- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- I-3348-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01538-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 100 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 metų sausio mėn. jis kreipėsi į nuteistąjį, kuris Vilniaus PN dirba siuvėju, dėl jo sportinio kostiumo viršutinės dalies pataisymo - naujo užtrauktuko įsiuvimo. Pareiškėjas nurodo, kad siuvėjas jam suteikė nekokybišką paslaugą - užtrauktukas įsiūtas kreivai. Vėliau paprašius siuvėjo ištaisyti defektą, jo sportinio kostiumo viršutinė dalis buvo dar labiau sugadinta (įpjauta, įkirpta). Jo asmeninis rūbas buvo sugadintas, sportinio kostiumo viršutinės dalies kaina 100 Eur. Jis kreipėsi raštu į Vilniaus PN administraciją, reikalaudamas atlyginti patirtą turtinę žalą, tačiau Vilniaus PN atsisakė tenkinti jo skundą. Dėl visų nurodytų aplinkybių jis patyrė ir
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-11) nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN 2019-02-01 skundu, kuriame nurodė, kad 2019-01-31 jam Vilniaus PN siuvėju dirbantis nuteistasis atnešė treninginio kostiumo viršų, kurį pareiškėjas buvo padavęs, kad sutvarkytų ir pakeistų užtrauktuką. Pareiškėjo teigimu siuvėjas sugadino kostiumo viršutinę dalį, nes įsiuvo užtrauktuką, kuris neatitinka (taip skunde nurodė pareiškėjas), todėl pareiškėjas patyrė turtinę 100 Eur žalą, kurią prašė atlyginti Vilniaus PN.
Šalies argumentai
Atlikus pareiškėjo skundo tyrimą, išaiškėjo, kad pareiškėjui jokia žala padaryta nebuvo, todėl buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl Vilniaus PN 2019-02-28 sprendimo Nr. 42-217 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2019-04-15 sprendimu Nr. 2S-1562, konstatavo, kad Vilniaus PN administracija nagrinėdama pareiškėjo skundą, dėjo visas pastangas, siekiant objektyviai išsiaiškinti pareiškėjo skundžiamas aplinkybes (apklausė nuteistuosius, tame tarpe pareiškėjo drabužį taisiusį siuvėją). Kalėjimų departamentas nenustatė aplinkybių kad Vilniaus PN atsakymas būtų šališkas ar pažeidžiantis teisės aktų normas, todėl Vilniaus PN atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.
Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas i teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, dėl jam suteiktos nekokybiškos siuvimo paslaugos.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz. LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-659-602/2017, 2019-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN su 2019-02-01 skundu, kuriame nurodė, kad 2019-01-31 jam Vilniaus PN siuvėju dirbantis nuteistasis atnešė treninginio kostiumo viršų, kurį jis buvo padavęs, kad sutvarkytų ir pakeistų užtrauktuką. Pareiškėjo teigimu siuvėjas sugadino kostiumo viršutinę dalį, nes netinkamai įsiuvo užtrauktuką. Prašė atlyginti 100 Eur turtinę žalą (b. l. 14).
Siuvėju dirbantis nuteistasis I. Ž. 2019-02-21 paaiškinimu pranešė, kad pas pareiškėją buvo 4 kartus (Drausmės grupės 16 kameroje) papildyti įvairius siuvimo darbus, kuriuos jis įvykdė. Dėl darbų kokybės pareiškėjas nepasitenkinimo nepareiškė. Siuvėjo tvirtinimu, pareiškėjas jį šmeižia bandydamas pasipelnyti iš įstaigos. Taip pat paaiškinime nurodė, kad pareiškėjo sportinis kostiumas akivaizdžiai ne naujas, pareiškėjo nurodyta jo viršutinės dalies vertė, akivaizdžiai neatitinka realios situacijos (b. l. 15-16).
Vilniaus PN gavo dviejų nuteistųjų rašytinius paaiškinimus. Vienas iš nuteistųjų paaiškino, kad pareiškėjas V. A. ieškojo naudos iš siuvėjo, prašė, kad siuvėjas jam atneštų siūlų į drausmės grupės kamerą (siūlus nuteistieji esantys kamerų tipo patalpose naudoja neteisėtai perduoti daiktams tarp kamerų). Siuvėjui nesutikus pareiškėjui perduoti siūlus, pareiškėjas nusprendė keršyti siuvėjui. Kitas nuteistasis paaiškino, kad jis pats girdėjo kaip V. A. sakė siuvėjui, kad jo sportinio kostiumo viršutinė dalis sutvarkyta gerai (b. l. 17-18, 19).
Vilniaus PN, atlikę pareiškėjo skundo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjui jokia žala padaryta nebuvo, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2019-02-28 raštu Nr. 42-217 (b. l. 13). Pareiškėjas dėl Vilniaus PN 2019-02-28 sprendimo Nr. 42-217 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2019-04-15 sprendimu Nr. 2S-1562, konstatavo, kad Vilniaus PN administracija nagrinėdama pareiškėjo skundą, dėjo visas pastangas, siekiant objektyviai išsiaiškinti pareiškėjo skundžiamas aplinkybes (apklausė nuteistuosius, tame tarpe pareiškėjo drabužį taisiusį siuvėją). Kalėjimų departamentas nenustatė aplinkybių kad Vilniaus PN atsakymas būtų šališkas ar pažeidžiantis teisės aktų normas, todėl Vilniaus PN atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad Vilniaus PN ginčijamame sprendime nustatytas aplinkybes pagrindė surinktais įrodymais, o pareiškėjas, nors ir turėjo galimybę, tačiau teismui nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių Vilniaus PN nustatytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo ginčijamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinti kitaip ir jų paneigti, remdamasis pareiškėjos argumentais. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriai tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus PN pagrįstai konstatavo, kad žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjui nepateikus jokių skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų, o pataisos įstaigai paneigus, kad pareiškėjo sportinis kostiumas siuvant užtrauktuką buvo sugadintas, pareiškėjo skundo argumentai dėl sugadinto rūbo, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilnaius PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.