- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- II-1210-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00960-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 12.31.1Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 291 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G. – B. 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės D. G. – B. 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)V. B. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. Kauno mariose, Kaišiadorių raj., ties Grabuciškių k., žvejodamas 3 mėgėjų žvejybos įrankiais, sugavo 19,02 kg žuvies ir laikė jas tinklelyje, apribojant žuvies laisvą judėjimą vandens telkinyje. Nutarimu V. B. paskirta 30 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (8 vnt. žuvies (karšio) ir 1,14 kg žuvies (karoso)) konfiskavimas.
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriame nurodyta, kad su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, nagrinėjamo įvykio metu Institucijos darbuotojai naudojo metrologiškai nepatikrintas svarstykles. Šį argumentą grindžia tuo, kad 2024 m. liepos 5 d. žvejojo Kauno mariose, pagavo daug žuvies, tačiau tikslaus laimikio svorio nežino, nes žuvies nesvėrė. Apie 18.00 val. priėję Institucijos darbuotojai nurodė, kad galimai pagavo per daug žuvies, todėl pasvėrė laimikį. Darbuotojo paklausus, ar svarstyklės, kuriomis sveriama žuvis, yra metrologiškai patikrintos, jis nurodė, kad pažeidimas yra akivaizdus, visiškai nesvarbu, kokios naudojamos svarstyklės. Svėrimo metu buvo nustatyta 19,02 kg pagautos žuvies. Į prašymus pagautą laimikį pasverti metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis darbuotojai nereagavo, nors tikslus kiekis yra svarbus, norint sužinoti padarytos žalos gamtai dydį. Apie naudojamas svarstykles nebuvo užsiminta ir daiktų pateikimo bei administracinio nusižengimo protokoluose. Skunde taip pat pažymėta, kad apžiūrint laimikį nebuvo surašytas apžiūros protokolas, kaip reglamentuoja ANK 594 straipsnis. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. priimtu įsakymu Nr. D1-14 Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Mėgėjų žvejybos taisyklės) 6 punktu ir Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sveriant pagautą laimikį, turėjo būti naudojamos nustatyta tvarka metrologiškai patvirtintos svarstyklės. Nutarime taip pat nurodyta, kad pažeidimas yra akivaizdus, o pagauto laimikio svoris iš esmės neginčijamas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. B. skundą prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Institucija skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė argumentų, paneigiančių bylos faktines aplinkybes dėl nustatyto žuvies svorio. Žuvys buvo sveriamos elektroninėmis svarstyklėmis, bendras svoris – 19,02 kg. Skunde nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, laikytinos gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės už pažeidimo padarymą. Institucija atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų fotolentelių aiškiai matyti, kad, sveriant žuvį, buvo naudojamos elektroninės svarstyklės, kurias pareigūnai naudoja patikrinimų metu savo kasdieninėje veikloje, vykdant kontrolę aplinkos apsaugos srityje. Be kita ko, V. B. nepateikia informacijos, ką konkrečiai ginčija ir kodėl nesutinka su pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. į 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį neatvyko. 2024 m. lapkričio 15 d. gauta informacija, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės dėl ligos (pateikė ligą patvirtinančius dokumentus), sutiko skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Institucijos atstovė 2024 m. lapkričio 15 d. taip pat pranešė, kad šios dienos teismo posėdyje nedalyvauti neturi galimybės dėl techninių kliūčių, susidariusių Kauno miesto viešajame eisme, prašė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, informavo, kad palaiko Institucijos atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus. Apie teismo posėdžio datą ir laiką administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. B. buvo pripažintas padaręs ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 30 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (žuvies) konfiskavimas. V. B. pripažįsta įvykio dieną buvęs prie Kauno marių ir pagavęs didelį kiekį žuvies, tačiau mano, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi tikrinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas V. B..
ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kad pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 Eur. Komentuojamo straipsnio 11 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Mėgėjų žvejybų taisyklių 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, jog V. B. kaltė dėl ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. žvejojo Kauno mariose, pagavo daug žuvies, tačiau sugauto laimikio nesvėrė. Apie 18.00 val. prie jo priėję Institucijos darbuotojai svarstyklėmis nustatė, kad V. B. pagavo 19,02 kg žuvies. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad pagavo neleistiną žuvų kiekį ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje.
Visgi nors pareiškėjas ginčija sugautos žuvies svorį, be jo skunde nurodytos aplinkybės dėl Institucijos metrologiškai nepatikrintų svarstyklių naudojimo, skunde argumentų, pagrindžiančių šią išvadą nepateikė.
Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį kyla, kai vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris viršija 5 kg.
Iš Institucijos priimtuose protokole ir nutarime nurodytos pažeidimo esmės matyti, kad V. B. sugavo 19,02 kg žuvies (b. l. 8, 34). Iš byloje esančios fotolentelės taip pat matyti, kad žuvys buvo sveriamos elektroninėmis svarstyklėmis, nustatytas bendras žuvų svoris – 19,02 kg (b. l. 13–17). Nustatytą vienos žvejybos metu bendrą sugautų žuvų 19,02 kg svorį, viršijantį Mėgėjų žvejybos taisyklių 6 punkte įtvirtintą leidžiamą 5 kg svorį, patvirtina ir pats pareiškėjas savo 2024 m. liepos 5 d. paaiškinime, nurodydamas, kad sugavo 14 vnt. karšių ir 1 vnt. karoso, kurių bendras svoris – 19,02 kg (b. l. 3). Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. prie Kauno marių, ties Grabuciškių k., Kaišiadorių raj., iš V. B. buvo paimti 8 vnt. karšių ir 1 vnt. karoso, 1,140 kg (b. l. 10). Nurodyta pareiškėjo skunde aplinkybė, kad V. B. pasiėmė 6 vnt. karšių, bendro 6,600 kg svorio, tik patvirtina, kad vienos 2024 m. liepos 5 d. žvejybos metu buvo sugautas didesnis bendras žuvų svoris nei 5 kg. Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. Kauno mariose, Kaišiadorių raj., ties Grabuciškių k., sugavo 19,02 kg žuvies, o tai ne mažiau kaip 14 kg viršija leistiną svorį, įtvirtintą Mėgėjų žvejybų taisyklių 6 punkte, t. y. V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad pareiškėjas nežinojo sugauto laimikio bendro svorio, nes neturėjo galimybės pasverti, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Pareiškėjas savo skundą dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. priimto nutarimo taip pat grindžia aplinkybe, kad nei daiktų pateikimo protokole, nei administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad svarstyklės, kurios buvo naudojamos sverti jo pagautą laimikį, yra nustatyta tvarka patikrintos metrologiškai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas dėl šios aplinkybės pateikimo Institucijos darbuotojų buvo atvirai ignoruojamas.
Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad sveriant pareiškėjo pagautą laimikį buvo naudojamos elektroninės svarstyklės, kurias pareigūnai naudoja patikrinimų metu savo kasdienėje veikloje, vykdant kontrolę aplinkos apsaugos srityje (b. l. 13–17). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo žuvies svėrime, taip pat 2024 m. liepos 5 d. paaiškinime patvirtino nustatytą bendrą sugautos žuvies svorį, taigi abejoti Institucijos nutarime nustatytu sugauto laimikio svoriu dėl V. B. prašymo nurodyti, ar svarstyklės nustatyta tvarka buvo patikrintos metrologiškai, nepatenkinimo nėra pagrindo. Institucijos nutarime nurodyta, kad pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymas suteikti papildomus duomenis apie svarstykles yra perviršinis, nekeičiantis padaryto pažeidimo esmės, todėl buvo atmestas.
ANK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atliekant veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodinėjimas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-274-976/2023). Įrodinėjimas negali būti betikslis, perteklinis, todėl teisingą teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020, 2K-170-628/2022, 2K-257-697/2022, 2K-205-628/2023).
Kaip minėta, Mėgėjų žvejybų taisyklių 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalą aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27, 8.5 punktas, be kita ko, numato, jog padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama ne už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, kai mėgėjų žvejybą vykdančio asmens laimikis viršijo Mėgėjų žvejybos taisyklėse nurodytą leistiną žuvų sugavimo kiekį. Tokiu atveju žala skaičiuojama tik už sugautų žuvų kiekį, viršijantį leistiną žuvų sugavimo kiekį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad konfiskavus žuvų kiekį, viršijantį Mėgėjų žvejybų taisyklių 6 punkte numatytą 5 kg kiekį, t. y. 8 vnt. karšių ir 1,14 kg karoso, buvo apskaičiuota žala aplinkai, vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 9 ir 10 punktais. Apskaičiuojant aplinkai padarytą žalą, sugavus 8 vnt. daugiau karšių nei numatytas leidžiamas kiekis, buvo nustatyta 800 Eur žala, o sugavus 1,14 kg karosą – 17,10 Eur žala. Taigi 2024 m. liepos 9 d. Žalos aplinkai paskaičiavimu Nr. Ž21-3061/2024 nustatytas žalos dydis – 817,10 Eur (b. l. 11–12).
ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, jog šiam nusižengimui inkriminuoti pakanka to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliktų bent vieną iš Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus. Byloje surinkti ir, nepažeidžiant ANK 569 straipsnio reikalavimų, Institucijos įvertinti įrodymai patvirtina, kad V. B. 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. Kauno mariose, Kaišiadorių raj., ties Grabuciškių k., žvejodamas 3 mėgėjų žvejybos įrankiais, sugavo 19,02 kg žuvies ir laikė jas tinklelyje, apribojant žuvies laisvą judėjimą vandenyje. Institucija teisingai aiškino ir taikė ANK 291 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių 6 punktą, vienos žvejybos metu sugaudamas didesnį nei 5 kg žuvies svorį.
Įvertinus visumą aptartų duomenų, konstatuojama, kad V. B. veikoje yra nustatyti ir įrodyti visi ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Institucija, pagrįstai V. B. pripažinusi kaltu padarius ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirdama minimalią baudą ir daiktų (8 vnt. karšio ir 1,14 kg karoso) konfiskavimą, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ANK 32, 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą – individualizavo tinkamai. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.