- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 1-44-304/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21231-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. 2019-05-21, nuo 13 val. iki 13.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 11 numeriu pažymėtu namu, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia suduodamas automobilyje Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdinčiam V. K. vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį ir ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, po to, jam lipančiam iš automobilio, rankos žastu sugriebdamas už kaklo ir jį suspausdamas bei pargriaudamas ant žvyruotos kelio dangos, padarė V. K. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kairio paakio srityje, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kaklo raumenų ir raiščių patempimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, odos nubrozdinimus alkūnių ir kelių srityse, t. y. nežymiai sužalojo V. K., bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. Z. ikiteisminio metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kaimynystėje per vieną namą gyvena šeima ir pas jų dukras nuolat lankosi vaikinai, kelia triukšmą ir pan. Kokią savaitę stebėjo dideliu greičiu važinėjantį automobilį, kuris nuolat kėlė dulkes, ardė kelio dangą. Įvykio dieną tas pats automobilis išvažinėjo iš kaimyninio namo kiemo, vos tik išvažiavęs iš kiemo iš karto pradėjo važiuoti dideliu greičiu. Išėjęs iš kiemo ranka stabdė tą automobilį. Automobilio greitis buvo didelis, todėl vairuotojas sustojo gal už 10 m. Buvo piktas dėl važiavimo dideliu greičiu ir keliamų dulkių, todėl priėjęs prie sustojusio automobilio priekinių durelių iš vairuotojo pusė, šaukė ant vairuotojo. Vairuotojas bandė išlipti iš automobilio, durelėmis trenkė per kojas. Nenorėdamas didesnio konflikto V. K. galimai kelis kartus kaire ranka per pravirą automobilio langą pastūmė į galvą, taip jam neleisdamas išlipti iš automobilio, tačiau V. K. nenurimo, durelių pagalba atstūmė jį nuo automobilio ir išlipo. Jis (kaltinamasis) kairės rankos žastu suspaudė vaikino kaklą, šis pradėjo muistytis. Netekęs lygsvaros kartu su vaikinu suklupo ant žemės. jis griuvo ant užpakalio, o vaikinas jam ant kelių. V. K. suspaustą kaklą laikė apie 10-15 sekundžių, kol atbėgo sodo kaimynas Š. Kaimynas bandė vaikiną atitraukti, ar jam sudavė smūgius, nežino. Paleidęs V. K. atsistojo ir nuėjo link namų. Maždaug po 2 valandų kažkas pasibeldė į duris, atidarius buvo V. K. su kitu nepažįstamu vaikinu. V. K. atrodė labai linksmas, po akimi matė nedidelę kraujosruvą, lyg būtų įgnybta. V. K. pasakė, kad darys abdukciją, kad sudaužyti akiniai. Vakare, toje pačioje vietoje kur vyko konfliktas, pamatė policijos pareigūnų automobilį, suprato, kad vaikinas parašė pareiškimą. Dar į kiemą buvo atbėgusi kaimynė G. Jai išėjus išgirdo trenksmą į savo namo sieną. Išėjęs į kiemą pamatė į namo sieną mestą ir sudaužytą telefoną, kurį buvo pametęs grumtynių metu. Kai virto, V. K. kojos ir galva buvo lauke, kad neatsistotų. V. K. pas tyrėją sutiko taikytis, tačiau pareikalavo tūkstančio už sulaužytus akinius, nutrauktą grandinėlę ir viešą pažeminimą. V. K. anksčiau nepažinojo ir nebuvo matęs. V. K. kumščiu nesudavė, šis durimis trenkė per kojas ir veržėsi lauk iš mašinos. Iš automobilio nenorėjo išleisti, suprato, kuo viskas baigsis. Paėmęs už kasos liepė lįsti atgal į automobilį ir išvažiuoti. Pastūmęs V. K. atgal į sėdynę, pats paslydo. V. K. veržėsi lauk, rankomis stūmė dureles, buvo pusiau išlindęs. Laikė jį, užvirto savo svoriu per durų tarpą ir abu suklupo ant kelių. V. K. prispaudė žastu, nes šis smūgiavo į nugarą. Nė vienas nebuvo atsistojęs. Ant jo kelio buvo V. K. krūtinė, prispaustas už sprando kairiąja ranka, galva buvo pažastyje. Visa tai truko pusantros minutės. Atbėgęs kaimynas V. K. traukė už pažastų. Tada V. K. paleido ir atsistojo. Smūgio kumščiu ir akinių nebuvo. Galėjo patempti kaklo raumenis. Žalą ligonių kasai atlygino, nes dalis jo kaltės. Grandinėlės nematė. Labai gailisi, kad taip išėjo. Sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme.
Liudytojas J. R. Š parodė, kad įvykio dieną dirbo darže. Po to nuėjo į pavėsinę parūkyti ir pamatė ant žemės du vyrus. Gali būti, kad R. Z. buvo prispaustas, o kitas gulėjo ant jo. Norėjo atitraukti tą, kuris gulėjo ant viršaus, jį tempė už pečių. Kas ką užpuolė, nematė. Jie abu buvo prie automobilio galo.
