Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Byla Nr. ATP-297-478/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4152-919/2014Nutarimas · 2014-05-28Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-5183-358/2014Nutartis · 2014-06-18Kauno apylinkės teismas
  3. A2.13.-1122-738/2016Nutartis · 2016-02-05Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-297-478/2016Nutartis · 2016-04-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
ATP-297-478/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03543-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-297-478/2016Proceso Nr. 4-69-3-03543-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas E. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-28 Kauno apylinkės teismo nutarimu E. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3 d., padarymą buvo nubaustas 4200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi netenkintas E. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, motyvuojant tuo, kad negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti.

E. R. skundžia tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Skunde E. R. nurodo, kad apylinkės teismas, nusprendęs nesutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, vertino jo asmenybę iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, nurodytus reikšmingus duomenis įvertino formaliai ir neatsižvelgė į tai, jog jis suprato, kad padarė pavojingą teisės pažeidimą ir už tai buvo griežtai, bet teisingai nubaustas, be to, su Kauno apylinkės teismo 2014-05-28 nutarimu paskirta nuobauda sutiko. Nuo pat pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi padaręs šį pavojingą pažeidimą, baudą iš karto sumokėjo. Taip pat nurodo, kad iki minimo įvykio alkoholio beveik nevartodavo, nes jo organizmas netoleruoja net nedidelio jo kiekio. Labai išgyvena dėl padaryto teisės pažeidimo, todėl nedelsdamas atlygino padarytą žalą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre išklausė kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2014-05-28 teismo sprendimą UAB „Rigveda“.

Apeliantas taip pat nurodo, kad yra labai gerai charakterizuojamas savo darbdavio - UAB „Akma“ bei kolegų. Darbdavys taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi ši teisė jam vykdant jo pareigas yra svarbi, be jos yra didelė tikimybė vėl prarasti darbą ir netekti pajamų. Šios nuobaudos vykdymo metu jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, praeityje šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių taip pat nebuvo. Dėl neatsakingo ir neteisėto savo poelgio, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis prarado darbą. Vėliau jam pavyko įsidarbinti kitoje įmonėje, todėl esminiai prioritetai jam yra siekis neprarasti naujo darbo bei rūpintis senyvo amžiaus sunkiai sergančia ir judėjimo apribojimus turinčia savo mama N. R., kuria, neturėdamas teisės vairuoti, tinkamai pasirūpinti negali, ir kuri dėl to patiria didelius nepatogumus, negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, nuvykti laiku į gydymo įstaigas bei atlikti kasdieninių reikalų.

Nuo pažeidimo padarymo ir nuobaudos paskyrimo jis turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingo poelgio pasekmes, tačiau pirmos instancijos teismas nevertino jo asmenybės po administracinio teisės pažeidimo padarymo, neatsižvelgė į tai, kad jis pasitaisė, todėl padarė nepagrįstą ir formalią išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti.

Be to, apeliantas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarime klaidingai nurodyta, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda ir tai buvo teismo įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, su kuria jis nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. R. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. R. skundas atmetamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas E. R. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, pateikė prašymą, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, sumokėjo baudą, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ir ši teisė nebegali būti panaikinama, ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu (LVAT byla Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.

Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl, svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, byloje nėra.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad E. R. ir anksčiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudą (b. l. 8-12), administracinio teisės pažeidimo padarymo metu E. R. nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršijo leistiną normą (nustatytas 1.54 promilių girtumas), kas rodo jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį, atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, galėjusį sukelti labai sunkias pasekmes, taip pat sukėlusį realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei viso eismo saugumui. Nors apelianto skunde nurodoma, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir rūpintis senyvo amžiaus, sunkiai sergančia mama, tačiau įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo ir dėl šeimos poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos laiką.

Pažymėtina, jog E. R. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas girtumo laipsnis daugiau nei 3 kartus viršijo leistiną maksimalią ribą), tuo keldamas pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei turtui. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus. E. R., ypač grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes, ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. E. R. teigia, jog pasikeitė, įvertino savo neatsakingą bei pavojingą poelgį, tačiau jis ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl, teismo vertinimu, tik pusės atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.

Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarime klaidingai nurodyta, jog jis per vienerius metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą ir tai nepagrįstai pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, ir todėl plačiau apie tai nepasisako.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl E. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

E. R. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė