Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-1373-620/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
2-1373-620/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00050-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
D. B.
Advokatai
Eugenijus Baršys
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-1373-620/2019Teisminio proceso Nr.2-37-3-00050-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3 3.2.6.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loretai Kukelkienei,dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei,ieškovei J. P., jos atstovui advokatui Eugenijui Baršiui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bendrijoje sudarė santuoką su atsakovu D. B., Gruzijos piliečiu. Nurodė, kad su sutuoktiniu susipažino Lietuvoje per kitus draugus. Su D. B. iki santuokos sudarymo ieškovė bendravo apie pusę metų, nors kartu negyveno. Atsakovas jai pasiūlė susituokti. Kadangi atsakovas tuo metu dar mokėsi Danijoje, todėl jis pasiūlė susituokti Danijoje. Ji sutiko, nuvyko kartu į Daniją ir ten susituokė. Vėliau santuoką įregistravo ir Lietuvoje. Po santuokos sudarymo apie mėnesį laiko dar kartu su atsakovu palaikė ryšius, nors kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o po to atsakovas išvyko į Daniją. Atsakovas daugiau pas ją nebeatvyko, nepalaikė jokio ryšio, telefonu susisiekti buvo neįmanoma. Ji iš draugų suprato, kad ją galėjo apgauti. Suprato, jog atsakovui buvo reikalinga susituokti su Europos Sąjungos piliete, kad galėtų legaliai gyventi ir keliauti po Europos Sąjungos šalis. Dėl šios priežasties ji nežino nei buvusios, nei esamos D. B. gyvenamosios vietos.

Mano, kad būdamas santuokoje atsakovas paliko ir gyvena nežinia kur, nutraukė visus ryšius, neatvyksta, nesidomi, ir yra pagrindinė priežastis , kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad santuokoje įgyto turto neturi, ji kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius neturi duomenų. Savo išlaikymu rūpinsis patys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.26,3.60,3.62,3.69 str., 3.72 str.4d., prašė teismą:

-nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bendrijoje , tarp D. B., (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta Danijoje ir J. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo pasilikusios pavardę-P., iširusią dėl atsakovo D. B. kaltės ;

-po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę-„P“, o atsakovui palikti pavardę „B“;

-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Kadangi teismas atsakovui D. B. negalėjo įteikti dokumentų registruotąja pašto siunta , ieškovė nežino net paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adreso, teismui sužinoti asmens, Gruzijos piliečio, beveik prieš vienuolika metų sudariusio santuoką Danijoje, gyvenamąją vietą yra ribotos , todėl laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų jam teismo procesinis dokumentas apie teismo posėdžio datą buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (b.l.18-20).Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l.11-13).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 12 str. įtvirtintas rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

CK 3.60 str. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigas numato LR CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92, 3.109 straipsniai. Tai yra lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kalstės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis beveik nuo pat santuokos sudarymo pradžios su ja nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Tik įregistravus santuoką Lietuvos Respublikoje 2008 m. gegužės 16 d. sutuoktinis išvyko į Daniją ir nutraukė visus ryšius, neskambino, nesidomėjo sutuoktine, jam nebuvo įmanoma paskambinti jo žinomu telefono numeriu. Ieškovė mano, kad ja norėjo pasinaudoti, jos atsakovas galėtų laisvai keliauti po Europos sąjungos šalis, sudarydamas su jos piliete santuoką. Liudytoja R. P. apklausta teismo posėdžio metu nurodė ir patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos dukra J. P. po santuokos sudarymo kartu su sutuoktiniu negyveno, nevedė bendro ūkio. Savo žentą ji matė tik nuotraukoje. Mano, kad jos dukra pasinaudojo, atsakovas nebuvo atvykęs pas savo sutuoktinę, neišlaikė šeimos. Be to ji iš Kriaunų seniūno sužinojo, kad atsakovas buvo atvykęs į seniūniją išsiregistruoti, tačiau su jos dukra nesusitiko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir neturint kitų įrodymų, galima daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė savo santuokines pareigas, nes jų nevykdė, nesirūpindamas šeima, neprisidėdamas prie jos materialiųjų poreikių tenkinimo , paliko sutuoktinę ir nesirūpino ja daugiau nei vienerius metus, todėl laikytina, kad santuokos išsaugoti nėra galimybių ir ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas CK 3.60 str.3 d. pagrindu, po santuokos nutraukimo sutuoktiniui paliekant turimą pavardę „B“, o ieškovei paliekant pavardę „P“ ( CK 3.69 str.).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, kuris yra įgytas dar iki santuokos sudarymo (b.l.14-15), o transporto priemonių jos vardu nėra registruota (b.l.16).Duomenų apie atsakovo vardu registruotą turtą Lietuvoje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-24 sprendimu Nr.2.4.(NTP-2)-18-T-196-1532 (b.l.4-5) ieškovė J. P. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal minėtos tarnybos 2019-02-13 pažymą Nr. NTP-7-1053 antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 208,00 Eur (b.l.22).

Tenkinant pateiktą ieškovės ieškinį priteistina iš atsakovo D. B. 100 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (CPK 80 str.5 d.6 p., 93 str. ,96 str.1d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 str., 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės J. P. ieškinį patenkinti .

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bendrijoje , tarp D. B., (duomenys neskelbtini) asmens kodas nežinomas, paskutinė žinoma gyv. vieta Danijoje ir J. P., (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo pasilikusios pavardę-„P“, įregistruotą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (2008 m. gegužės 16 d., registracijos Nr.41) , nutraukti dėl atsakovo D. B. kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekant turimą pavardę „B“, o ieškovei paliekant pavardę „P“.

Priteisti iš atsakovo D. B., gim. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus ) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą (pasirinktinai esančią įvairiuose bankuose), įmokos kodas dėl 100 Eur -5660, įmokos kodas dėl 208 Eur sumokėjimo-5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė