Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo grąžintą nagrinėti dalyje iš naujo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovams L. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, valstybinės žiemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-20 sprendimu (t. 3, b.l. 116-134) nusprendė ieškovės A. Z. ieškinį tenkinti iš dalies, o trečiojo asmens A. J. savarankišką reikalavimą atmesti:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymą Nr. 2.3.-15780 (41) „D. D. Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo, valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančio Kooperatyvo g. 2. D. R. kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo L. P.“;

2) pripažinti negaliojančia 2009-12-07 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 10574), kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. B., pagal 2009 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-15780-(41), pardavė L. P. asmeninės nuosavybės teise 2500 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas 4117/0700:5064 D. R. k.v., unikalus Nr. 4400-1985-3702, esantį Kooperatyvo g. Nr. 2, D. R. k., Vilniaus r. sav.;

3) taikyti restituciją, grąžinant iš atsakovės L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 kv.m. žemės sklypą (kad. Nr. 4117/0700:5064), esantį Kooperatyvo g. Nr. 2, D. R. k., Vilniaus r., valstybei bei įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti atsakovei L. P. už žemės sklypą sumokėtą kainą, t.y. 9,85 Eur (devynis eurus 85 ct/atitinka 34 Lt).

4) kitoje dalyje ieškinį atmesti.

3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės L. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo, 2016-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-258/2016 (t.3, b.l. 195-208) nusprendė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymo Nr. 2.3.-15780 (41)panaikinimo; valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 2009-12-07 sutarties pripažinimo negaliojančia; restitucijos taikymo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4.2016-12-30 ieškovės atstovas pateikė patikslintą ieškinį,kuriame liko pirmas patikslintas ieškinio reikalavimas ir pateiktas antras naujas reikalavimas.Teismas susipažino su nauju patikslintu ieškiniu 2017-01-05(po teismo atostogų). 2016-11-24 teismo posėdis buvo iš anksto paskirtas ir suderintas 2017-01-11 dienai.Teismas patikslinto ieškinio nepriėmė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsisakė reikalavimo panaikinti žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Tokiu būdu teismas nagrinėja tik ginčo klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymo Nr. 2.3.-15780 (41) panaikinimo.

Dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymą Nr. 2.3.-15780 (41) bei pripažinti negaliojančia 2009-12-07 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2007-07-17d., 2007-07-24d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo įteikti A. J., Z. L., K. L., N. D. prašymai neleisti L. P. privatizuoti lauko kelio, einančio iš Rožių gt., nes jį privatizavus pareiškėjai netektų išvažiavimo į žemės sklypus.

Kaip pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 47 p. (red. galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu), tiek ir vėlesnės redakcijos numatė, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais. Projektuojant atsakovei L. P. žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į žemėtvarkos projektų rengimo reikalavimus, nustačius atsakovei žemės sklypo ribas ir jai užsitvėrus tvorą pagal nustatytas ribas, ieškovė neteko įvažiavimo į jai priklausantį žemės sklypą. Kad atsakovės L. P. žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai, patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visetas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011-04-01 rašte Nr. A33-179S-(4.18) (t.1, b.l. 163), kuriame nurodyta, jog įvažiavimas į A. Z. sklypą iš Riešės gatvės yra neįmanomas dėl užstatytos teritorijos, o iš Rožių g. pusės buvęs privažiavimo keliukas yra uždarytas, jis pakliuvo į suprojektuoto žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5064) ribas, sklypas buvo parduotas L. P..

Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio UAB „Julimatas“ suplanuotas sklypas apėmė kelio teritoriją kuriam valstybinėje žemėje įrengti dar 2009-02-04 N. D. buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko sutikimas Nr. (41)-1.2-305-(3.31). Pažymėtina, jog šis sutikimas ir detalus planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, negu buvo suformuotas ir parduotas L. P..

Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovei L. P. nuosavybės teise suprojektuoto žemės sklypo riba ties A. Z. žemės sklypu (kadastro Nr. 4117/0700:5074) suprojektuota taip, kad nelieka privažiavimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t.y tvirtinant suprojektuoto žemės sklypo projektą neatsižvelgta į gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus bei prašymus ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 4117/0700:5064 buvo suprojektuotas ir patvirtintas pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teisę turėti reikalingą privažiavimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Nors pirmosios instancijos teismas ir tinkamai nustatė, kad žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5064) ribos, kurios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, kurį parengė UAB „Julimatas“, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų ir dėl to būtina tikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau visiškai nemotyvavo kodėl buvo būtina naikinti kitus skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo nutarimus dėl kurių faktiškai nebuvo ginčo. Nagrinėjamu atveju, asmenys kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo ar jo dalies, kuriuo suformuoto sklypo ribos pažeidžia jų teises panaikinimo, tačiau neatlikus sklypo perplanavimo darbų, siekianti užtikrinti, kad prie suformuotų žemės sklypų būtų numatytas privažiavimas, būtina išspręsti atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0700:5064) ribų nustatymo klausimą, kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo išspręstas.

6.Teismas nepasisako iš naujo dėl išnagrinėtų teismo sprendimo ir nutarties argumentų,o analizuoja ginčo sprendimo pagrįstumą pagal šalių paaiškinimus teisme,nes nieko papildomo į bylą nustatytu teismo terminu nebuvo pateikta,o pateiktas patikslintas ieškinys su kuriuo naujų įrodymų nepateikta nebuvo priimtas,ir pateikti iš atsakovo atstovo teismo posėdžio dieną papildomi duomenys į bylą nebuvo priimti.

