisimo iš atsakovės patenkino. Atsižvelgęs į tai, jog apeliacinės instancijos teismas 2020 m. sausio 15 d. Sprendimu paliko galioti NMA Sprendimą, teismas rėmėsi šiuo sprendimu ir papildomų NMA argumentų dėl skolos pagrįstumo, pažeidimų papildomai nevertino bei dėl jų nepasisakė. Teismas konstatavo, jog priešingai nei nurodė atsakovė, pareiškėjas turi teisę į palūkanų jam priskaičiavimą ir priteisimą.
III.
8. Pareiškėjas NMA pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl priteistos skolos mokėjimo dalimis išdėstymo ir priimti naują sprendimą – lygiomis dalimis apmokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas, o su paskutine skolos suma sumokėti ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apima du aspektus: skolos ir palūkanų priteisimą bei skolos mokėjimo išdėstymą dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodoma, kad turi būti sumokėtos ir palūkanos (su paskutine skolos suma sumokėtos ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotos palūkanos), o pasisakoma tik dėl skolos mokėjimo dalimis.
9.2. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimu NMA prašymas patenkintas visiškai, tačiau akivaizdu, jog palūkanų mokėjimo dalimis nenurodymas lemia neaiškų sprendimą atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas pateikė nuomonę dėl NMA prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su prašymo dalimi dėl palūkanų išdėstymo, nes ši sprendimo dalis bus skundžiama apeliacine tvarka. Nepakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies atsakovė laikys, kad palūkanų mokėjimas pagal grafiką nėra privalomas, nors jos ir yra priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus NMA Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, NMA atsirado ir teisė į palūkanas, kurios skaičiuojamos visą laikotarpį, o išdėsčius skolos apmokėjimą dalimis, rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti nurodomos ir palūkanos.
10. Atsakovė V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki lėšų susigrąžinimo priteisimo ir pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti. Taip pat atsakovė prašo iš pareiškėjo jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 20 punktu, neturėjo ir neturi teisės palūkanų skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Palūkanos už negrąžintas lėšas gali būti skaičiuojamos tik nuo tos dienos, kai galutinai buvo išnagrinėta byla dėl NMA Sprendimo teisėtumo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., kai apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, iki tos dienos, kai paramos lėšos pilnai sugrąžinamos, todėl pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir negalėjo būti patenkintas. Tokios palūkanų skaičiavimo praktikos, kurią apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, laikomasi ir naujausioje Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-143-473/2020), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė šiuos atsakovės argumentus.
12. Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
13.1. Nėra aišku kokiu pagrindu atsakovė nesutinka su teisiniu reglamentavimu dėl palūkanų apskaičiavimo. Administravimo taisyklių 14 punkte aiškiai numatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 papunktyje numatyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Taigi, akivaizdu, kad NMA pagrįstai reikalavo priteisti palūkanas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.
13.2. Nesutinka su apeliaciniame skunde atsakovės pateiktu neteisingu teisinio reglamentavimo išaiškinimu, nes Administravimo taisyklių 20 punkte nurodoma, kad palūkanų skaičiavimas sustabdomas (esant teisminiam ginčui dėl priimto sprendimo), bet palūkanos neanuliuojamos. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus NMA Sprendimo teisėtumą, sprendimas susigrąžinti lėšas patvirtintas kaip pagrįstas, todėl NMA atsirado teisė į palūkanas, kurios skaičiuojamos visu laikotarpiu, o išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti nurodomos ir palūkanos.
14. Atsakovė V. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kitus klausimus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu išspręsti atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus. Atsakovė, be kita ko, prašo priteisti jai iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti jos apeliaciniame skunde. Papildomai atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria NMA iš atsakovės priteistos palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, yra neteisėta ir nepagrįsta.
IV.
15. Pareiškėjas NMA kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2855-535/2020. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje patenkinus atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis buvo nurodytas tik skolos mokėjimas, tačiau nenurodyta, kad turi būti apmokėtos ir palūkanos, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinama. Tuo pačiu pažymėjo, jog teismo sprendime nėra nurodomos pasekmės tuo atveju, jeigu atsakovė nesilaikys įsipareigojimo kas mėnesį mokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis (negrąžinus skolos nustatytais terminais (nesumokėjus mėnesinės įmokos – viso 53 885,04 Eur, dalinant lygiomis dalimis per 36 mėnesius) ir kad NMA turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, siekiant vykdomąjį dokumentą perduoti antstolio vykdymui.
Atsiliepimas
16. Atsakovė V. S. pateikė teismui nuomonę, kurioje prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl palūkanų, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., sumokėjimo išdėstymo, o dėl palūkanų išdėstymo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nesutikimą su pareiškėjo prašymu motyvuoja tuo, kad Administravimo taisyklių 20 punkte numatyta išimtis iš paminėtų bendrųjų taisyklių dėl palūkanų skaičiavimo, t. y. jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui arba išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Kadangi atsakovės skundas galutinai buvo išnagrinėtas tik 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl NMA neturėjo ir neturi teisės palūkanų skaičiuoti už visą ginčo laikotarpį.
V.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. papildomu sprendimu pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino, išdėstė 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2855-535/2020 įvykdymą, nustatydamas, kad atsakovė skolą turi sumokėti lygiomis dalimis per 36 mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei paskutinį skolos mokėjimo mėnesį apmokėti paskutinę skolos dalį ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamame sprendime neaptarė klausimo dėl palūkanų skaičiavimo, sprendė, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinta, nes patenkinus atsakovės prašymą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, skundžiamame sprendime turėjo būti nurodoma ne tik tai, kad atsakovė skolą lygiomis dalimis turi apmokėti kas mėnesį, bet ir tai, kad su paskutine skolos suma turi būti sumokėtos iki mokėjimo dienos apskaičiuotos palūkanos.
19. Teismas taip pat nurodė, jog skundžiamame sprendime neišaiškino atsakovei galbūt kilsiančių pasekmių, jeigu ši nesilaikys įpareigojimo kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis ir NMA teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, jį perduodant vykdyti antstoliui. Taigi, dėl šių priežasčių, teismas pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino ir priėmė papildomą sprendimą, nurodydamas, kad atsakovė paskutinį skolos mokėjimo mėnesį turi apmokėti paskutinę skolos dalį ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas, ir kad atsakovei nesilaikant įpareigojimo kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis (negrąžinus skolos nustatytais terminais (nesumokėjus mėnesinės įmokos, viso 53 885,04 Eur įsiskolinimo sumą dalinant lygiomis dalimis per 36 mėnesius), NMA turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, siekiant vykdomąjį dokumentą perduoti vykdyti antstoliui.
VI.
20. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat atsakovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:
21.1. Skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir prašo šią dalį panaikinti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu įpareigojo atsakovę paskutinį skolos mokėjimo mėnesį apmokėti tiek paskutinę skolos dalį, tiek iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
21. 2. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovės apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo panaikinta, būtų paliktas galioti papildomas teismo sprendimas, todėl susiklostytų situacija, kai nesant teisinio pagrindo, galėtų būti priverstinai vykdomas palūkanų išieškojimas iš atsakovės. Siekdama išvengti šios situacijos ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, atsakovė papildomai prašo išspręsti klausimą dėl papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, išdėstytais jo apeliaciniame skunde. Įvertinusi papildomo sprendimo turinį, NMA laikosi pozicijos, jog jis yra detalus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir papildomo sprendimo, kuriais patenkintas pareiškėjo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad NMA 2015 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-263 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos V. S. susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. Sprendimas atsakovei buvo išsiųstas kartu su Lydraščiu, kuriuo atsakovė buvo informuota, jog turi grąžinti pareiškėjai išmokėtą 53 885,04 Eur dydžio paramą, o tuo atveju jeigu negrąžins, bus skaičiuojamos palūkanos. Šis Sprendimas buvo apskųstas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-43-561/2018 patenkino atsakovės skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2547-415/2019 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės skundą dėl NMA Sprendimo panaikinimo atmetė, palikdamas galioti NMA Sprendimą.
25. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2547-415/2019, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovės prašymo netenkino, todėl NMA Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo pagrindu prašo teismo priteisti iš atsakovės 53 885,04 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės), taip pat 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2011 L 25, p. 8), su aktualiais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012 (toliau – ir Reglamentas).
27. Pagal Taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktus, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, gavo didesnę nei priklauso parama.
28. Taisyklių 11 punkte numatytas grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, paminėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį (jeigu institucija priima sprendimą, kad skolininkas grąžintinas lėšas grąžintų dalimis). Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
29. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pagal Taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pirmiausia dengiamos palūkanos, o po to kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą. Taigi pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas, skolininkas turi pareigą per 60 kalendorinių dienų nuo lydraščio užregistravimo dienos grąžinti lėšas NMA, to nepadarius, nuo kalendorinės dienos, kuri eina po 60 kalendorinės dienos nuo lydraščio užregistravimo, skolininkui skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, kurių skaičiavimo terminas baigiasi visų skolą sudarančių lėšų grąžinimo dieną.
