Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-12-23 · Byla Nr. A2.1.-3090-951/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-23
Bylos Nr.
A2.1.-3090-951/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02494-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
M. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-3090-951/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02494-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., jo atstovei advokatei I. B.,

institucijos atstovui S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž., (duomenys neskelbtini) direktorius (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini) naudai leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis J. L., M. G. ir M. N. atlikti pagalbinių darbininkų darbą, nors su minėtais darbuotojais ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž. leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis dirbti pagalbinių darbininkų pareigose J. L., M. G., M. N., darbuotojams sutikus dirbti pagalbinių darbininkų pareigose ardant – demontuojant pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), atliekamiems ardymo – demontavimo darbams vadovavo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas E. B., kuris vykdė (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. nurodymus. Darbuotojai pastato ardymo – demontavimo darbams atlikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. buvo aprūpinti darbo įrankiais (laužtuvais), darbo apsaugos priemonėmis (statybiniais šalmais ir pirštinėmis). Darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 9 val. iki 16 val., gavo darbo užmokestį: J. L. buvo atvežta statybinio medienos laužo (tris kartus atvežtas medienos laužas (duomenys neskelbtini) priklausančiu mikroautobusu), M. N. išmokėta 20 Eur, M. G. išmokėta 50 Eur. Tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. ir darbuotojų J. L., M. N., M. G. esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai J. L., M. N. ir M. G. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t.y. darbuotojai dirbo nelegaliai, ir tuo darbdavys pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas.

Teisme M. Ž. nepripažino savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paaiškino, kad iš protokole esančios informacijos matyti, jog institucija neįvertino pačios esmės ir visų aplinkybių, kurie reikšmingi šiai bylai. Mano, kad byloje pateikti įrodymai yra nepagrįsti ir kai kurie interpretuojami neteisingai. Nėra atsižvelgta į jo pateiktus dokumentus, jo parodymus, šis faktas nebuvo vertinamas sistemiškai, taikant visus nelegalaus darbo santykių kriterijus. Tyrimo metu nurodė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas su J. L., M. G. ir M. N.. Žodinis susitarimas yra tada, kai du ar keli ūkio subjektai žodžiu, neįforminant raštu savo sprendimų, suderina savo valią, kad vienas iš šalių atliks tam tikrus veiksmus, o kita šalis turi teisę reikalauti veiksmų atlikimo ir sumokėti už tai sutartą kainą. Pagal LR Civilinį kodeksą žodiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymas nereikalauja rašytinės sandorio formos. Teismų praktikoje žodinės sutartys taip pat pripažįstamos, tik sutarties sudarymo fakto įrodinėjimas yra sudėtingesnis. Jų įmonėje žodiniai susitarimai yra praktikuojami. Jiems niekas nedraudė susitarti žodžiu dėl teritorijos tvarkymo. Nepripažįsta, kad buvo reikalingi darbo santykiai, nes nebuvo sutartas