7.Ieškovė savo ieškinyje nurodė,kad gyvenamosiose teritorijose negali būti formuojami asmeninio ūkio žemės sklypai; šios teritorijos skirtos namų valdų žemės sklypų projektavimui bei privažiavimui prie šių žemės sklypų. Ieškovės teigimu tokie laisvi valstybinės žemės sklypai grąžinami piliečiams tik natūra arba parduodami aukciono tvarka remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarime Nr. 692 išdėstytais reikalavimais. Asmeninio ūkio žemės sklypai projektuojami tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Mano, kad projektuodami šį žemės sklypą, žemėtvarkos specialistai privalėjo vadovautis anksčiau parengtu asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, abrisu bei šios žemės suvestiniu planu (pagal 1993-06-11 asmeninio ūkio žemės sklypų matavimo darbų metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 495). Planai privalėjo būti parengti 1993-1995 metais. L. P. tėvui V. B. buvo skirti 2.00 ha asmeninio ūkio žemės D. R. kaime, tačiau jis mirė 2006-10-17, todėl mano, kad žemės sklypas jo vardu negalėjo būti projektuojamas bei tvirtinamas. Kadangi atsakovė žemės sklypu, projekto Nr. 141-5 nesinaudojo, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 10 p., teigia, kad Vilniaus rajono skyrius neturėjo tęsti projekto rengimo darbų. Kadangi šiuo metu šis žemės sklypas nėra privatizuotas, todėl yra visos teisinės bei metodinės galimybės keisti sklypų ribas, jas perprojektuoti ir t.t. Tokią teisę turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A27-2614, nurodė, kad po minėto įsakymo priėmimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-08-10 įsakymu suformavo du žemės sklypus, ir įsakymo 2-ame punkte nurodė, kad nustatomas 180 m² ploto kelio servitutas. Ieškovės teigimu servitutas detaliajame plane nebuvo numatytas - jame privažiavimas prie jos žemės sklypo buvo numatytas iš Rožių gatvės pusės. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-12-22 pakeitė 2009-05-19 įsakymą Nr. A27-816, vadovaudamasis NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-26 prašymu ir numatė sklypui Nr. 1 kelio servitutą. Pabrėžė, kad su N. D. servitutinio kelio nustatymo klausimas nebuvo derintas ir kelio vieta įbraižyta ant dujų trasos, per šiltnamį, medžius ir t.t. 2011-08-23 NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pakeitė 2010-08-10 įsakymo Nr. Ž48-206 2-ą punktą, išbraukė kelio servitutą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2010-12-22 įsakymo Nr. A27-2614 1-o punkto nepakeitė. Pažymėjo, kad UAB „Geokada“, 2009-06-03 ženklindama pagal detalųjį planą dalinamus žemės sklypus ir rengdama žemės sklypų planus, sklypo 0,1200 ha ploto gretimybėse nurodė, kad sklypo linija pietinėje dalyje, pažymėta plane skaičiais 3-4, ribojasi su pravažiavimo keliu.

Dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4117/0700:5064), nurodė, kad 2007-07-24 N. D. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama neleisti L. P. privatizuoti kelio, nes jį naudoja greta esančių namų valdų savininkai, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta, o Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-05 įsakymu papildė Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 patvirtintą D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotu žemės sklypu Nr. 1004; nustatė ribas, plotą bei pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti su L. P. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuri sudaryta 2009-12-07. Nurodė, kad parduodamo žemės sklypo abrisas Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas 2006-09-14, nesilaikant sklypų abrisų rengimo tvarkos, numatytos teisės aktuose; 2009-03-16 UAB „Julimatas“ atlikdamas kadastrinius matavimus vadovavosi ir faktiškai naudojamos namų valdos ribomis. Teigia, L. P. kad neteisingai parodė žemės sklypo, plane pažymėto skaičiais 5-6, 6-7 ir 7-8, ribas, dėl ko 66 m² sklypo ploto persidengė su pravažiavimui skirto keliuko plotu. Iki kadastrinių matavimų ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais; atsakovės faktiškai valdomo žemės sklypo kai kurios ribos nustatytos netiksliai, nes pagal esamus netikslius dokumentus ribos nebuvo aiškios. Teigia, jog projektuojant L. P. žemės sklypo ribas, turėjo būti atsižvelgta į 2009-02-04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą leidimą statyti privažiavimo kelią nuo Rožių gatvės pusės iki ieškovės, ir numatyta galimybė palikti valstybinės žemės keliuko tiesimui. Minėtas sutikimas ir detalus planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, negu buvo suformuotas ir parduotas L. P. žemės sklypas. Iš D. R. gyvenvietės Žemės reformos žemėtvarkos projekto 2007 m. ištraukos ir ortofotografinių žemėlapių matyti, kad žemėtvarkos projekte ir natūroje pravažiavimo keliukas nuo Rožių gatvės pusės visada buvo ir yra. Parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų bei kadastro žemėlapyje įbraižytų, žemės sklypų ribos, kur į L. P. žemės sklypo ribas ir plotą patenka dalis keliuko. Atkreipė dėmesį, kad L. P. šiaurinė žemės sklypo riba suprojektuota ant keliuko, nors esami statiniai iki sklypo ribos yra apie 10-12 m. Žemės reformos vykdytojai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos (1998-04-23 įsakymu Nr. 207) pakeitimo metodikos „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo“ reikalavimus bei gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus bei prašymus ir žemės sklypo ribas (kadastrinis Nr. 4117/0700:5064) suprojektavo ir patvirtino L. P. taip, kad ji pastačiusi tvorą ir vartus uždarė privažiavimą į kitus, greta esančius, žemės sklypus.

