Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Byloje yra įrodytos visos atsakovo turtinės atsakomybės taikymo sąlygos. Iš atsakovo turėtų būti priteista visa ieškovės patirta žala, nes eismo įvykį atsakovas sukėlė tyčia, kadangi viršijo leistiną greitį, važiavo 97 km/h greičiu ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį bei meteorologines sąlygas. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius, kad eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl sprogusios padangos.

(duomenys neskelbtini) jau daug metų vykdo veiklą ir verčiasi krovinių pervežimu bei yra pelno siekianti įmonė, todėl privalėjo drausti transporto priemones Kasko draudimu. Ieškovei nedraudžiant transporto priemonių Kasko draudimu, ji privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl atsiradusios žalos.

Gali būti atlyginama tik turtinė žala, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Atsakovo atstovės nuomone vilkiko ir puspriekabės likutinė vertė yra didesnė, nei kad byloje pateiktos vertintojų išvados, nes ir pats ieškovės vadovas nurodė, kad vertė gali būti didesnė. Nei vilkikas, nei priekaba šiai dienai nėra suremontuoti, todėl tai nėra tiesiogiai patirti ieškovės nuostoliai.

Prašo įvertinti atsakovo elgesį, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų transporto priemonė suremontuota, bei jo sudėtingą turtinę padėtį. Atsakovas turi mažametę dukrą, jo sutuoktinė nedirba, nes augina vaiką, atsakovas taip pat šiuo metu nedirba, todėl neturės realios galimybės atlyginti žalos ieškovei.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 63 pagrindu E. K. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) dirbti vairuotojo ? ekspeditoriaus pareigose. Šalys sutarė dėl mėnesinės algos ne mažesnės nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 1,31 (Darbo sutarties 1.2 p., 1.3. p., 2 p., DGK byla, b. l. 3-4). Darbo sutartis nutraukta atsakovo prašymu 2018 m. liepos 16 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (Darbo sutarties 1.2 p., 1.3. p., 2 p., DGK byla, b. l. 5, 39).

2018 m. balandžio 3 d. atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su darbo tvarkos taisyklėmis (toliau ir Tvarka) galiojančiomis (duomenys neskelbtini) (DGK byla, b. l. 41-60). Tvarkos 58.1 p. numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei ji padaryta tyčia, o 62 p. numatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

2012 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) savininko įsakymu Nr. D3/23 patvirtinti vairuotojo ? ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai (DGK byla, b. l. 69-73), su kuriais atsakovas taip pat supažindintas pasirašytinai 2018 m. balandžio 3 d. Pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, kad darbuotojas, einantis vairuotojo ? ekspeditoriaus pareigas turi žinoti kelių eismo ir saugos reikalavimus vežant krovinius (6.1 p.), kelio dangos klasifikaciją ir važiavimo ja sąlygas įvairiu paros ir metų laiku (6.3 p.), kelių eismo pažeidimų priežastis ir būdus jiems išvengti (6.6. p.), automobilių mechanizmų ir prietaisų paskirtį, sandarą, išdėstymą, gedimų požymius ir priežastis, techninės priežiūros tvarką ir priemones, jų atlikimo nuoseklumą ir terminus (7.2 p.). Vairuotojas ? ekspeditorius atsako už eismo įvykius, padarytus dėl jo kaltės (38.4 p.).

Vidutinis atsakovo darbo užmokestis ieškovo įmonėje buvo 538,02 Eur neatskaičius mokesčių, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis ? 25,62 Eur. Dėl šių sumų dydžio byloje ginčo nėra (DGK byla, b. l. 61, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 str.).

2018 m. liepos 2 d. įsakymu atsakovas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo komandiruotas krovinio pervežimui maršrutu Lietuva – Bulgarija – Lietuva (DGK byla, b. l. 63, 86)

2018 m. liepos 8 d. apie 11.30 val. Bulgarijoje, netoli Byalos miestelio įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė (vilkikas ir puspriekabė) nuvažiavo į kelkraštį. Į įvykio vietą buvo iškviesti vietos policijos pareigūnai, kurie 2018 m. liepos 8 d. 13.30 val. surašė Eismo įvykių protokolą Nr. 1582419 (DGK byla, b. l. 6-7). Protokole nurodyta, kad transporto priemonės greitis nebuvo pritaikytas prie oro sąlygų ir reljefo, vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, todėl transporto priemonė išvažiavo į kelkraštį, atsidūrė saugioje kelio salelėje ir sukėlė materialinę žalą.

2018 m. liepos 8 d. eismo įvykyje buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė vilkikas 2004 m. VOLVO FH 12/460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio protokole nurodyta, kad atsakovo vairuojamai transporto priemonei padaryta žala, kuri matoma per visą vilkiko priekabos rėmą, salono kairės pusės dalį, taip pat deformuotas priekinis kairysis priekabos plotas. Vilkikas ir priekaba buvo drausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Kasko draudimu vilkikas ir puspriekabė nebuvo draustos (DKG byla, b. l. 6-9, 10-28, 74, 76-79).

Ieškovas byloje pateikė UAB „Insereg Group“ atliktas transporto priemonės VOLVO FH 12/460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitas. Turto vertė nustatyta 2018 m. spalio 4 d. datai. Vertinimo tikslas ? apgadinto turto vertinimas, nuostolių nustatymo tikslu. Transporto pramonės VOLVO FH 12/460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė prieš eismo įvykį ? 8300 Eur, remonto kaštų vertė ? 9790 Eur. Likutinė vertė ? 2900 Eur. Nuostolių dydis (skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės) – 5400 Eur. Vertės nurodytos be PVM (DGK byla, b.l. 97, 96-119). Tentinės puspriekabės Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki eismo įvykio 4200 Eur (DGK byla, b. l. 121), remonto kaštai – 2150 Eur. Likutinė vertė neskaičiuota, nes remonto kaštai neviršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės. Nuostolių dydis (remonto kaštai) – 2150 Eur (DGK byla, b. l. 120 - 136).

Ieškovė teigia ir įrodinėja, kad dėl įvykusio eismo įvykio patyrė 10996,98 Eur žalą (DGK byla, b. l. 10-28, 80-85, 87-92). Prašomą priteisti žalos dydį sudaro: 1) 2018 m. liepos 9 d. už kelių pagalbą Bulgarijos įmonei „Maximatrans-M LTD“ sumokėti 1533,88 Eur (DGK byla, b. l. 10-11, 80); 2) 2018 m. liepos 10 d. už autoserviso paslaugas Bulgarijos įmonei „SFK Truck LTD“ sumokėti 13,99 Eur (26,62 levai) (DGK byla, b. l. 12-13); 3) 2018 m. liepos 10 d. už kelių pagalbą Bulgarijos įmonei „Maximatrans-M LTD“ sumokėti 306,78 Eur (DGK byla, b.l. 14-1581); 4) 2018 m. liepos 10 d. už autoserviso paslaugas Bulgarijos įmonei „SFK Truck LTD“ sumokėti 391,48 Eur (745,90 levai) (DGK byla, b. l. 16-17); 5) 2018 m. liepos 10 d. už padangos remontą Bulgarijos įmonei „Tire Vulcanizer“ sumokėti 102,26 Eur (200 levų) (DGK byla, b. l. 18-20); 6) 2018 m. liepos 11 d. už įvairius remonto darbus ir atsargines dalis Bulgarijos įmonei „Man Service OOD8“ sumokėti 327,23 Eur (640 levų) (DGK byla, b. l. 22-23, 83); 7) 2018 m. liepos 12 d. už remonto paslaugas Bulgarijos įmonei „VIR-2002-OOD“ sumokėti 175,38 Eur (343 levai) (DGK byla, b.l. 24-25, 84); 8) įvykus įvykiui buvo prakiurdytas transporto priemonės kuro bakas, dėl ko prarasta 602 litrai dyzelino, vieno litro kaina - 0,99 Eur (be PVM), nuostolis ? 595,98 Eur; 9) dėl transporto priemonės Volvo FH 12/460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo padaryta 5400 Eur žala, kadangi šios transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas (DGK byla, b.l. 96-119); 10) dėl tentinės puspriekabės Schmitz SPR24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 2150 Eur žala (remonto kaštai)(DGK byla, b.l. 120-136).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nei vilkikas, nei tentinė puspriekabė realiai nebuvo suremontuoti ir nėra realizuoti. Atsakovas neginčija aukščiau 1 – 4 p. ir 6 ? 8 p. nurodyto žalos dydžio ir pagrįstumo, t. y. 3344,72 Eur, dėl įvykusio eismo įvykio ištekėjusio dyzelino kiekio ir kainos (CPK 187 str.), tačiau nesutinka su 5 p., 9 p. ir 10 p. nurodyta žala – 7652,26 Eur, t. y. dėl sugadinto vilkiko ir puspriekabės, kadangi jo teigimu šie nuostoliai nėra realiai patirti, bei su išlaidomis dėl padangos keitimo. Atsakovas nurodo, kad padanga buvo keista dėl jos nusidėvėjimo, o ne dėl eismo įvykio metu padarytų pažeidimų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos patirtą žalą sudaro ir 2018 m. liepos 13 d. už sunkvežimio remonto paslaugas (oro sausintuvo) Rumunijos įmonei „SC Kris Flor Intermed Prest SRL“ sumokėti 500 Eur, tačiau šios sumos iš atsakovo priteisti neprašo ir į reikalavimo sumą jos neįskaičiuoja (DGK byla, b. l. 26-27, 85).