darbo laikas, aplinkybės, įrankių naudojimosi aplinkybės. Su J. L. buvo susitarta, kad jis susirinks esančią medieną, o jie ją parveš į namus, nes J. L. neturi jokio transporto. J. L. nurodė, kad medienos atliekas naudos namo šildymui, buvo sutarta, kad šis darbas atliekamas civilinės, o ne darbo sutarties pagrindu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad medienos laužas išmokėtas kaip darbo užmokestis. Su tuo jis nesutinka, nes šiukšlės, kurios tinka antriniam perdirbimui, negali būti traktuojamos kaip darbo užmokestis, tai prieštarauja sveikos logikos principui. J. L. susirinkus medienos atliekas, buvo sudaryta sutartis dėl kitų paslaugų suteikimo. Jam sumokėti ar paskolinti pinigai buvo atidirbti ir jis išrašė dokumentus. Pradėjęs dirbti pagal individualios veiklos pažymą, J. L. atsinešė visas savo darbo priemones. Kol rinkosi medieną, jie davė savo laužtuvą ir norėdami jį apsaugoti davė šalmą bei panaudotas pirštines. Matėsi, kad jis gyvena skurdžiai ir jam reikia tų malkų. J. L. pagal individualios veiklos pažymą buvo išmokėta 185 Eur. Kitas pilietis M. N. kreipėsi į juos pagal skelbimą dėl namo ardymo. Su M. N. buvo sutarta, kad jis tvarkys statybines atliekas kartu su J. L.. J. L. rinko medieną, o M. N. tvarkė statybinį laužą ir metė į konteinerius. Už šį darbą buvo sutarta 200 Eur, o darbas turėjo būti atliktas per 10 dienų. M. paprašė paskolinti 20 Eur, kol jis galės išrašyti kvitą. Praėjus kelioms dienoms, M. dingo, telefonu nebeatsiliepė, kelias dienas nesirodė. 2016-08-08 su juo sutartį nutraukė, o dėl sumokėtų pinigų avansu jis išrašė dokumentus. Su M. N. buvo tartasi, kad darbas bus atliekamas civiline tvarka. Darbus atliko savo nuožiūra, nebuvo pažeisti darbo principai. Davė šalmą ir pirštines, nes sakė, kad neturi pinigų nusipirkti priemonių, o jie nenorėjo rizikuoti, kad būtų nesaugiai atliekamas darbas jų objekte. Nebuvo liepta dirbti su jų priemonėmis. M. G. buvo trečias asmuo, kuris kreipėsi į juos pagal skelbimą, buvo išaiškinta, kad bus samdomas pagal individualios veiklos pažymą ir susitars atskirai už darbą. Nepamena, ar jis buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją dėl individualios veiklos pažymos. Juo pasitikėjo ir pagal žodinį susitarimą jam leido dirbti. Jau pirmą dieną M. G. paprašė pinigų, jam paskolino 50 Eur, kadangi jis atėjo su rekomendacijomis. Po patikrinimo jis pareiškė, kad individuali veikla jam nėra tinkama forma dirbti ir nenori verstis su individualios veiklos pažyma. Grąžino pinigus ir nebekėlė pretenzijų. Pagal LR CK 172 str. 2 d. šalių žodinis susitarimas dėl avanso laikytinas galiojančiu, jei šalys tai pripažįsta ir vykdo. Administracinis teismas išaiškino bylos nr. A-662-2750/2011, kad šalių susitarimas dėl avansinių mokėjimų laikytinas neatsiejama sutarties dalimi. Visos aplinkybės buvo perduotos inspektoriams, todėl nebuvo pagrindo surašyti protokolo, bet nori pabrėžti, kad žmonės pradėjo vykdyti savo susitarimą kėlios dienos iki atvažiuojant inspektoriams. Tai yra neįvardintas žmogiškas faktorius, kad nebuvo galimybės tą pačią dieną sudaryti sutarčių. Nėra pagrindo sudaryti sutarčių menkaverčiams darbams atlikti. Akivaizdu, kad konstatuojant nelegalaus darbo atvejį, būtina konstatuoti, jog darbuotojas sutinka dirbti nelegaliai ir gauti nelegalų atlygį. Šiuo atveju visi pinigai buvo mokami oficialiai, apie tai buvo kalbėta nuo pradžių. Žmonės sutiko būti laisvai samdomi su tikslu gauti sutartą atlygį. Nėra duomenų, kad šie žmonės sutiko dirbti gaunant neoficialų atlygį, visi jie vienaip ar kitaip įvykdė susitarimus, o kas neįvykdė, grąžino pinigus. Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė įrodymų, kad nuslėpti kažkokie mokesčiai ar į biudžetą nesumokėti kokie nors mokesčiai. Darbo kodekso 93 str. apibrėžia, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės darbą, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai. Šiems žmonėms nebuvo nustatyta darbo tvarka, dirbo laisva valia, nebuvo nustatytas darbo laikas. Visus sprendimus jie priėmė individualiai, galbūt pasitardami tarpusavyje. Jie tarėsi dėl paslaugų atlikimo, bet ne dėl darbo. Ir jis, ir E. B. tarėsi su šiais žmonėmis, konkrečiai nepamena, su kuo kalbėjo jis. Talpina skelbimus, kad ieško tam tikrų paslaugų tiekėjų. Šiuo atveju kreipėsi šie piliečiai ir kelios įmonės. Pagal subrangos sutartį samdo žmones, pagal kurią jiems po to išrašo darbų atlikimo aktą, sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Sutinka, kad šie asmenys pradėjo dirbti 2016-07-29. J. L. dar ir dabar jiems teikia paslaugas. Iki 2016-08-02 visi asmenys dirbo, J. L. iki to laikotarpio sau ėmėsi medieną. Jis nurodė E. B., kad reikia išvalyti sklypą, buvo sutalpinti skelbimai, nurodytas E. B. telefono numeris, jis organizavosi, pats nuvykdavo pažiūrėti, kas per žmonės dirba. Kai kuriais atvejais kai kuriems žmonėms net neleisdavo dirbti. Šie asmenys darbus atliko su jo žinia. Jie visi dirbo subrangos sutarties pagrindu, liepos 29 d. nebuvo pasirašyta sutartis, buvo tik žodinis susitarimas dėl griovimo darbų ir aplinkos tvarkymo. J. L. buvo leista pasiimti medieną, kuri nebuvo pažadėta kaip atlygis. Jo tikslas buvo švarus sklypas, o kur jie panaudoja atliekas, jis nesigilino. Buvo tartasi, kad J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dieną, kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų. Jei būtų atlikęs greičiau, būtų gavęs daugiau nei 20 Eur per dieną. Bet čia atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medieną. M. G. ir M. N. buvo sutarta, kad gaus po 200 Eur, terminas 10 dienų nugriauti pastatą. Įmonėje yra 5 administracijos darbuotojai. Su šiais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Kitus asmenis gali darbinti pagal darbo sutartį, samdyti žmones su individualia veikla, samdyti kitas įmones. Fizinius asmenis gali samdyti, jei turi individualios veiklos pažymėjimą ar individualią įmonę, ar dirba su patentu, tik jų veiklos neturi būti susijusios. J. L. šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, tuo metu jis vežėsi sau medieną, individualios veiklos 07-29 neturėjo. M. G. tuo laikotarpiu individualios veiklos pažymos neturėjo, buvo sutarta, kad nueis ir išsiims. Tuo pokalbis ir buvo baigtas, nepamena, ar buvo nuėjęs į VMI. Po kurio laiko sužinojo, kad nebuvo nuėjęs į VMI, nusprendė, kad jam to nereikia, nenori dirbti su individualios veiklos pažyma, grąžino pinigus. Solidari atsakomybė tiek jų, tiek paslaugų tiekėjų yra tai, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Asmenų klausė, ar turi individualios veiklos pažymas. Pasitiki žodžiu, bet kada ateina laikas išmokėti pinigus, pasitikrina, ar turi individualią veiklą. Dažniausiai pirmos trys dienos būna individualios veiklos susitvarkymui. Šiuo atveju įvyko nesusipratimas. M. G. sakė, kad nespėjo susitvarkyti ir nebenori. Sakė J. L., kad yra mediena, kurią reikia