- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1382-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00537-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Expomet“
- Atsakovas
- A. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expomet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expomet“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. DGKS-923, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu visa apimtimi.
2. Ieškovės atstovas į 2020 m. liepos 13 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovui advokato padėjėjui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta per elektroninių paslaugų portalą 2020 m. birželio 17 d. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant ar dokumentų, pateisinančių ieškovės atstovo neatvykimą ir nedalyvavimą teismo posėdyje, iki posėdžio pradžios nebuvo gauta.
5. Teismas taip pat nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir atsakovas, kuris prieš posėdį pateiktu prašymu išreiškė norą nedalyvauti posėdyje ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas neišreiškė prašymo priimti sprendimą už akių, neatvykus ieškovei.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės procesinis pasyvumas eliminuoja tinkamą bylos nagrinėjimą, daro iš dalies negalimu procesinio įstatymo numatytų reikalavimų bei esminių principų bylos nagrinėjimo procese taikymą, parengiamojo posėdžio tikslų įgyvendinimą. Ieškovės atstovui neatvykus į posėdį bei nepateikus dokumentų, pateisinančių neatvykimą, o atsakovui taip pat nesant posėdyje ir dėl to neprašant priimti sprendimą už akių, teismas sprendė esant pagrindui ieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčas dėl nepagrįstai darbuotojui (atsakovui) išmokėtų sumų, taip pat ginčas dėl darbuotojo padarytos žalos. Atsakovas, padaręs ieškovei žalos, gera valia šios žalos neatlygino, todėl ieškovė kaip darbdavė įgijo teisę šią žalą išieškoti iš darbuotojo. Šie reikalavimai yra nagrinėtini teisme.
7.2. Ieškinio palikimas nenagrinėto yra nesuderinamas su proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principais. Šiuo atveju, skundžiama nutartimi sudaryta situacija, kai ieškovė privalės iš naujo teikti ieškinį, prašyti atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, o jei terminas butų neatnaujintas, kiltų kitų atskirųjų skundų pateikimo galimybė. Tai būtų nesuderinama nei su darbuotojo, nei su darbdavio interesais.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, paskirti ieškovei 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
8.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės procesinis pasyvumas eliminuoja tinkamą bylos nagrinėjimą, daro iš dalies negalimu procesinio įstatymo numatytų reikalavimų bei esminių principų bylos nagrinėjimo procese taikymą, parengiamojo posėdžio tikslų įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, neatvykus ieškovui, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
13. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
14. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
15. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovė, kuriai apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į 2020 m. liepos 13 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant nepateikė. Atsakovas, pateikęs prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neišreiškė noro, kad neatvykus ieškovei būtų priimtas sprendimas už akių. Konstatavęs, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
17. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde neneigia aplinkybių, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji buvo informuota tinkamai, taip pat kad iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio pradžios neteikė teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Pabrėžtina, kad ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų (advokato ir advokato padėjėjo), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ne tik nepateikė dokumentų, pateisinančių ieškovės neatvykimą, bet apskritai nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių neatvyko į paskirtą teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys pažeidė proceso šalims tenkančią pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą.
18. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad ieškovė atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių motyvų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsakovo nuomone, ieškovė visais būdais stengiasi atitolinti darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovo naudai priteistų sumų mokėjimą, teikia nepagrįstus skundus, todėl jai skirtina 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
19. Pažymėtina, kad ieškovei neatvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ir nenurodžius jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių, ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, t. y. ieškovė jau patyrė neigiamas netinkamo savo elgesio procesines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymas yra pakankama procesinė priemonė, ir nėra pagrindo papildomai spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.