Liudytoja G. G. parodė, kad 2019-05-21 pas ją atvažiavo draugas V. K., kartu išvažiavo. Važiuojant iš kiemo išbėgo kaimynas, pradėjo ranka stabdyti V. K. vairuojamą automobilį. Sustojus kaimynas ant jo pradėjo rėkti, ar jam čia autostrada ir pan. V. K. atsakė, kad ne autostrada. Tada kaimynas, stovėdamas prie vairuotojo pusės durelių, pro pravirą automobilio langą ranka trenkė V. į veidą. Po smūgio ViliaV.us regėjimo akiniai nukrito po priekine automobilio sėdyne, jai po kojomis. Kai V. norėjo išlipti iš mašinos, R. Z. neleido. V. nustūmė dureles, norėjo išlipti, bet R. Z. rankos žastu paėmė V. už kaklo ir ištempė iš mašinos. Viskas vyko mašinos gale, abu nukrito ant kelių. V. visaip bandė ištrūkti. Jie stumdėsi, kaimynas mosavo laisva ranka, bet ar ja sudavė, nematė, nes tuo metu skambino motinai. Kalbėjo telefonu, o po to pamatė, kad abu vyrai nugriuvę ant žvyrkelio, V. ir toliau bandė ištrūkti iš kaimyno. Po to iš gretimo kiemo atbėgo kitas nepažįstamas vyriškis, kuris V. koja įspyrė į šonus du kartus. Ji sakė, kad V. niekuo dėtas. Vyriškis, kuris įspyrė V. į šonus, atsitraukė, nuėjo į namus. Kai V. atsikėlė, matė, kad jo veidas yra kruvinas, ant veido matėsi sužeidimai, sužalojimų ant kitų kūno vietų nematė. Po įvykio nerado V. grandinėlės. V. sviedė telefoną į R. Z. kiemą. Draugas bandė susitaikyti su R. Z., bet šis nenorėjo su juo kalbėtis, tada V. išvažiavo darytis abdukcijos, skundėsi, kad skauda šonai nuo kaimyno smūgių koja.
Liudytoja V. G. parodė, kad V. K. atvažiavo pasiimti jos dukros. Dukra įsėdo į automobilį ir jie V.. Po kokių 2 minučių paskambino dukra ir pasakė, kad R. Z. sumušė V. K. Atbėgusi pamatė Vilių kruvina akimi, ištaršytais plaukais. Tuo tarpu R. Z. nuėjo į namus, o V. iš pykčio metė įkandin kaimyno jo telefoną. V. K. buvo nubėgęs kraujas prie kairės akies, sudaužyti regėjimo akiniai. Kai V. nusiprausė, pasimatė prakirtimai 3 vietose. Dukra papasakojo, kad R. Z. puolė po automobilio ratais, langas buvo atidarytas ir R. Z. V. K. smogė per atidarytą langą.
2019-05-21-2019-05-27 apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. 11, žvyru padengtos gatvės šalikelėje yra ištrypta žolė. Šalia ištryptos žolės, ant žvyruotos kelio dangos, matomi įvairūs avalynės pėdsakų fragmentai, kurie netinkami identifikavimui (b. l. 16-19).
2019-05-21-2019-05-27 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad metalinis, juodos spalvos akinių rėmelis ties rėmo viduriu yra perlūžęs į dvi dalis, yra sulūžusi akinių rėmo dešinioji kojelė, yra pažeisti (nubrozdinti) kairės pusės rėmelio, kuriame įstatytas kairės akies stiklas, dažai (b. l. 95-98).
2019-07-15 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1212/2019 (03) nurodyta, kad V. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimais kairio paakio srityje, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kaklo raumenų ir raiščių patempimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, odos nubrozdinimai alkūnių ir kelių srityse. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. V. K. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 109-110).
BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visetas leidžia neginčijamai spręsti, kad R. Z. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijos. R. Z. neteistas, teisiamas pirmą kartą, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę pripažino iš dalies, ligonių kasos ieškinį atlygino. Teismas, vertindamas lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, mano, kad teisingumo principai bus įgyvendinti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą bausmę ir kaltinamajam sutinkant dėl šios bausmės skyrimo.
Dėl civilinio ieškinio
Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 147,50 Eur civilinį ieškinį už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam V. K., žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginta (2 t. 84-90, 47 b. l.).
Vadovaujantis BPK 112 str. civilinis ieškinys teismui gali būti pateiktas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šioje byloje nukentėjusiajam įstatymo nustatyta tvarka tinkamai nepareiškus ieškinio, jis civiliniu ieškovu nepripažintas. Nukentėjusysis V. K. yra pareiškęs tik prašymus dėl turtinės 800 Eur ir 1000 neturtinės (t. 2 b. l. 48, 56) žalų atlyginimo.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kaip minėta iki įrodymų tyrimo pradžios, tačiau pareikštas tik prašymas. V. K. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas faktiniais įrodymais, nepateikta regos akinių sąskaitą faktūrą (apie kurią mini nukentėjusysis, nepateikti įrodymai apie analogiškos grandinėlės vertę). Nukentėjusysis eilėje teismo posėdžių nedalyvavo, teismo įpareigojimo iki 2020-03-01 pateikti civilinį ieškinį neįvykdė. Teismo nutartimi nepripažintas civiliniu ieškovu. Turtinės žalos nepagrindė įrodymais ir dokumentais dėl galimų žalos dydžių, todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.
Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis V. K. civiliniu ieškovu nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepripažintas, teismo posėdžiuose sprendžiant žalos atlyginimų klausimus nedalyvavo ir neįrodė neturtinės žalos egzistavimą.
Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Kaip matyti iš kaltinamojo R. Z. parodymų, susiformavusios teismų praktikos, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą, ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala nepriteistina. O nukentėjusiajam nepareiškus civilinio ieškinio, prašymas dėl neturtinės žalos atmestinas.
Kardomoji priemonė kaltinamajam R. Z. nepaskirta ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. ir skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Nukentėjusiojo V. K. prašymus dėl žalų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.