Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo A. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. (dėl 2015-02-08 įvykdyto pažeidimo), nubausta 10 parų administraciniu areštu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. (dėl 2015-04-23 įvykdyto pažeidimo), nubausta 10 parų administraciniu areštu; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 12 parų administracinis areštas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubausta pagal ATPK 50 str. už tai, kad ji 2015 m. balandžio 23 d., apie 17.00 val., būdama parduotuvėje „Vynoteka“, Ukmergės g. 369, Vilniuje, prekybos salėje paėmė vieną butelį viskio „Jack Daniels“, 1 litro talpos, kurio vertė 25,99 eurai, ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekę. Šiais savo veiksmais ji įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

A. M. taip pat nubausta pagal ATPK 50 str. už tai, kad ji 2015 m. vasario 8 d., apie 20.00 val., parduotuvėje „Hyper Rimi“, adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, paėmė keturis vienetus viskio „Jack Daniels“ ir vieną vienetą spiritinio gėrimo „Campari“, kurių bendra vertė 109,19 eurai, bei praėjo pro kasas nesusimokėjusi. Šiais savo veiksmais ji įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. M. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl ATPK 50 str. numatyto teisės pažeidimo, dėl kurio nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai A. M. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 2), tačiau ji į 2015 m. gegužės 19 d. teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų, pareiškimų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. priėmė nutartį atvesdinti A. M. į 2015 m. birželio 4 d., 9 val. 10 min., teismo posėdį (b. l. 11). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos D. S. 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvesdinti A. M. į teismo posėdį nebuvo galimybės, kadangi apie 8 val. 40 min. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto durų niekas neatidarė (b. l. 19, 21). Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad A. M. vengė atvykti ir būti atvesdinta policijos į teismo posėdį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti apeliantės administracinio teisės pažeidimo bylą jai nedalyvaujant. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė ATPK 272 str. nuostatų.

ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu A. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 12 parų administracinis areštas. Apeliantė prašo pakeisti jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtą 12 parų administracinį areštą į viešuosius darbus ir/arba baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jai per griežtą nuobaudą. Apeliantė pažymi, kad abu jai inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo baigti, materialinė žala nepadaryta.

ATPK 50 str. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pažymėtina, kad iš pažymos apie asmens baustumą (T. 1., b. l. 9-10) ir duomenų apie administracines nuobaudas ir baudų sumokėjimą (T. 2, b. l. 8) matyti, kad ir anksčiau A. M. ne kartą buvo bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, pažeidimai yra sistemingi, ji turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, A. M. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino apeliantės atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Visa tai neigiamai apibūdina jos asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, ji toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkusi pažeisti įstatymus, pažeidėjai anksčiau paskirtos nuobaudos - baudos nepasiekė ATPK 20 str. nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tai yra nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, dėl ko A. M. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str., padarymą, tinkamai paskirtas administracinis areštas.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 29 str. 3 d. numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nors apeliantė skunde nurodo, kad dėl sveikatos būklės ji negali atlikti arešto, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, byloje nėra duomenų, kad A. M. patenka į ATPK 29 str. 3 d. nurodytų asmenų sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jai administracinį areštą.

Skunde apeliantė išreiškė alternatyvų prašymą – pakeisti jai skirtą nuobaudą viešaisiais darbais ir/arba bauda (kaip nurodyta pirmiau, tam nėra jokio pagrindo). Šioje dalyje pažymėtina, jog ATPK 21 str., įtvirtinančiame administracinių nuobaudų rūšis, viešųjų darbų nuobauda nėra numatyta, taigi jau vien šiuo pagrindu apeliantės prašymas negalėtų būti tenkinamas. Visgi ATPK 338¹ str. nuostatos numato galimybę asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių bei paskirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, tačiau tai turi būti padaroma tuo pačiu nutarimu, kaip ir paskiriama nuobauda. Pažymėtina, jog teismas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Nagrinėjamu atveju sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas apylinkės teisme net nebuvo svarstomas, o visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje yra būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir A. M. paskyrė administracinio arešto nuobaudą, dėl ko bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. M. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.