Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno m. sav., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. K. dėl to, kad R. K. nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. sausio 5 d. (įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. R. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Bendrovės vadovas savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. 2023 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, todėl akivaizdu, kad Bendrovė buvo nemoki, o R. K., kaip Bendrovės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 5 d. Pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas turtas: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė, turto vertė 9 380 Eur; 2) pastatas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Marijampolė; 3) transporto priemonė „Renault Trafik“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertė 4 500 Eur. Visas Bendrovės turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra areštuotas antstolio. Jeigu Bendrovė turi turto, tačiau jis yra nelikvidus arba jo realizuojamas rinkoje yra suvaržytas ar apsunkintas, taip pat gali būti konstatuojamas nemokumas. Bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimas padengti.

Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio mėn. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 5 d. Bankroto byla iškelta pagal VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės buvęs vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. K. ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo pat įmonės įkūrimo 2018 m. gegužės 15 d. iki pat galo. Įmonei sekėsi labai gerai ir VMI sumokėjo labai daug mokesčių. Po to įvyko nesusipratimas Prancūzijoje. Jis su deklaracijomis vežėsi 180 000 Eur įmonei priklausančių grynų pinigų, tačiau pagal tuo metu galiojusius Prancūzijos įstatymus tokios sumos grynųjų pinigų nebuvo galima su savimi turėti, todėl minėti pinigai buvo paimti. Apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 51 427,55 Eur jis žinojo ir būtų šią sumą padengęs, kai būtų grąžinti iš jo paimti pinigai, tačiau jau keletą metų pinigai nėra grąžinami. Jeigu jis būtų pats iškėlęs įmonės bankrotą, tuomet būtų praradęs apie 130 000 Eur. Šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, gyvena iš santaupų, padeda tėvai, todėl šiuo metu jo asmeninė finansinė situacija yra sudėtinga.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

2024 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašytinis prašymas nutraukti buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. K. administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-43-917/2024 pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. liepos 10 d. pasikeitus teismų praktikai.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5651 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas JANĮ nuostatas, akivaizdu, jog juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Tuo tarpu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra tik viena iš juridinio asmens nemokumo proceso stadijų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Tačiau juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. VMI prie FM kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas. Bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, turi įsiskolinimų valstybei, neturi apdraustųjų asmenų, duomenų apie Bendrovės vykdomą veiklą bei generuojamą pelną nėra. Duomenų kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, taip pat nėra. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė negebėjo atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, skolos palaipsniui augo ir ji tapo nemokia. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Taigi, šiuo atveju byloje nustatyta, jog R. K. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai, tačiau visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Nesant R. K. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti R. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.