- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-3333-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00429-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Vilbana“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilbana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilbana“ ieškinį atsakovei A. S. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilbana“ 2011 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. S. 100 000 Lt baudą, 8,15 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį dėl atlygintino atsakovės atstovavimo, atkuriant jai nuosavybės teises į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Remdamasi sutarties 2.3.2 punktu, atsakovė ieškovo darbuotojui R. B. 2007 m. birželio 20 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, būtiną sutartyje numatytiems atstovavimo veiksmams atlikti. Tarp šalių sudarytos sutarties 3.1 punktu taip pat buvo sutarta, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, šalys pasirašys papildomą tarpininkavimo parduodant žemės sklypą sutartį. Be to atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovui pusę sumos, gautos pardavus atkurtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Ieškovas 2010 m. spalio 7 d. gavo atsakovės pranešimą apie tai, kad ji panaikina ieškovo darbuotojui R. B. 2007 m. birželio 20 d. išduotą įgaliojimą, tokiu būdu vienašališkai nutraukdama tarp šalių 2007 m. gegužės 11 d sudarytą sutartį. Vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieškovas sutartį vykdė laiku, tinkamai ir sąžiningai, dėjo visas pastangas ir organizavo atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą. Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ar priekaištų dėl netinkamo sutarties vykdymo, nuosavybės teisės į žemės sklypą atsakovei buvo atkurtos, taip pat ieškovas buvo pradėjęs potencialių žemės sklypo pirkėjų paiešką. Dėl sutarties nutraukimo ieškovas patyrė minimalius nuostolius, kurie vertinami sutarties 4.2 punkte nustatyta 100 000 Lt bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarant sutartį ieškovas žadėjo, jog nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos per 3 mėnesius, o žemės sklypo pirkėjas surastas ir sklypas parduotas per 2 mėnesius. Greitas žemės pardavimas atsakovei buvo itin svarbus, vien dėl šios aplinkybės ji sudarė sutartį. Per trijų mėnesių laikotarpį ieškovas suorganizavo vienintelį pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimą ir tuo ieškovo veikla pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį pasibaigė. Vėlesni pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimai buvo organizuojami atsakovės sūnaus Aleksandro ar kitų pretendentų iniciatyva, ieškovas prie jų organizavimo neprisidėjo, ieškovo atstovai susirinkimuose nedalyvavo, o tik pasyviai laukė nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigos. Atsakovės sūnus Aleksandras ieškovui skambindavo po 2-3 kartus per mėnesį, ragindamas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, spartinti nuosavybės teisių atkūrimą, bent tris kartus reikalavo ieškovo pateikti ataskaitą apie atliktus darbus pagal sutartį, tačiau ieškovas jokių aktyvesnių veiksmų nesiėmė, ataskaitų neteikė. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pasirūpinti, kad žemė būtų atkurta (duomenys nesklebtini), tačiau vėliau pradėjo prašyti leisti žemę perkelti į Širvintų rajoną. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovė į žemėtvarkos skyrių nuvyko atsiimti pati, ji pati sumokėjo už žemės sklypo nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Maždaug po mėnesio atsakovės sūnui paskambino R. B., kuris pasakė, jog reikalai vyksta gera linkme ir jis važiuos į žemėtvarkos skyrių su prašymu, kad paskubintų žemės atkūrimo reikalų tvarkymą. Atsakovės sūnui Aleksandrui informavus, kad žemė jau yra atkurta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, R. B. paprašė susitikimo su atsakovės sūnumi Aleksandru, kurio metu 2010 m. spalio 5 d. pateikė pasirašymui pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Taip pat R. B. ir atsakovės sūnaus Aleksandro susitikimo metu pastarajam R. B. paklausus, ar jis nesiruošia pardavinėti žemės, R. B. atsakė, jog neprivalo to daryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas pripažino, jog ieškovo atstovui R. B. 2007 m. birželio 20 d. išduoto notariškai patvirtinto įgaliojimo 2010 m. spalio 7 d. panaikinimas nesietinas su šalių sutartinių santykių pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį nutrūkimu, kadangi sutarties 6.1 punktas jos galiojimą siejo su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros pabaiga. Teismas nustatė, jog ieškovas, reikalaudamas atsiskaityti pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį, nepateikė jos vykdymo ataskaitos, nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, nedetalizavo vykdant sutartį atliktų veiksmų turinio ir eigos, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Žemės