8. A. L. P. atsiliepime į galutinį patikslintą ieškovės ieškinį (t. 3, b.l. 87-90) nurodė, kad ieškovės nurodytoje vietoje kelio nebuvo; ginčo teritorijos žemėtvarkos projekte ieškovės nurodomas bendro naudojimo kelias niekada nebuvo nei pažymėtas, nei suformuotas. Tiek N. D., tiek A. Z. projektuojant ir formuojant žemės sklypus šis privažiavimo kelias taip pat pažymėtas nebuvo, nei ji, nei kaimynai keliuku nesinaudojo. Ieškinio teiginį, kad iš D. R. gyvenvietės Žemės reformos žemėtvarkos projekto 2007 m. ištraukos ir ortofotografinių žemėlapių matyti, kad žemėtvarkos projekte ir natūroje pravažiavimo keliukas nuo Rožių gatvės visada buvo, laiko nepagrįstu ir nurodė, kad ieškovės vyras savavališkai su buldozeriu nutiesė kelią ginčo teritorijoje ir sunaikino atsakovės sklypo riboženklius. Tai, kad ieškovės motina N. D. pati privatizavo dalį teritorijos, kur pasak ieškovės, buvo kelias, taip pat A. J. veiksmai įrengiant kapitalinę tvorą toje vietoje, kur, pasak ieškovės, buvo ir yra kelias atsakovės manymu taip pat įrodo, jog kelio ginčo vietoje niekada nebuvo ir kad jis nebuvo reikalingas. Pati ieškovė turėdama nuosavybėje tariamo kelio dalį, nelaiko, jog pažeidė imperatyvias įstatymo normas, taiko dvigubus standartus, ir rodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė gina savo tariamai pažeistas teises kitų savininkų interesų sąskaita. Ieškovei A. Z. žemės sklypas suformuotas padalijant N. D. priklausantį žemės sklypą į du sklypus; jis buvo formuojamas vėliau, todėl turėjo būti derinamas su gretimai esančių sklypų ribomis, sklypų savininkų bei jų naudotojų interesais. Pažymėjo, kad Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo pakeitimai buvo skelbiami viešai, projektas buvo viešai svarstomas, tačiau ieškovė dėl projekto sprendinių pretenzijų ar pastabų nepateikė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais tvora buvo įrengta neteisėtai, todėl atsakovės manymu, jis apskritai negali grįsti savo teisių apsaugos teisėtumo. Nurodė, kad atsakovės sklypo ribą, plane pažymėtą taškais 1-9 patraukus 1,00 m Kooperatyvo g. link, į jos žemės sklypą patektų kelio šalikelės griovys. Atkreipė dėmesį, kad patikslintame ieškinyje nauju reikalavimu ieškovė projektuoja kelią visiškai kitoje vietoje, negu buvo nurodyta ankstesniuose dokumentuose; pati ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas su reikalavimu įpareigoti A. J. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pasiūlymą tarp jos projektuojamo kelio ir A. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra laisva valstybei priklausanti žemė, laiko, jog toks teritorijų planavimas neatitinka žemėtvarkos, žemėnaudos tikslų bei nuosavybės teisių apsaugos, interesų derinimo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitų principų. Atsiliepime į pradinį ieškinį (t. 1, b.l. 33-40) atsakovė taip pat buvo nurodžiusi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei parduodant žemės sklypą buvo pažeisti įstatymo imperatyvūs reikalavimai. Atsakovės manymu, ieškovės interesas turėti įvažiavimą į savo sklypą negali būti suabsoliutintas, ir patenkintas kitų asmenų interesų sąskaita. Teigia, kad privažiavimas į N. D. žemės sklypą buvo iš Riešės g., L. M. žemės sklypo pietinėje dalyje visada buvo įrengta ištisinė tvora be vartelių. Aplinkybes, kad ieškovės aptariamas kelias niekada neegzistavo, grindžia ir pačios ieškovės pateiktu 2009-02-04 raštu, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja privažiavimo kelio statybai nuo Rožių g. su sąlyga, kad kelias gali būti pastatytas valstybinėje žemėje teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje ir kad kelio statyba negali pažeisti trečiųjų asmenų interesų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatytas ieškovės pageidaujamas kelias. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė ieškiniu projektuoja 4 m kelią, t.y. prisiima sau teritorijų planavimo rengimo funkcijas, kurių ji negali turėti; reikalavimais ji siekia pakeisti administraciniu aktu patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir siekia suprojektuoti ne tik pageidaujamą kelią, bet ir naujas atsakovės sklypo, taip pat gretimo suprojektuoto sklypo, priklausančio valstybei, ribas ir plotą. Tačiau tokio projekto rengimui, kaip ir egzistuojančio ir administraciniu aktu patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimui, įstatymai kelia tam tikrus reikalavimus. Atsakovės nuomone, ieškovė negali kelti tokių reikalavimų, kurie yra suformuluoti jos ieškinyje, o teismas negali jų patenkinti. Pažymėjo, kad suformavus žemės sklypus pagal ieškovės pasiūlymą, nepagrįstai sumažės gretimo žemės sklypo, priklausančio valstybei, plotas, plane pažymėtas indeksu 141-5, kas žemės sklypui bei jo paskirčiai padarys neproporcingą žalą, pažeis kitų piliečių interesus, nes jis taptų nelikvidus. Mano, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymu Nr. 3D-38 patvirtintos metodikos „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo“ 20.3. ir 47 punktų reikalavimai negali būti įsakymo naikinimo pagrindu. Teigia, jog net ir nustačius, jog keliukas egzistavo ir atsakovė būtų jį privatizavusi, įstatymo reikalavimų ji nebūtų pažeidusi, nes Metodikos 52 punkto nuostatos leidžia tai padaryti. Mano, kad kilus sunkumų naudojantis žemės sklypais, turėtų būti siekiama servituto nustatymo. Nurodo teisėtai įsigijusi 25 arų dydžio namų valdos žemės sklypą, tuo tarpu ieškovė ir N. D. dalindamos sklypą, galėjo numatyti įvažiavimą į pareiškėjos žemės sklypą Nr. 2 iš Riešės gatvės, nustatydamos servitutą.

9. Atsakovas NŽT prie LR ŽŪM atsiliepimu į galutinį patikslintą ieškovės ieškinį (t. 3, b.l. 55-59) dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypų (kadastro Nr. 41 17/0700:5064 ir projektinis Nr. 141-5, projektinis Nr. 725-4) bei projektuojamo kelio, esančių Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., ribas, pagal UAB „Julimatas“ 2014-09-29 parengtą planą M 1:500, nurodė, jog nustačius, kad kelias tarp žemės sklypų (kadastro Nr. 4117/0700:5045, Nr. 4117/0700:5064, Nr. 4117/0700:5074, projektiniai Nr. 141-5, Nr. 725-4), esančių Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., yra būtinas, neprieštarauja, kad suderinus suinteresuotų šalių (besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. 4117/0700:5045, Nr. 4117/0700:5064, Nr. 4117/0700:5074, projektiniai Nr. 141-5, Nr. 725-4) interesus būtų pakeistos minėtų žemės sklypų ribos pagal UAB „Julimatas“ 2014-09-29 parengtą planą M 1:500. Atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį (t. 1, b.l. 42-48) atsakovas NŽT prie LR ŽŪM, buvo nurodęs, kad UAB „Geokada“ 2009-06-03 paženklindama pagal detalųjį planą padalijamus žemės sklypus ir rengdama žemės sklypų planus, nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. 4117/0700:5074 linija pietinėje dalyje, pažymėta plane skaičiais 3-4, ribojasi su pravažiavimo keliu. Pagal detalųjį planą į sklypą Nr. 1 numatytas privažiavimas iš Riešės gatvės pusės, o į sklypą Nr. 2 - pietinėje sklypo dalyje. 2007-07-24 ieškovės motina N. D. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama neleisti atsakovei L. P. privatizuoti kelio, nes jis reikalingas greta esančių namų valdų savininkams. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-04 sutikimas dėl kelio statybos valstybinėje žemėje ir detalusis planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, nei buvo suformuotas ir privatizuotas L. P. žemės sklypas. Taip pat pažymėjo, kad minėtas sutikimas dėl kelių statybos valstybinėje žemėje sutikimas išreikštas su sąlyga, kad toks kelio tiesimas nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik 2010-08-23 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai kadastrinis Nr. 4117/0700:5073 ir kadastrinis Nr. 4117/0700:5074. P. N. turto registro duomenis, planinę medžiagą prie ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. 4117/0700:5074 šiuo metu nėra iš viso jokio privažiavimo. Teigia, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad atsakovė turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka be aukciono nusipirkti iš valstybės žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais. Todėl 2009-12-07 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį šiuo aspektu laiko teisėta. Ginčo esmė yra tai, kad ieškovė šiuo metu neturi privažiavimo prie sau priklausančio žemės sklypo. Taip pat nurodė, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai išanalizavę Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymą Nr. 2.3-15780-(41) ir L. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą M 1:500, plotas 2500 m², nustatė, kad žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5064) riba, pagal planą, kurį parengė UAB „Julimatas“, pažymėta posūkio taškais 1-5-6-7-8 turi būti tiesi, kaip nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. 2.3-15780-(41) „D. D. Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo“ M 1:5000, šiuo atveju pakito ribos konfigūracija. Jeigu žemės sklypo riba pažymėta posūkio taškais Nr. 5-6-7-8 būtų tiesi, tai žemės sklypo kampas pažymėtas taškais Nr. 4-5-6 apie l m būtų nutolęs į sklypo pietinę pusę. Žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5064) pietinė riba ribojasi su keliu (Kooperatyvo g.), kurio plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra 10 m, todėl nuo kelio vidurio atidėjus 5 m turėjo būti ženklinama minėto žemės sklypo riba. Pagal pateiktą UAB „Julimatus“ planą minėto žemės sklypo riba pažymėta posūkio taškais 1-9 yra nuo kelio vidurio nutolusi apie 6 m. Daro išvadą, kad visas žemės sklypas būtų pastumtas apie 1 m į pietus, tokiu atveju atsirastų apie 2 m laisvo žemės ploto, kuriame galėtų būti projektuojamas racionalaus pločio kelias. Daro išvadą, kad yra galimybė suprojektuoti privažiavimo kelią nuo Rožių g. iki žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5074). Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5064) ribos, kurios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, kurį parengė UAB „Julimatas“, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Dėl to reikėtų tikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei galimai Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. 2.3-157S0-(41) „D. D. Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo“ suprojektuoto sklypo ribas. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

10. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į galutinį patikslintą ieškinį (t.3, b.l. 44-46) nurodė, kad nesutinka, jog N. D. sklypo padalijimo į du sklypus detaliojo plano pagrindinis brėžinys buvo pakoreguotas priėmus skundžiamą 2010-12-22 įsakymą Nr. 27-2614, nubraižius plane kelio servitutą ir apie tai nepranešus N. D.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad skyriuje saugomo patikrinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje į naujai formuojamą 1200 kv. m. žemės sklypą Nr. 2 numatytas 180 kv. m. ploto servitutinis įvažiavimas (lsl) iš Riešės g. per 1738 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1; detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje patikrinimo faktas patvirtintas spaudu, yra specialisto parašas. Savivaldybės pateiktas detaliojo plano brėžinys taip pat buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, jame yra 2009-03-13 AB „Lietuvos dujos“ atstovo žyma apie tai, kad į 2009-03-12 išreikštą pastabą atsižvelgta. Tuo tarpu N. D. pateiktas pagrindinis brėžinys nebuvo patikrintas ir suderintas įstatymų nustatyta tvarka, jame nėra 2009-03-23 N. D. pritarimo detaliojo plano sprendiniams, N. D. parašo, ieškovė nepateikė šio brėžinio Priedo Nr. 1. Daro išvadą, kad šis dokumentas neturi jokios įrodomosios galios. Prašo patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo atmesti, kitus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Ankstesniame atsiliepime (t. 2, b.l. 77-79) atsakovas buvo nurodęs, jog 2009-05-19 įsakyme buvo padaryta techninė klaida - 1 punkte buvo praleistas žodis „kelio“, tačiau 2010-12-22 įsakymu Nr. A27-2614, 1 punktas buvo patikslintas, nurodant įsakyme detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir jo priede numatytą sprendinį. Esant 2009-03-23 rašytiniam N. D. pritarimui detaliojo plano sprendiniams, nepagrįstu laiko 2011-08-23 NŽT įsakymą, kuriuo buvo panaikintas N. D. sklype esantis kelio servitutas; mano, kad detalaus plano sprendiniai yra nepagrįstai neįgyvendinti. Tačiau pažymėjo, kad neregistravus servituto registro įstaigoje, neatsirado ir jokių teisių ir pareigų, todėl daro išvadą, kad skundžiamo įsakymo dalies panaikinimas nesukels ieškovei jokių teisnių pasekmių. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija šia reikalavimui prašo taikyti ABTĮ 33 str. numatytą vieno mėnesio ieškinio senatį. Teigia, kad ieškovei vėliausiai nuo 2011-04-18 buvo žinoma apie skundžiamo įsakymo turinį ir ieškovė praleido terminą administraciniam aktui skųsti. Pažymėjo, kad informaciją apie skundžiamą įsakymą buvo patalpinta 2011 sausio mėn. Vilniaus krašto savaitraštyje; be to, 2011-04-18 ieškovė kreipdamasi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pridėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011-04-01 raštą Nr. A33-1798-(4.18), kuriame irgi yra minimas skundžiamas įsakymas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11.Teismo posėdžio metu ieškovė A. Z. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iš Riešės g. pravažiavimo nėra, turi būti iš Rožės gatvės. Ji negali pravažiuoti pro savo motinos sklypą, nes po mėnesio ar kito ten gal gyvens kitas žmogus. Iš Riešės g. yra padaryti vartai, daugiau jokio įvažiavimo nėra. Nori ten statyti namą ir jai reikia ten pravažiuoti. Dabar ji keliu nesinaudoja, gyvena kitur ir nevažinėja.

Ieškovės atstovas adv. A. P. teismo posėdžio metu patikslino 2014-10-30 patikslinto ieškinio reikalavimus, o būtent pirmą reikalavimą ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymo Nr. 2.3.-15780-(41) „D. D. Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo, valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančio Kooperatyvo g. 2. D. R. kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo L. P.“ 2 punktą. Antro ieškinio punkto reikalavimo atsisako. Trečią reikalavimą atsisako ir nustato antrą reikalavimą: nustatyti L. P. žemės sklypo ribas, prie nuosavybės teise turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., pagal UAB „Julimatas“ parengtą 2012-06-14 žemės sklypo planą M 1:500, kuriame žemės sklypo ribos pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1, bendro ploto 2500 m².Patikslinto ieškinio 4, 5, 6 ieškinio reikalavimai neturi prasmės. Apygardos teismas aiškiai pasisakė, kad byloje nustatyta, kad 2007-07-17 ir 2007-07-24 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo įteikti A. J., Z. L., K. L. ir N. D. prašymai neleisti L. P. privatizuoti lauko kelio, einančio iš Rožių gt., nes jį privatizavus pareiškėjai netektų išvažiavimo į žemės sklypus. Tame pačiame teisme buvo pasakyta, kad projektuojant L. P. žemės sklypą nebuvo atsižvelgta į žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus. Nustačius atsakovei žemės sklypo ribas ir jai užsitvėrus tvorą pagal nustatytas ribas, ieškovė neteko įvažiavimo į jai priklausantį žemės sklypą. Kad atsakovės P. žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visetas, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) 2011-04-01 raštas (t.1, b. 103), kuriame nurodyta, kad įvažiavimas į A. Ž. sklypą iš Riešės g. yra neįmanomas dėl užstatytos teritorijos, o iš Rožių gatvės pusės buvęs privažiavimas keliukas yra uždarytas. Jis pakliuvo į suprojektuotą žemės sklypo būtent P. nuosavybės teise priklausančio ribas ir sklypas buvo parduotas P.. Argumentai ir įrodymai, kad ieškovė gali per savo motinos sklypą patekti yra niekiniai. Jei ieškovei privažiuoti iš Riešės gatvės, tai atitinkamai turėtų būti nustatytas servitutas per N. D. žemę. Varianto dėl sutarto servituto nėra. Apygardos teismas taip pat pasakė, kad kadastrinius matavimus atlikęs UAB „Julimatus“ apėmė kelio teritoriją, kuriam valstybinė žemė įrengti dar 2009-02-04 N. D. buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko sutikimas. Šis sutikimas ir planas dėl sklypo padalijimo parengti anksčiau nei buvo suformuotas ir parduotas žemės sklypas L. P.. Buvo prašoma nestatyti tvoros, tačiau taikiai klausimas nebuvo sprendžiamas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovei L. P. nuosavybės teise suprojektuotas žemės sklypo riba ties A. Z. žemė sklypu suprojektuota taip, kad nelieka privažiavimo prie jai nuosavybės tiese priklausančio žemės sklypo. Tvirtinant suprojektuoto žemės sklypo projektą neatsižvelgta į gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus bei prašymus ir žemės sklypas Nr. 5064 buvo suprojektuotas ir patvirtintas pažeidžiant gretimų žemė sklypų savininkų teisę turėti reikalingą privažiavimą prie jų žemė sklypų. L. M. sklypas taip pat neturi privažiavimo iš kitur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartį ir prašoma panaikinti įsakymą iš dalies ir prašoma patvirtinti pagal pateiktą kadastrinių matavimų planą L. P. žemės sklypo ribas. Tokiu būdu tarp Z. ir P. sklypo atsirastų 4 m pravažiavimas. Viršuje žemės sklypas yra valstybinis. Žemėtvarka yra išdėsčiusi poziciją, kad kelias turi būti. Projektuojant patikslinus kadastrinius matavimus, kaip ieškovė prašo, atitinkamai yra pilnai galimybė suprojektuoti 4 m kelią. Tada atsiranda P. J. žemės sklypas. Registrų centre įregistruotas žemės sklypo planas J. yra su tuo tarpu, kuris atitiktų, jei patikslintas atsakovės žemės sklypas, būtų 4 m. Buvo išduotas leidimas tiesti kelią nuo Rožės gatvės, leidimas nepanaikintas ir galiojantis. Ortofoto medžiagoje matyti, kad kelias iš Rožės g. išvažinėtas ir visada buvo.

