Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-757-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
2S-757-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12671-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
R. L., G. L.
Pareiškėjas
UAB „Gamanta servisas“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-757-459/2015

Teisėjas D. K. (Proceso Nr. 2-06-3-12671-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorijos 129.1; 129.17; 129.20.1; 122.2; (S) 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Gamanta servisas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L., R. L., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui G. L. priklauso 1/2 R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyriaus, taip pat gaunamo ir ateityje gautino darbo užmokesčio, išmokų už intelektinės veiklos rezultatus, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar pašalpų bei bet kokių kitų pajamų. Nurodė, jog skolininko asmeninio turto skolai išieškoti nepakanka, o skolininkui priklausanti dalis skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte nėra nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-13 nutartimi pareiškimą tenkino: nustatė, kad skolininkui G. L. priklauso ½ dalis R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyriaus, taip pat ½ dalis gaunamų ar gautinų – darbo užmokesčio, pajamų iš intelektinės veiklos, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar pašalpų bei bet kokių kitų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nurodė, jog antstolis A. S. vykdo 2010-07-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-654-360/2010 dėl 355000,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojos UAB „Gamanta servisas“ naudai. G. L. ir R. L. 1984-08-25 sudarė santuoką (v.b.l. 11, 1 tomas). Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad realus ir greitas išieškojimas iš skolininko asmeninio turto negalimas. 2014-10-07 turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės R. L. gaunamas VSDFV išmokas (v. b. l. 292-294, 3 tomas). Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš sutuoktinio dalies bendrame turte, todėl nustatytina skolininko G. L. asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje. R. L. ginčija pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau savo poziciją grindžia aplinkybėmis, neturinčiomis reikšmės skolininko turto dalies nustatymui. Šioje byloje sprendžiamas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimas ir nesprendžiami klausimai dėl skolininko sutuoktinės ir išieškotojos sudarytų susitarimų vykdymo. Įstatymas nedraudžia vienam asmeniui įvykdyti prievolę už kitą asmenį. Šalys laisvai disponuoja savo civilinėmis teisėmis. R. L. negali remtis tuo, kad anksčiau savo noru atitinkama turto verte, perleisdama pareiškėjai turtą, sumažino savo sutuoktinio skolą pareiškėjai. R. L. teigia, kad su pareiškėja buvo sutarta, jog išskaitos iš R. L. pajamų nebus vykdomos. Tokie susitarimai vertintini kaip pareiškėjos reikalavimo teisės atsisakymas, todėl turėtų būti tvirtinami teisme taikos sutartimi.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, jog 2013-08-22 buvo sudaryta skolos dengimo sutartis, kuria sutuoktiniai G. L. ir R. L. perleido UAB „Gamanta servisas“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 19000 Lt vertės sklypo dalį. Prieš sudarant šią sutartį buvo susitarta, jog šalys sudarys susitarimą dėl UAB „Gamanta servisas“ perimtos buto dalies išpirkimo ir UAB „Gamantas servisas“ nebereikš jokių pretenzijų R. L. dėl jos vyro ir jo brolio skolos. 2013-08-22 buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo išsimokėtinai. Taigi 2013-08-22 sudarius skolos dengimo sutartį R. L. perleido UAB „Gamanta servisas“ jai priklausančio turto dalį, kurios vertė 8500 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog Civilinio proceso kodeksas numato apribojimus išieškoti iš fizinių asmenų turto, todėl pareiškėjos prašymas nepagrįstas. Nesutinka su teismo argumentu, jog šiuo atveju neegzistuoja Civiliniame kodekse numatytų jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų. R. L. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai sudarė sutartį, pagal kurią visos asmeninės skolos negali būti grąžinamos iš kito sutuoktinio lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/10/03948 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo 2010-07-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-654-360/2010 dėl 355000,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojos UAB „Gamanta servisas“ naudai. G. L. ir R. L. 1984-08-25 sudarė santuoką (tomas I, v. b. l. 11). Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, kad realus ir greitas išieškojimas iš skolininko asmeninio turto negalimas. 2014-10-07 turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės R. L. gaunamas VSDFV išmokas (tomas III, v. b. l. 292-294). Pareiškėja UAB „Gamanta servisas“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Prašė nustatyti, kad skolininkui G. L. priklauso 1/2 R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyriaus, taip pat gaunamo ir ateityje gautino darbo užmokesčio, išmokų už intelektinės veiklos rezultatus, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar pašalpų bei bet kokių kitų pajamų. Pirmosios instancijos teismas 2015-02-13 pareiškimą tenkino ir nustatė, jog skolininkui G. L. priklauso ½ dalis R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyriaus, taip pat ½ dalis gaunamų ar gautinų – darbo užmokesčio, pajamų iš intelektinės veiklos, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar pašalpų bei bet kokių kitų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Suinteresuotas asmuo R. L. ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės motyvuodama tuo, jog 2013-08-22 sudarė su UAB „Gamanta servisas“ skolos dengimo sutartį, pagal kurią perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį bei sutarė, jog sudarys susitarimą dėl UAB „Gamanta servisas“ perimtos buto dalies išpirkimo, o UAB „Gamanta servisas“ nebereikš jokių pretenzijų R. L. dėl jos vyro ir vyro brolio skolos. Pažymėtina, jog R. L. argumentus dėl skolos dengimo sutarties sudarymo buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui, kaip savo nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymėjo, jog R. L. negali remtis tuo, kad anksčiau savo noru atitinkama turto verte iš jai priklausančio turto dalies, perleisdama turtą pareiškėjai, sumažino savo sutuoktinio skolą. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Šioje byloje yra sprendžiamas tik skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimas ir nesprendžiama dėl skolininko sutuoktinės bei išieškotojos sudarytų susitarimų vykdymo.