30. Taisyklių 20 punkte numatyta, jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.
31. Kaip matyti iš pareiškėjo ir atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų, proceso šalys skirtingai aiškina paminėtos nuostatos turinį. Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 20 punktas įtvirtina galimybę stabdyti palūkanų skaičiavimą, tačiau jų neanuliuoja, todėl, NMA įgijo teisę į palūkanas, kurios skaičiuojamos visu laikotarpiu. Tuo metu atsakovė mano, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tuo atveju, kai yra suėjęs terminas mokėti skolai – kadangi sprendimas dėl sankcijos skyrimo (lėšų susigrąžinimo) buvo apskųstas, skolos mokėjimo terminas sueina tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, t. y. sprendimo grąžinti lėšas apskundimas turi įtakos palūkanų skaičiavimui.
32. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka įtvirtinta Reglamente. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, paramos gavėjas grąžina tą sumą ir pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktas palūkanų normos nustatymą priskiria nacionalinių teisės aktų reguliavimo sričiai, taikoma 5 procentų metinių palūkanų norma, numatyta Taisyklių 14 punkte. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai išmokėta paramos suma susigrąžinama su palūkanomis. Įvertinus tai, kad pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį nepagrįstai išmokėtos paramos dalis grąžinama su palūkanomis, iš nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atsakovės apeliacinių skundų argumentai, jog palūkanos NMA Sprendimo teisėtumo tyrimo laikotarpiu iš viso neturėjo būti skaičiuojamos, yra nepagrįsti ir atmestini.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad palūkanų sąvoka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra įtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
34. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir aptartą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog NMA turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti palūkanas nuo galutinės susigrąžinamos sumos, vadovaudamasi Taisyklių 11, 15, 19 ir 20 punktais, Reglamento 5 straipsniu. Šiuo atveju Taisyklių 20 punktas, atsižvelgiant į paminėtas Reglamento nuostatas, aiškintinas taip, kad pareiga sumokėti palūkanas už pagrįstai apskaičiuotą grąžintinų lėšų sumą skolininkui nedingsta ir tuo atveju, jeigu jis pasinaudoja savo teise apskųsti NMA sprendimą dėl sankcijos taikymo (grąžintinų lėšų). Atsakovės pateiktu šios nuostatos aiškinimu, kad galutinė grąžintinų lėšų suma paaiškėja tik teismui priėmus galutinį teismo sprendimą ir tik nuo tada prasideda palūkanų skaičiavimo terminas, būtų paneigiamos Taisyklių ir Reglamento nuostatos, jog grąžintinos lėšos sumokamos kartu su palūkanomis.
36. Taisyklių 20 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas, taikoma, tačiau tik tol, kol vyksta atitinkamų NMA sprendimų teisėtumo patikrinimas teismuose ar kitose ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose, t. y. palūkanos neskaičiuojamos, iki kol nepaaiškėja galutinė grąžintina suma (iki kol įsiteisėja teismo ar kt. institucijos sprendimas, kuriame galutinai apskaičiuota grąžintina paramos dalies suma). Tačiau, paaiškėjus galutinei gražintinai sumai, ši suma turėtų būti susigrąžinama su palūkanomis (Reglamento 65/2011 5 straipsnio 1 dalis), skirtomis kompensuoti už visą laiką, kurį skolininkui nustatyta prievolė nebuvo įvykdyta. Todėl nagrinėjamu atveju, NMA pagrįstai prašo priteisti palūkanas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo, jog NMA turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti palūkanas nuo galutinės susigrąžinamos sumos, skaičiuojant jas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
37. Aptardama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies patikslinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu 2020 m. gruodžio 10 d. papildomu sprendimu skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį patikslino, išdėstydamas aplinkybes, kurių nenurodė skundžiamame sprendime, todėl papildomu sprendimu patenkinus pareiškėjo prašymo reikalavimus bei patikslinus sprendimo rezoliucinę dalį, apeliacinio skundo dalykas išnyko. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismas patenkino pareiškėjo prašymo reikalavimus, apeliacinį skundą atmeta.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė apeliaciniame skunde, pateiktame dėl papildomo sprendimo iš esmės nesutinka su palūkanų skaičiavimu ir jų skaičiavimo eigos pradžia bei dėsto tuo pačius argumentus, kuriuos nurodė savo apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo, nekartodama šios nutarties 28-36 punktuose išdėstytų motyvų, konstatuoja, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti, atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo atmestinas. Netenkinus atsakovės apeliacinių skundų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
39. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro konstatuoja, jog pareiškėjo ar atsakovės apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir atsakovės V. S. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.