12.Atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra pravažiavimas iš Riešės gatvės. 30 metų jau gyvena ir tai trečias kaimynas. L. M. nėra jos kaimynė. Kaimynai, kur liečiasi ribos. Kiek gyvena, ten kelias buvo. Turbūt registruotas. Pravažiuoja su traktoriais, mašinomis. Atsakovė L. P. paprašyta parodyti kelią, kuriuo galėtų ieškovė privažiuoti, tokio kelio neparodė (t.1, b.l. 16). Įvažiavimas į D. kiemą yra. Tai tas pats įvažiavimas, kaip į ieškovės sklypą. Tris kartus buvo komisija ir nustatė, kad pravažiavimo nėra. Dabar va atsirado pravažiavimas.

Atsakovės atstovas adv. pad. A. M. nurodė, kad iš tikrųjų toje vietoje kelio nėra. Tačiau yra įvažiavimas į D. kiemą, t.y. bendras įvažiavimas į tą patį, vadinasi, ieškovės kiemą. Tai yra ieškovės mamos kiemas. Jos turi bendrą įvažiavimą nuo Riešės gatvės. Šiuo įvažiavimu naudojasi ieškovės motina ir pati ieškovė su motinos leidimu. Jei motina neleistų, ji negalėtų naudotis. Šiuo atveju kelias ir įvažiavimas sampratos yra skirtingos, bet ginama teisė į privažiavimą. Privažiavimas tikrai yra. Tokiu atveju nustatomas servitutas ir pilnai tai įmanomas būdas sutvarkyti šiuos dalykus. Nustačius tokį servitutą, supaprastėtų problemos sprendimas. Šiuo atveju menama pažeista teisė į privažiavimą yra ginama svetimo sklypo sąskaita. Toks prašymas neturėtų būti tenkinamas. Ieškovė net neišbandė galimybės susitarti dėl servitutu, iš karto eita sudėtingesniu, sunkesniu keliu.

13.A. N. žemės tarnybos atstovė M. S. palaiko atsiliepimo argumentus. Dėl įsakymo dalinio panaikinimo neprieštarauja, o dėl reikalavimo dėl kelio sutinka. Privažiavimas yra būtinas.

14.Trečiasis asmuo L. M. palaikė ieškinį. Nurodė, kad neturi privažiavimo iš Riešės gatvės. Jai būtų geriau iš Rožės gatvės privažiavimas. Šiuo metu ji į savo žemės sklypą niekaip nepatenka.

15.Trečiasis asmuo A. J. palaikė ieškinį. Nurodė, kad ieškovė gali privažiuoti per motinos kiemą. L. M. privažiavimo neturi. Buvo lauko keliukas. Visi važinėjo ir pravažiuodavo. Šalia jo valdos yra valstybinė žemės. Šią žemę galima panaudoti tiesiant kelią.

16. LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

Pirmos instancijos teismas jau ankščiau nustatė, kad pravažiavimo keliukas nuo Rožių gatvės pusės faktiškai buvo (civilinė byla Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 43). Atsakovė teigdama, kad keliuką jos sklype padarė ieškovės vyras, dėl ko ji kreipėsi į policiją, pateikė 2010-05-14 rašytą skundą policijai (1 t., b.l. 165) bei 2010-05-14 policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (3 t., b.l. 96), tačiau ortofografinis žemėlapis pateiktas teismui kartu su pirmu skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011-05-13, t.y. anksčiau, nei atsakovės nurodomas įvykis. Šios aplinkybės, taip pat Kadastro žemėlapio ištraukoje esantys duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų bei kadastro žemėlapyje įbraižytų žemės sklypų ribas (civilinė byla Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 44), anksčiau minėti trečiųjų asmenų N. D., A. J., Z. L., K. L. dar 2007 m. rašyti prašymai neleisti L. P. privatizuoti jų naudojamo keliuko, patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad į L. P. žemės sklypo ribas ir plotą patenka dalis keliuko.Teismas pažymėjo, kad dar iki atsakovės sklypo suformavimo ir privatizavimo, taip pat iki N. D. sklypo detaliojo plano patvirtinimo, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-02-04 raštu neprieštaravo, kad valstybinėje žemėje, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, N. D. statytų privažiavimo kelią nuo Rožių g. iki žemės sklypo kad. Nr. 4117/0700:61, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų (civilinė byla Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 180). Be to, atlikus ieškovės žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:5074) kadastrinius matavimus, plane M 1:500, nurodyta, jog pietinė sklypo riba, pažymėta taškais 3-4, ribojasi su pravažiavimu. Nors tvirtinant sklypo (kad. Nr. 4117/0700:61) detalųjį planą neliko rodykle pažymėto įvažiavimo į 0,1200 kv.m. sklypą iš Rožių g. pusės, tačiau toks kelias yra įbraižytas (2 t., b.l. 166, 177).