Vykdomoji byla, kurioje pareiškėja kreipėsi dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, užvesta 2010-07-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-654-360/2010 pagrindu, taigi pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Visi priverstinio vykdymo veiksmai atliekami pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Civilinio proceso kodekso 595 straipsnyje numatyta, jog vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Taigi, siekdamos išvengti tam tikrų priverstinio vykdymo procedūrų, šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau ji turi būti tinkamai patvirtinta, laikantis Civilinio proceso kodekse numatytos tvarkos. Šiuo atveju R. L. nesutikimą su pareiškėjos pareiškimu grindžia tuo, jog 2013-08-22 buvo sudaryta skolos dengimo sutartis. Įstatymas nedraudžia vienam asmeniui įvykdyti prievolę už kitą asmenį. Šalys laisvai disponuoja savo civilinėmis teisėmis. Aplinkybės dėl dalies skolos grąžinimo turi būti įvertintos vykdymo procese, nustatant išieškojimo mastą. Tačiau tas faktas, jog, kaip teigia R. L., pareiškėja buvo pažadėjusi nebereikšti jokių pretenzijų R. L. atžvilgiu, pagal savo prasmę yra pareiškėjos reikalavimo teisės atsisakymas, todėl turėtų būti tvirtinamas taikos sutartimi pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. R. L. jokio panašaus pobūdžio dokumento nepateikė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

R. L. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog Civilinio proceso kodeksas numato apribojimus išieškoti iš fizinių asmenų turto. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje numatyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. CK 3.88 str. l d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą ir vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., nustatė, jog skolininkui G. L. priklauso ½ dalis R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyriaus, taip pat ½ dalis gaunamų ar gautinų – darbo užmokesčio, pajamų iš intelektinės veiklos, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar pašalpų bei kokių kitų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog teismas tik nustatė skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau dėl galimybės išieškoti iš konkrečių pajamų rūšies vykdymo procese spręs antstolis, atsižvelgdamas į CPK 739 straipsnyje numatytus apribojimus.

R. L. nesutinka su teismo argumentu, jog šiuo atveju neegzistuoja Civiliniame kodekse numatytų jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų. Nurodo, jog pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai sudarė sutartį, pagal kurią visos asmeninės skolos negali būti grąžinamos iš kito sutuoktinio lėšų. Vienas iš Civilinio kodekso 3.100 straipsnyje numatytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra santuokos nutraukimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog R. L. ir G. L. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau teismo sprendimas dar nėra priimtas. UAB „Gamanta servisas“, dalyvaujanti byloje kaip kreditorė, nesutinka su pareiškėjų reikalavimu nutraukti santuoką pagal pateiktą sutartį. Taigi, kol sprendimas byloje nėra priimtas, nėra pagrindo konstatuoti, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, be to, nėra aišku, kaip bus padalintas sutuoktiniams priklausantis turtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė