Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ? ir R. L. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto (2007 m. liepos 26 d. įsakymo redakcija) reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis ir 3.1.2 punkto (2013 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo redakcija) reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2017 m. spalio 10 d. apie 9.30 val. automobiliu VolvoV70 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 3000 pakelių cigarečių „Premjer“ pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 8488 pakelių cigarečių ,,Minsk Super Slims“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 34724,20 eurų, viršijo 250 MGL, kol apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis R. L. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta. Prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, turinčius pagrindą, jo nuomone, jam skirtą bausmę švelninti, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei vertintina kaip per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, bausmių skyrimo pagrindus (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvą ir tikslą, R. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

6.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas padarė nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, pagal savo pobūdį priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199² straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė daugiau nei tris kartus viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų tikslų – turinti tikslą už tai gauti piniginį atlygį. Nors nebuvo paneigta R. L. pozicija, jog gabentos akcizais apmokestinamos prekės jam nepriklausė, t. y. jas už piniginį atlygį gabeno nepažįstamo asmens prašymu į šio nurodytą vietą, tačiau ši aplinkybė jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio nešalina, nustatyta, kad jis sąmoningai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Įvertintos ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Teismas pagrįstai nustatė, jog yra R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, esant neišnykusiam ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad anksčiau padarytų tyčinių nusikaltimų pobūdis – ar jie tapatūs, vienarūšiai, ar įvairių rūšių, sunkumo laipsnis (BK 11 straipsnis) ir kt. nėra reikšmingi, vertintina tai, kad apeliantas, būdamas teistas ir neišnykus ankstesniam teistumui, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tokiu atveju jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

6.2. Individualizuojant bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į byloje esančius R. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. L. nuo 2010 metų buvo sistemingai taikomos administracinio pobūdžio nuobaudos už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 88-100), taip pat jis anksčiau teistas vienuolika kartų už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus sveikatai, asmens garbei ir orumui, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę (t 2, b. l. 2-9), iki nusikaltimo padarymo ir po jo niekur nedirbo, neturėjo legalių pajamų. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. parinko straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, kartu įvertinęs ir tai, kad, nors buvo pažeista šių prekių gabenimo tvarka, žala valstybės finansų sistemai nepadaryta, nustatė mažesnį, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Taip pat, atsižvelgęs į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltininkas pripažino, padaręs įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, teismas pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. L. paskirtą bausmę sumažino ir ?.

6.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo įvertintos visos skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, nei vienos iš jų nelaikant išskirtine, todėl R. L. paskirta teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (švelninti ar griežtinti) tik tada, kai nustato, kad atskiros reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamoje byloje pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius apelianto teistumus, taikė dvigubus standartus, nepagrįstas. Pažymėtina, jog duomenys apie asmens teistumą yra vertinami tik kaip asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, kuri leidžia teismui daryti atitinkamas išvadas apie nuteistojo gyvenimo būdą, pastangas laikytis įstatymų, vertinant visų aplinkybių kontekste. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis taip ir vertino. Skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl apelianto vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, tikslo ir motyvo taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtąją bausmę, juolab, kad šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Pakartotinai jų pagrindu švelninti R. L. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, tik realiai atliekant paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad R. L. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus. Iš ankstesniu teistumų jis išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apeliantas įsipareigoja bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedaryti pažeidimų, nusikalstamų veikų, užsiregistruoti darbo biržoje ir su specialistų pagalba ieškotis tinkamo darbo, gyventi dorai, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytini deklaratyviais.

6.4. Vertinant BK 75 straipsnio, numatančio pagrindus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikymo galimybę, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančią, o taip pat ir R. L. nusikaltimo padarymo metu galiojusią minėto straipsnio 1 dalies redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas, tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, ir jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip minėta, R. L. padarė tyčinį nusikaltimą, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Todėl jis priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją klausimas dėl paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai yra nesunkūs ar apysunkiai ir negali būti sprendžiamas, kai padaryti sunkūs arba labai sunkūs nusikaltimai. Šios baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra ne tik imperatyvios, bet kartu jos nustato ir BK 75 straipsnio taikymo ribas. Taigi, viena iš tokių bausmės vykdymo atidėjimo ribų yra ir bausmė už sunkaus nusikaltimo padarymą, savaime panaikinanti galimybę taikyti aptariamo straipsnio nuostatas. Tokiu būdu, esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo svarstyti R. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos dėl to, jog apeliantas buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Minėtą aplinkybę skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

6.5. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo pritaikytos tinkamai. Skundžiamame nuosprendyje sprendimas parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir paskirti jos dydį yra išsamiai motyvuotas. Keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl kokių nors nustatytų naujų ar neįvertintų aplinkybių nėra pagrindo. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. L. gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.