Šių teismo argumentų šalys tiesiogiai neginčijo,tačiau atsakovės pozicija liko nepasikeitusi.Ji nurodo,kad kelio nebuvo.Šis aiškinimas,kaip ir jos samprotavimai atsiliepimuose ir teisme nėra objektyviai pagrįsti,todėl yra pagrindas remtis tais pačiais argumentais ir išvadomis,kuriuos padarė pirmos instancijos teismas(kurioms neprieštaravo apeliacinės instancijos teismas),kaip nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,nes priešingų išvadų objektyviai teismas neturi pagrindo padaryti ir negali remtis atsakovės argumentais.Tai reiškia,kad ieškovė įrodė buvus keliui iki jos sklypo dar iki atsakovės sklypo suformavimo.

17.Ieškovės pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai teisme įrodo,kad ieškovė patenka į savo sklypą išimtinai dėl savo motinos geros valios,kuri leidžia jai tai daryti.Kito privažiavimo šiai dienai ji neturi dėl situacijos,kuri susidarė po ginčo įsakymo priėmimo ir atsakovės sklypo ribų įregistravimo.

Teismui aišku,kad ginčas nebūtų kilęs,jei formuojant atsakovės žemės sklypą būtų paisoma jau buvusios tvarkos,kai privažiavimo kelias buvo,ir kai buvęs kelias leido patekti į sklypą ne tik ieškovei,bet ir pačiai atsakovei.Akivaizdu,kad esamas atsakovės žemės sklypas „uždaro“ įvažiavimą į ieškovės žemės sklypą,o atlikti atsakovės žemės sklypo ribų matavimai yra padaryti su paklaidomis,kurios sietinos su neteisingu sprendimu leisti suformuoti būtent tokį konkretų sklypą,neatsižvelgiant į realią situaciją.

Todėl teismas laiko teisingu ir objektyviu(ką ir nurodė VAT nutartyje),kad nebūtina naikinti visą Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymą Nr. 2.3.-15780 (41),o tik tą punktą,kuris susijęs su ginčo šalimis.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001-03-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo, t.y. ieškovės motina N. D., įsigijo privačios namų valdos 0,2938 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4117/0700:61), esantį Riešės g. 17, D. R. k., Vilniaus rajone, kurį 2001-05-07 įregistravo Nekilnojamojo turto registre (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 128, 132). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-19 įsakymu Nr. A27-816 „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0700:61), esančio Riešės g., D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas N. D. 0,2938 ha dydžio žemės sklypo, esančio Riešės g., D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r., padalijimo į du sklypus detalusis planas: sklypas Nr. 1-0,1738 ha (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, iš jos 0,0180 ha inžinerinių tinklų servitutai); sklypas Nr. 2 - 0,1200 ha (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija) (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 126). 2009-06-05 prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijai N. D. prašė patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis po detalaus plano (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, t.1, b.l. 106). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-08-10 įsakymu Nr. Ž48-206 suformavo pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-19 įsakymu Nr. A27-816 patvirtintą detalųjį planą vietoje N. D. sklypo (kad. Nr. 4117/070:61), du atskirus žemės sklypus, ir antru punktu nustatė kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 180 m² (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, t.1, b.l. 104-105). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-12-22 įsakymu pakeitė aukščiau minėto 2009-05-19 įsakymo Nr. A27-816 1 punktą, nurodydamas, kad skl. Nr. 1 (0,1738 ha) teritorijoje yra 0,0180 ha kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, t.1, b.l. 126, 102). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-08-23 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3153 iš dalies pakeitė ankstesnį, t.y. 2010-08-10 įsakymo Nr. Ž48-206 2 punktą, išbraukdamas žodžius „(201) servitutą – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 180 m² (2 t., b.l. 47).

0,1200 ha žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastrinis Nr. 4117/0700:5074. Šis sklypas 2010-09-07 dovanojimo sutarties pagrindu šiuo metu registruotas ieškovės A. Z. vardu (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 17-19). Iš ieškovės pateikto plano (2 t., b.l. 189), matyti, kad reikalavime nurodomas projektuojamas kelias šiaurinėje dalyje ribojasi su ieškovės žemės sklypu kad. Nr. 4117/0700:5074, suprojektuotu žemės sklypu (projekto Nr. 725-4), taip pat laisva valstybine žeme.Pietinėje nurodyto kelio pusėje yra atsakovei L. P. priklausantis žemės sklypas (kad. Nr. 4117/0700:5064) bei suprojektuotas žemės sklypas (projekto Nr. 141-5).