sklypas, kuriame natūra buvo atkurtos atsakovės nuosavybės teisės, kadastriškai suformuotas dar iki 2007-05-11 sutarties pasirašymo, t.y. 2005-11-08. Teismas nurodė, jog 2007 m. gegužės 11 d. sutarties 3.1 punkte yra numatyta, kad atsiskaitymas pagal sutartį privalo vykti tik ieškovui pardavus atkurtą žemę, tačiau ieškovas jokios sutarties dėl atkurtos žemės pardavimo (tarpininkavimo ją parduodant) atsakovei pasirašyti nebuvo pateikęs (nors tokią jo pareigą numato sutarties 2.3.3 punktas). Dėl to teismas pripažino, jog ieškovas aktyvių veiksmų, ieškodamas atkurtos žemės pirkėjo, nesiėmė. Teismas vertino, jog ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovė, panaikindama įgaliojimą ieškovui, faktiškai apribojo pastarajam galimybę teikti paslaugas, neatitinka tikrovės, kadangi pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutarties 2.3.2 punktą, notariškai patvirtintas įgaliojimas galėjo būti išduotas tik UAB „Vilbana“ darbuotojui, tuo tarpu R. B. UAB „Vilbana“ nustojo dirbti 2009 m. birželio 17 d. Atsakovė pagrįstai nebeturėjo pagrindo pasitikėti įmonėje nebedirbančiu, tačiau pagal išduotą įgaliojimą toliau ją atstovaujančiu R. B., t.y. turėjo pilną teisę atšaukti tokį įgaliojimą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui, nevykdant pareigos pateikti ataskaitą apie pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį atliktus darbus (suteiktas paslaugas), šių darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, taip pat nepateikiant pasirašyti sutarties dėl atkurtos žemės pardavimo, nesiimant tarpininkavimo parduodant atkurtą žemę, atsakovė taip pat neprivalo vykdyti savo priešpriešinės pareigos atsiskaityti pagal 2007 m. gegužės 11 d sutartį. Ieškovo reikalavimas dėl 100 000 Lt nuostolių, patirtų atsakovei neva vienašališkai nutraukiant sutartį, taip pat reiškiamas nepagrįstai, kadangi 2007 m. birželio 20 d. įgaliojimo panaikinimas nelaikytinas vienašališku neteisėtu 2007 m. gegužės 11 d sutarties nutraukimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Vilbana“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 100 000 Lt baudą, procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, analizuodamas 2007 m. gegužės 11 d. sutarties vykdymo, bet ne nutraukimo aplinkybes, nukrypo nuo ginčo (ieškinio) dalyko, neteisėtai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nes padarė išvadą, jog, ieškovui nevykdant pareigos pateikti ataskaitą apie atliktus darbus bei jų atlikimą patvirtinančius dokumentus ir kitų įsipareigojimų, atsakovė neprivalo vykdyti savo priešpriešinės pareigos atsiskaityti pagal sutartį. Teismas neanalizavo 2007 m. gegužės 11 d. sutarties nutraukimo momento bei jos nutraukimo aplinkybių. Susitarimo esmė ir šalių valia buvo ne tik teikti paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovės vardu į žemės sklypą, bet, kad atkurtasis sklypas būtų neišskaidytas po atskirus 5 sklypus, o būtų vienas vienoje vietoje. Ieškovui įvykdžius esminį susitarimo įsipareigojimą, atsakovės veiksmai, panaikinant apelianto atstovui išduotą įgaliojimą, atsižvelgiant į tai, kad prarado juo pasitikėjimą, vertintini kaip 2007 m. gegužės 11 d. sutarties nutraukimas de facto. Ieškovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsaugoti sutartį, tačiau, atsakovei panaikinus įgaliojimą ir kategoriškai atsisakius vykdyti 2007 m. gegužės 11 d. sutartį, ieškovas nebeturėjo jokių galimybių toliau tęsti sutarties vykdymo. Jei atsakovė būtų praradusi pasitikėjimą apelianto atstovu, ji įgaliojimą būtų atšaukusi dar 2009 metais, nuo tada, kai ieškovo atstovas nebedirbo įmonėje, tačiau to nepadarė. Atsakovė teigia, kad tikėjosi, jog sutartis bus įvykdyta per 3 mėnesius, bet nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik apelianto pateiktų įrodymų bei jais pagrįstų argumentų ir reikalavimų pagrįstumą, bet ir atsakovės atsikirtimų pagrįstumą. Ieškovas, grįsdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismui pateikė ne tik dokumentus, pagrindžiančius jo argumentus, bet prašė kviesti liudytojus, kurie teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus, tuo tarpu atsakovė, jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, išskyrus jos sūnaus parodymus bei sklypo plano kopijas, nepateikė. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie paslaugų suteikimą. Kadangi ieškovo tikslas buvo suteikti paslaugas ir gauti atlyginimą, 2007 m. gegužės 11 d. sutarties 6.1 punktas negali būti aiškinamas kaip sąlygojantis sutarties galiojimo pabaigą. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus procesinius dokumentus ir posėdžių byloje skaičių, priteista 5000 Lt suma už advokato pagalbą yra ženkliai per didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas pats nustatė ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas dėstydamas faktinį ieškinio pagrindą bei teikdamas įrodymus dėl jo. Todėl atsakovė atsiliepime motyvuotai pasisakė dėl visų nurodytų ieškinio faktinių aplinkybių, teismas privalėjo jas visas vertinti. Sutarties 2.1.1 - 2.1.5 punktais detalizuojami ieškovo įsipareigojimai, tarp kurių sąlygos, numatančios ieškovo įsipareigojimus, tarp kurių, pasiekti susitarimą, kad nuosavybės teisė nebūtų atkurta ją išskaidant į 5 atskirus sklypus, nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė privalėjo pasirašyti papildomą susitarimą dėl sklypo pardavimo, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti, nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad toks susitarimas apskritai buvo paruoštas ir pateiktas atsakovei. Be to tokį susitarimą atsakovė privalėjo pasirašyti ne su įgaliotu asmeniu R. B., o su pačiu ieškovu UAB „Vilbana“. Atsakovę sutartiniai santykiai siejo su ieškovu, tuo tarpu R. B. tebuvo išduotas įgaliojimas kaip fiziniam asmeniui, kuris buvo ieškovo darbuotojas, todėl įgaliojimo atšaukimas nenutraukia ir negali de facto nutraukti 2007 m. gegužės 11 d. sutarties. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą taip pat patvirtina liudytojo V. S. parodymai, jo pateikti rašytiniai įrodymai. Sprendimo motyvuose nėra nurodyta, kad ieškovas neįvykdė įsipareigojimo paslaugas suteikti per tris mėnesius ir tai nebuvo ieškinio atmetimo pagrindas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesvarstytinas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pareikštas pateikiant atsiliepimą į ieškinį, teismui taip pat yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas su išlaidų apskaičiavimu, o, atsižvelgiant į bylos apimtį, posėdžių kiekį, sprendimo už akių panaikinimą, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą ir po to vykusius papildomus teismo posėdžius, priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilbana“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilbana“ ir atsakovė A. S. 2007 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas UAB „Vilbana“ įsipareigojo teikti konsultacijas, atstovauti atsakovę visose įstaigose, įmonėse, organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovės vardu į žemės sklypą, buvusį (duomenys nesklebtini) (1,75 ha) (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-536-807/2011 b.l. 5-6). Šalys sutartyje susitarė, kad pagal valstybės patvirtintą koeficientą dalis žemės (0,32 ha) bus atkurta (duomenys nesklebtini), o likusi žemės dalis bus atkurta ekvivalentine natūra (duomenys nesklebtini). Remiantis sutarties 2.3.2 punktu, atsakovė ieškovo atstovui R. B. 2007 m. birželio 20 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, būtiną įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-536-807/2011 b.l. 7). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą šalia (duomenys nesklebtini) (b.l. 21, t.1). Daiktinės teisės į atkurtą žemę atsakovės vardu įregistruotos 2010 m. rugsėjo 9 d. (b.l. 25-26, t.1) Atsakovė 2010 m. spalio 7 d. ieškovo atstovui išduotą įgaliojimą panaikino (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-536-807/2011 b.l. 8). Ieškovas 2010 m. spalio 18 d. atsakovei pareiškė pretenziją dėl baudos sumokėjimo už vienašališką sutarties nutraukimą esant atsakovės kaltei (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-536-807/2011 b.l. 9). Atsakovė baudos mokėti nesutiko, todėl ieškovas, pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje, prašė priteisti iš atsakovės 100 000 Lt baudą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kurį ieškovas ginčija apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t.y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t.y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 str.), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Taigi, bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas sutarties vykdymo, bet ne nutraukimo aplinkybes, nukrypo nuo ieškinio dalyko, neteisėtai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, jog teikia ieškinį teismui, nes su vienašaliu sutarties nutraukimu nesutinka, be to atsakovė neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Taigi teisminio nagrinėjimo dalyką šiuo atveju nustatė ieškovas, suformuodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą ir atsakovė, nurodydama savo atsikirtimus į ieškovo nurodytas aplinkybes.
Atmestini kaip nepagrįsti taip pat apelianto argumentai, jog byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovo atstovu, todėl turėjo teisę atšaukti įgaliojimą. Pagal CK 2.146 straipsnio 1 dalį įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Atsakovės įgaliojime ieškovo darbuotojui buvo numatyta įgaliotojo teisė bet kada panaikinti įgaliojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė turėjo teisę atšaukti tokį įgaliojimą. Pažymėtina, jog ieškovo darbuotojas R. B., kuriam buvo išduotas įgaliojimas, UAB „Vilbana“ dirbti nustojo 2009 m. birželio 17 d. Jokių duomenų apie tai, jog nuo 2009 m. birželio 17 d. ieškovas siūlė atsakovei išduoti kitą įgaliojimą kitam UAB „Vilbana“ darbuotojui ir toliau tęsti sutartinius santykius, byloje nėra. Šalių sutarties 2.3.2 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigoja išduoti įgaliojimą ieškovo darbuotojui. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog įgaliojimo panaikinimo dieną R. B. UAB „Vilbana“ nebedirbo, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų siūlant išduoti įgaliojimą kitam darbuotojui, kad ir po nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, laikytina, kad ieškovas pripažino, jog vykdant sutartį nebebuvo reikalingas įmonės darbuotojui išduotas įgaliojimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai, kad 2010 m. spalio 7 d. įgaliojimo panaikinimas vertintinas kaip 2007 m. gegužės 11 d. sutarties nutraukimas de facto, atmestini kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju įgaliojimo panaikinimas sutarties vykdymui realiai jokios įtakos neturėjo.
Apeliantas skunde tvirtina, kad atsakovė neįrodė teiginio, jog nuosavybės teisė į žemę ir žemė turėjo būti grąžinta per tris mėnesius. Iš tikrųjų apeliantas yra teisus, nes šalių sutartis tokios sąlygos nenumatė. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, atsakovės nurodytu trijų mėnesių terminu, per kurį ieškovas neva neįvykdė sutarties, nesirėmė. Todėl teisėjų kolegija dėl aukščiau paminėtų apelianto argumentų plačiau nepasisako.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-439/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl baudos priteisimo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, vertino byloje esančių įrodymų visetą, tame tarpe ir ieškovo pateiktą notariškai patvirtintą pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą 2010 m. gegužės 6 d. susitarimą ir 2010 m. gegužės 21 d. paklausimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, taip pat ir liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pateiktame darbų pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį priėmimo akte nedetalizuota, kokius veiksmus, darbus ieškovas atliko, nepateikia darbų pagal sutartį vykdymo ataskaitos (sąrašas) ir tokių darbų vykdymą pagrindžiančių įrodymų; ieškovo atstovo dalyvavimą nuosavybės teisių atkūrimo procese pagrindžia tik notariškai patvirtintas pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą 2010 m. gegužės 6 d. susitarimas ir 2010 m. gegužės 21 d. paklausimas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Dėl likusių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir byloje esančių kvitų bei asmenų sąrašų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jų turinys bei liudytojo V. S. parodymai neįrodo, kad buvo teikiamos tokios apimties ir turinio paslaugos, kokios šalių buvo numatytos pagal 2007 m. gegužės 11 d. sudarytą sutartį ir kurių atsakovė pagrįstai tikėjosi, bei kad jos buvo teikiamos operatyviai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kitus įrodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovas nevykdė pareigos pateikti ataskaitą apie pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį atliktus darbus (suteiktas paslaugas), šių darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, t.y. pareikšto ieškinio neįrodė (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties 2.3.3 punktu, atkūrus nuosavybės teises į sutarties 1.1 punkte nurodytą žemės sklypą ir gavus nuosavybės dokumentus, atsakovė įsipareigojo pasirašyti papildomą pardavimo tarpininkavimo sutartį per 1 darbo dieną, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas pateikė atsakovei tokią sutartį. Teismui pripažinus, jog 2007 m. birželio 20 d. atsakovės įgaliojimo ieškovo darbuotojui panaikinimas nelaikytinas vienašališku neteisėtu 2007 m. gegužės 11 d. sutarties nutraukimu, taip pat atmestini ir ieškovo argumentai, jog dėl atsakovės kaltės jai nutraukus sutartį, ieškovas negalėjo pateikti papildomos tarpininkavimo sutarties projekto.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad atsakovė nepateikė teismui prašymo su išsamiu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Įstatymas suteikia teisę bylą laimėjusiai šaliai į išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos turėtas bylinėjimosi išlaidas su išsamiu pagrindimu (b.l. 79, t.1), patirtų išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos apimtį, teismo įsakymo priėmimą ir jo panaikinimą, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą ir posėdžių byloje kiekį, nėra per didelės, dėl to tiek atsakovės prašymas, tiek ir teismo sprendimas šias išlaidas priteisti atsakovei iš ieškovo yra teisėtas ir pagrįstas.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau jam atsirado pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, pagrindo netenkinti prašymo nėra (CPK 98 str.), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilbana“ atsakovės A. S. naudai 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.