Byloje sprendžiamas individualus darbo ginčas dėl teisės. Šalių ginčas buvo sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje, kuri 2018 m. lapkričio 7 d. Nr. DGKS-5956 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 2000 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko ir patikslinusi reikalavimus 2019 m. sausio 21 d. pateikė teismui ieškinį dėl visos ginčijamos sumos, t. y. ir tos dalies žalos atlyginimo, kuris buvo priteistas Darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovas neskundė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 str. 1 d.). Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 213 str. 7 d.).

Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kad buvo viršytas leistinas greitis ir atsakovas pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į meteorologines bei eismo sąlygas. Byloje pateiktas eismo įvykio protokolas Nr. 1582419 patvirtina, kad atsakovas nepasirinko saugaus greičio pritaikyto prie oro sąlygų ir reljefo, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas ieškovei priklausantis vilkikas bei tentinė puspriekabė. Nors atsakovas, jo atstovė teigė, kad atsakovas nesuprato kalbos, todėl neginčijo protokole nurodytų aplinkybių, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nesutiko su eismo įvykio protokole užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis ar nurodė pareigūnams, kad nesupranta kalbos, todėl negali protokolo pasirašyti (DGK byla, b. l. 6-9, CPK 12 str., 185 str.).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vilkike VOLVO FH 12/460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas greičio ribojamasis prietaisas ir nustatytas faktinis leistinas greitis - 90 km/h (2018 m. gegužės 11 d. greičio ribojamojo prietaiso nustatymo pažyma Nr. 1709). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad važiuojant nuokalne greitis gali būti didesnis nei, kad nustatyta greičio ribojamojo prietaiso (e. b. priedas, b. l. 50). Šias aplinkybes nurodė ir ieškovės vadovas (duomenys neskelbtini), tai pripažino ir atsakovas (CPK 12 str., 185 str., 187 str.).

Atsakovas byloje teikė įrodymus iš viešosios erdvės (nuotraukas iš „google maps“), kad minėtame kelio ruože maksimalus leistinas greitis buvo 90 km/h. Ieškovė iš esmės šių aplinkybių neginčijo ir jų nepaneigė. Duomenų, kad buvo apribotas greitis (mažesnis nei 90 km/h) kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra (CPK 12 str., 185 str.).

Ieškovė byloje pateikė UAB „Padangų profesionalai“, A. B. firmos Protekta, UAB „Euronordas“ rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad ginčo vilkiko padanga buvo pažeista mechaniškai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 str., 185 str.). Atsakovas, jo atstovė išreiškė abejones dėl šių įrodymų objektyvumo ir patikimumo, tačiau pats atsakovas jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo abejones ir patvirtintų paaiškinimus dėl padangos sprogimo, neteikė. Atsakovo pateiktos nuotraukos nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl padangos mechaninio pažeidimo (e.b. priedas, b.l. 21, DGK byla, b. l. 144-149). Eismo įvykio protokole taip pat nėra fiksuota, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (vilkiko) ar tentinės puspriekabės sprogusios padangos.

Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus taip pat pripažino, kad jo vairuojamą transporto priemonę lenkė kita lengvoji transporto priemonė, dėl ko jis stebėdamas šį manevrą nestebėjo spidometro parodymų, buvo nuokalnė, todėl jo transporto priemonė gal būt galėjo viršyti greičio ribojamojo prietaiso nustatytą 90 km/h greitį. Byloje pateiktas 2018 m. liepos 8 d. vilkike buvusios tachografo kopija ir tachografo registracijos lapo aprašas (e. b. priedas, b. l. 47-48). Ieškovės vadovo paaiškinimais tachografo duomenis įvertino jis, mechaniniu būtu. Teigia, jog kai įvyko eismo įvykis, atsakovas važiavo 97 km/h greičiu. Patikros protokole nurodyta, kad tachografo duomenys gali būti su 3 km/h paklaida (e. b. priedas, b. l. 49). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie tachografo paklaidą, aplinkybes, kad tachografo duomenys buvo įvertinti mechaniniu būtu, teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykstant eismo įvykiui atsakovas važiavo būtent 97 km/h greičiu, kaip teigia ieškovės atstovai. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus (eismo įvykio protokole nurodytas aplinkybes, tachografo duomenis, UAB „Padangų profesionalai“, A. B. firmos Protekta, UAB „Euronordas“ rašytinius paaiškinimus), atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko būtent dėl tos priežasties, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertinęs eismo ir meteorologinių sąlygų nepasirinko saugaus greičio, bei labai tikėtina nežymiai viršijo 90 km/h greitį (DGK byla, b. l. 6-9, 159) (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Atsakovas ginčydamas ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydį, nepaneigė ieškovės nurodomų duomenų teisingumo bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės paskaičiuotų 10996,98 Eur nuostolių nepagrįstumą (CPK 178 str.). Ieškovės atstovas S. B. posėdžio metu išsakė nuomonę, kad vilkiko vertė galimai yra didesnė nei nurodyta vertinimo ataskaitoje, ir dar nėra priėmęs sprendimo ar remontuos, ar realizuos vilkiką ir puspriekabę. Ieškovės atstovas advokatas prašė vadovautis vertinimo ataskaitose nurodytomis vertėmis. Atsakovas, jo atstovė teigė, kad vilkiko ir puspriekabės likutinė vertė yra didesnė, tačiau jokių leistinų įrodymų patvirtančius šiuos teiginius neteikė ir iš esmės nepaneigė vertinimo ataskaitose nurodytų remontų darbų ir jų kaštų. Vilkiko ir tentinės puspriekabės remontui reikalingos lėšos (detalizuotos darbų sąmatos, detalių ir darbų kainos), rinkos vertės yra paskaičiuotos specialių žinių turinčių asmenų - turto vertintojo ir turto vertintojo asistento. Atsakovui neteikiant papildomų įrodymų, o tik deklaratyviai nesutinkant su vertinimo ataskaitomis, teismas neturi pagrindo jų pripažinti nepagrįstomis ir neteisingomis. Aplinkybės, kad vilkikas ir puspriekabė nėra realiai suremontuoti iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos nebuvo sugadintos dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ir, kad jų nereikės remontuoti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).