2007-07-24 trečiasis asmuo N. D. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą neleisti privatizuoti L. P. lauko kelio, einančio iš Rožių gatvės, kuris naudojamas privažiavimui su žemės ūkio technika (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 39). Tokį prašymą 2007-07-16 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikę ir A. J., Z. L. ir K. L. (1 t., b.l. 115). Tačiau 2009-03-16 atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuotas 0,2500 ha ploto sklypas po atsakovei L. P. nuosavybės teise priklausančiais statiniais (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 72-73). Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. 2.3-15780-(41) buvo papildytas Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymu Nr. 2.3-2385-41 patvirtintas D. R. kadastro vietovės žemės reformos projektas suprojektuotu valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančiu (duomenys neskelbtini), D. R. kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal priedus Nr. 1-2 (1 p.); nustatyta minėto žemės sklypo Nr. 1004 pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, plotas (2500 m²), vertė (2 p.); įsakymu nuspręsta parduoti L. P. 2500 m² ploto valstybinės žemės sklypą (3 p.); Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavesta įregistruoti valstybinės žemės sklypą VĮ Registrų centre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu (5.1 p.); sudaryti su L. P. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (5.2 p.) (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 66-69). Šio įsakymo pagrindu su L. P. 2009-12-07 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10574 (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, b.l. 59-61). Minėtas žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4117/0700:5064, Nekilnojamojo turto registre 2009-10-19 buvo įregistruotas atsakovės L. P. vardu (civilinės bylos Nr. 2-2897-341/2012, 1 t., b.l. 40-42).

18.Kaip matyti iš ginčo įsakymo jo pirmame punkte nurodoma,kad kadastro reformos projektas pildomas priedų Nr.1-2 pagrindu(1p.).2-ame punkte nurodyta tik sklypo dydis,kai vieta nustatoma pagal pirmą punktą.

Iš byloje esančios ištraukos iš Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k. generalinio plano (1 t, b.l. 171) matyti, kad tarp ginčo sklypų (plane pažymėti Nr. 111, ir 110, 109, 108) yra laisvos valstybinės žemės juosta, kurią ieškovė nurodo skirtą tarp sklypų numatytas keliui projektuoti.

Ieškovės atstovas,patikslindamas ieškinio reikalavimą ir prašydamas panaikinti ginčo įsakymo tik 2-ą punktą,palieka ateityje galimą tolimesnį ginčą dėl atsakovės sklypo ribų pagal UAB“Julimatus‘ 2009-03-17 sklypo kadastrinį planą,kuris buvo ginčo įsakymo sudedamoji dalis,kaip priedų prie įsakymo Nr.1-2 sudedamoji dalis ir kurio pagrindu buvo įregistruota nuosavybė.Būtent tiksli vieta ir sukėlė ginčą,o ne sklypo dydis ir leidimas parduoti atsakovei minėto dydžio sklypą.Teismas konstatuoja,kad bylos ginčo esmė ir yra minėta aplinkybė,kas nedaro sudėtingu suvokti realią situaciją ir matyti,kaip turėjo būti formuluojamas ieškininis reikalavimas.

Todėl teismas mato,kad protinga,teisinga ir objektyvu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymo Nr. 2.3-15780-(41) 1 punktą,kuriuo buvo papildytas Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymas Nr. 2.3-2385-41,kuriuo patvirtintas D. R. kadastro vietovės žemės reformos projektas ir suprojektuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 1004, esantis Kooperatyvo g. 2, D. R. kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal priedus Nr. 1-2 (1 p.),nes yra galimybė perprojektuoti sklypo ribas taip,kad būtų paliktas pravažiavimo kelias ieškovei,o atsakovei valstybinės žemės sąskaita būtų išlaikoma tas pats parduotos žemės kiekis(0,25 ha)(civ.byla Nr.2-197-723/2017,1t.b.l.18,19)(CK 1.5 str.).

19.Teismas neanalizuoja ir nenagrinėja antrą ieškovės atstovo reikalavimą ieškinio ir bylos kontekste: nustatyti L. P. žemės sklypo ribas, prie nuosavybės teise turimų pastatų, esančių Kooperatyvo g. 2, D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., pagal UAB „Julimatas“ parengtą 2012-06-14 žemės sklypo planą M 1:500, kuriame žemės sklypo ribos pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1, bendro ploto 2500 m²,nes tokio ieškinio reikalavimo byloje nėra,kai CPK neleidžia bet kada pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą((duomenys neskelbtini) str.),kai patikslintas ieškinys nebuvo priimtas,nes teismas laikė tai bylos nagrinėjimo vilkinimu konkrečioje procesinėje situacijoje ir stadijoje((duomenys neskelbtini) str.3d.).

Ieškovė A. Z. už ieškinį yra sumokėjusi 861 Lt (249,36 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b.l. 1, 2 t., b.l. 25, civ. b. Nr. 2-2897-341/2012 1 t., b.l. 48), už advokato paslaugas iki bylos dalyje grąžinimo nagrinėti iš naujo patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų (2 t., b.l. 26-27), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė dar 300,00 Eur tiesinių paslaugų išlaidų (3 t., b.l. 178).

Taip pat pateikė įrodymus dėl 500,00 Eur išlaidų už patikslinto ieškinio parengimą, tačiau teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti (4 t., b.l. 11).Todėl jos negali būti priteisiamos.

Nors nurodoma,kad ieškinys tenkinamas iš dalies,tačiau iš esmės byla yra išspręsta ieškovės naudai,nes kitos formuluotės rezoliucinėje sprendimo dalyje šiuo atveju negali būti.Todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės viso 879,24 eurų sumai(CPK 88,93 str.).

Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 37,48 Eur.Jos priteisiamos valstybei iš atsakovės(CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės A. Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymo Nr. 2.3-15780-(41) 1 punktą,kuriuo buvo papildytas Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-16 įsakymas Nr. 2.3-2385-41,kuriuo patvirtintas D. R. kadastro vietovės žemės reformos projektas ir suprojektuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 1004, esantis (duomenys neskelbtini), D. R. kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal įsakymo priedus Nr. 1-2 (1 p.).

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Priteisti ieškovei A. Z. (gim.1978-12-06) iš atsakovės L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 879,24 eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. P. (a.k.4666302050614) 37,48 euro pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.