išsiardyti ir vežtis. Tą jis ir padarė, ko jam reikėjo, tą nusiardė, ko nereikėjo, to neėmė. Jam buvo duota visiška laisvė. M. N. pasakė, kad labiau nori dirbti pagal individualią veiklą, nes reikia laisvo darbo grafiko, susitarė kainą ir viskas. Pasakė, kad 200 Eur atlygis, o terminas 10 dienų. Netikrino, labiau pasitikėjo juo, nes buvo atėjęs su rekomendacijomis. Sakė, kad anksčiau turėjo individualios veiklos pažymą. Gailisi, kad nuo pradžių įgaliojo E. B. surinkti žmones, bet nenurodė konkrečių taisyklių. Tai buvo jo klaida, kad praleido pro akis pačius terminus, kada turi susitvarkyti individualios veiklos pažymas. Tomis dienomis (duomenys neskelbtini) dirbo tik šie trys asmenys. Atvažiuodavo, pažiūrėdavo, kad darbai vyksta. Jis pasakė, kad reikia išrūšiuoti atliekas, šiukšles dėti į konteinerį, sklypas turi būti švarus. Pinigus davė jis, nes buvo penktadienis, žmonėms reikėjo pinigų. Paskui visi išrašė kvitus. Realiai pinigus davė „ant garbės žodžio“. Jie nėra jo draugai, bet sumos ne tokios, kad žmonės pabėgtų, juo labiau, kad sutarti didesni pinigai. J. L. pinigų neprašė, paskolinti paprašė tik penktadienį. M. G. taip pat. M. N. paprašė 50 Eur, nes turėjo problemų. Kadangi jis buvo su rekomendacijomis, tuos pinigus davė su sąlyga, kad po to išrašys dokumentus. Kadangi buvo penktadienio vakaras, nesinorėjo tvarkytis dokumentų. Tuo metu neturėjo kvitų knygelės, kad išrašyti kvitus. Jei toks atvejis pasitaiko, tai pasitaiko su žmonėmis, kurie dirba purvinus darbus, jie jaučia didelį finansų stygių. Nežino, ar norminiai teisės aktai taip leidžia mokėti pinigus, bet pagal žodinį susitarimą išmokamas avansas, kuris vėliau yra įforminamas. Tą dieną, kai įvyksta ūkinė operacija, turi būti sutvarkyti dokumentai. Šiuo atveju davė iš savo kišenės, o paskui susitvarkė gavę pinigus iš įmonės. Buvo atvežtas laužtuvas, J. L. davė pirštines. Dar davė šalmus, kad save pasisaugotų. Daugiau priemonių nedavė. Tos priemonės buvo paliktos objekte. Subrangos sutartys vėliau buvo sudarytos tuo pačiu tikslu. Objektas buvo nebaigtas griauti, vėliau sudarytos sutartys darbams baigti. Sutartis sudarė po patikrinimo, nes neturi teisės sudaryti jų anksčiau, atbuline data. Buvo žodinis susitarimas kelioms dienoms, tarėsi, kad bus reikalingos subrangos sutartys, dokumentai, nepaisant patikrinimo. Iš karto nesudarė sutarčių, nes žmonės pradėjo dirbti ketvirtadienio vakare, penktadienį neturėjo laiko, buvo savaitgalis. Žodžiu buvo apsitarę sąlygas, buvo tik kelių dienų klausimas dėl sutarčių sudarymo. Jie buvo tik pradėję dirbti, kol orai tinkami, norėjo greičiau baigti dirbti. Aplaidžiai pasielgė, kad nesudarė sutarčių iš karto. Galėjo samdyti subrangovus, tai labai svarbi detalė. Išmokėjęs pinigus, dokumentų iš karto nesusirašė. 10 dienų terminas buvo sutartas, kad per tą laiką turi atlikti įsipareigojimus. J. L. leido pasiimti medieną, bet ją nusiardyti turėjo pats. Manė, kad tai interpretacija, suteikė žmogui medieną, šalutinis efektas buvo tai, kad prie to pačio turėjo nusiardyti, žmogus dėl to neprieštaravo. Jei atiduoda medieną, jis pats susikrautų į automobilį, jiems išvalytų aikštelę, dėl ko jie vėl gauna naudos. Žmogus taip pat gauna naudos, nes gauna medieną. Jis atiduoda atliekas, kurios naudojamos antriniam perdirbimui. Būna, kad deda skelbimą, jog išsivežtų statybinį laužą. Anksčiau J. L. yra dirbęs pas juos pagal darbo santykius, žino, kad jam reikia medienos. Jei sukrauna į automobilį, tai irgi atlieka darbą. Negali jam viską sukrauti, nuvežti ir atiduoti. Padovanojo medieną su sąlyga, kad pasiimti reikia pačiam, laisva valia rinktis, ar ardyti ir pasiimti, ar susirinkti nuo žemės. Medieną vežė įmonės transportu, vežė E. B., tai buvo vienas iš susitarimų, nes pats J. L. transporto neturėjo. Tai paprastas sandoris, naudingas abiem pusėms. Medieną atidavė už dyką, davė laužtuvą, kad būtų patogiau. Davė šalmą, pripažįsta, kad nenorėjo nelaimių savo objektuose. Nepripažįsta, kad tai buvo darbo santykiai, nes tai buvo civiliniai santykiai. Jei jie neaptvers teritorijos, tai ten vaikščios vaikai, važinės žmonės, jei kas nutiks, tai gali tekti atsakyti. Jie rūpinosi statybos aikštelės sauga, o ne darbuotojų sauga. Jie perka, parduoda paslaugas, medžiagas, iš to ir gyvena. Kelių metų laikotarpyje sutarčių su subrangovais buvo daug. Dėl menkaverčių darbų atlikimo įstatymas leidžia susitarti žodžiu. Jo kaltė, kad nesužiūrėjo dėl individualios veiklos. Nenorėjo paslėpti darbo santykių, nes nekontroliuojamas darbo laikas, darbus atlieka savo priemonėmis, jie nėra prižiūrimi. Bet kurioje statybos vietoje turi būti darbų vadovas. Tuo laikotarpiu žmonės ateidavo tada, kai išsimiegodavo. Penktadienį bendravo 18 val., dirbo ilgiau nei buvo nurodyta. J. L. medienos laužo buvo atvežta tris kartus. M. N. buvo išmokėta 20 Eur kaip avansas. Pagal kaltinimą, tai išmokėtas darbo užmokestis, o pagal mus, tai duotas avansas. M. G. buvo duota 50 Eur, kuriuos grąžino.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad J. , M. ir M. , visi, kurie tuo metu buvo objekte, turėjo individualios veiklos pažymas. J. L. ėmėsi sau malkas, susirinko šiukšles. Buvo jo paties įrankiai. Šalmus davė, kad išvengti nelaimės, nes patys negalėjo pasirūpinti šalmais. M. Ž. pažįsta, santykiai geri, darbiniai. Įmonėje yra darbų vadovas, juos sieja pavaldumo santykiai. J. L. buvo įmonėje iš anksčiau. Anksčiau jis dirbo su individualios veiklos pažyma, turėjo rekomendacijas, M. Ž. priėmė jį atgal į darbą. Jis buvo laisvai samdomas pagal individualios veiklos pažymą ir žodinį susitarimą. Ir jis, ir direktorius tikrino, ar J. L. turi individualios veiklos pažymą. Jis dirbo objekte, o pažymą tuo metu išsiiminėjo, dar neturėjo. Pažymą buvo užsisakęs VMI. Jam buvo nurodyta išsiimti individualios veiklos pažymą. Nurodymus davė M. Ž.. Tą dieną, kai pradėjo dirbti, jis neturėjo individualios veiklos pažymos, nes ji dar buvo ruošiama. J. L. pradėjo dirbti gal liepos 25 d., tuo metu gal dar neturėjo individualios veiklos pažymos. Jam buvo leista dirbti, nes J. L. buvo kreipęsis į VMI. Nepamena, kada jis pateikė pažymą. Pažymą matė praėjus kelioms dienoms nuo pradėjimo dirbti. J. L. rinkosi sau malkas, vežė šiukšles namo. Šiukšles turėjo pasiimti iš objekto. Griovėsi pastatą, ėmė šiukšles. Statybos rangos sutartis dėl griovimo darbų buvo sudaryta. J. L. jiems atliko paslaugą, įmonė turėjo naudą. J. L. priemonių nesuteikė, tik šalmą, kad išvengti nelaimės. Šalmą pats įteikė M. Ž. nurodymu. Visi trys asmenys gavo šalmus, daugiau priemonių neteikė. Nepamena, kiek laiko J. L. dirbo, bet maždaug apie savaitę laiko. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Darbinant asmenį, reikia rašytinės sutarties, bet jei darbinamas trumpam laikotarpiui, užtenka žodinio susitarimo. Subrangos sutartį sudarė po patikrinimo. Norint atlikti viską įstatymiškai, reikia ją sudaryti, tai ir sudarė. Žodinis susitarimas buvo dėl kelių dienų, tai leidžia įstatymas. Į objektą vykdavo per savaitę 2-3 kartus. Per dieną vieną kartą. Važiuodavo pasižiūrėti, ar dar kas nors dirba. Tai jų objektas, turi rūpintis žmonėmis, kurie yra objekte. Šalmus davė, kad išvengti nelaimės. Jų pareiga rūpintis žmonėmis. Nepamena, kada J. L. pradėdavo darbą, bet ateidavo rytais, o baigdavo po pietų, per dieną vidutiniškai dirbdavo 5-6 valandas. J. L. atlygis buvo mediena, pinigai išmokami nebuvo. Jis pinigų nedavė. J. L. gavo malkas, prašė jo nuvežti jas iki jo namų, tai 2-3 kartus vežė. Mikroautobusas priklauso įmonei, padėjo J. L., nes jis neturėjo transporto. M. Ž. davė nurodymus, ką gali daryti su mikroautobusu. M. N. rado skelbimą, paskambino, norėjo teikti jiems paslaugas. Jo nepažinojo. M. Ž. priėmė jį į darbą. Rašytinės sutarties nebuvo, pagal žodinį susitarimą dirbo su individualios veiklos pažyma. Ir jis, ir M. Ž. tikrino, ar asmuo turi individualios veiklos pažymą. Jis pasakė individualios veiklos pažymos numerį. Netikrino, ar numeris tikras, pasitikėjo. M. N. priemonių nesuteikė, tik šalmą. Rašytinis susitarimas buvo sudarytas – pasirašyta subrangos sutartis. Dėl tos pačios priežasties kaip ir su J. L. – po patikrinimo. Trumpam darbo laikotarpiui sutarties nesudarė. Žodinį susitarimą įstatymas leidžia, nepamena, koks tai įstatymas. Dėl atlygio jis tarėsi su M. Ž.. Nežino, kiek susitarė. Jis pinigų nemokėjo. Nepamena, kiek laiko dirbo M. N., panašiai kaip J. L.. Jis vėliau pradėjo dirbti, nei J. L., M. N. galėjo dirbti nuo liepos 29 d. Jo darbas buvo suteikti griovimo darbų paslaugas. Nežino, kur jis dėjo atliekas. Įmonė naudos gavo. Į objektą vyko kelis kartus per savaitę, bet jų neprižiūrėjo. M. N. pradėdavo ir baigdavo darbą gal kartu su J. L.. Parvežė į J. L. namus šiukšles. Darbo grafiko niekas nesudarė, pats sprendė dėl darbo laiko. Jis rinkosi malkas iš kur norėjo. Susirinkęs malkas žadėjo įregistruoti individualią veiklą. Atlygis nebuvo sutartas, bent nežino. Anksčiau J. L. turėjo individualios veiklos pažymą. Jis dirbo ir kitoms įmonėms. Priemonės buvo suteiktos jam prašant. M. N. skambino jam girdint į VMI, kad galėtų padiktuoti individualios veiklos pažymos numerį. Jis minėjo, kad jam geriau dirbti savarankiškai. Darbo grafiko nebuvo, šiukšles rūšiavo savo nuožiūra. Konteineriai šiukšlėms buvo. Nežino, ar M. N. gavo pinigų už darbą, jis vėliau išrašė pinigų gavimo kvitus. Jis sakė, kad individualios veiklos pažymą turi apie metus laiko. Šalmas buvo dėl bendro saugumo, buvo liepta jam jį užsidėti. M. G., kaip ir M. N., pats kreipėsi į juos pagal skelbimą. Į darbą priėmė M. Ž.. Jis dirbo griovimo darbus pagal žodinį susitarimą. Rašytinės sutarties su M. G. nebuvo. Kai pradėjo dirbti, jis kreipėsi į VMI dėl individualios veiklos pažymos. Tuo metu pažymos neturėjo, buvo vykdomas procesas. Jis gavo individualios veiklos pažymą gal po savaitės laiko. Dirbo mažiau nei 1 savaitę. Pradėjo dirbti vėliau nei J. L., pradėjo beveik kartu su M. N.. M. G. dirbo griovimo darbus, M. Ž. nurodymu jam davė šalmą. Atlyginimo nežino. Jis dirbo įmonės naudai. Darbų nekontroliavo, tik atvykdavo į objektą pažiūrėti, ar dar kas nors dirba. Jis dirbo tuo pačiu laiku kaip ir kiti, nuo ryto iki po pietų. Darbų pabaigos termino nežino. Nematė, kad jam būtų mokami pinigai. Nepamena, kiek laiko tie asmenys dirbo po rugpjūčio 2 d., gal kelias dienas. Individualios veiklos pažymas pateikė po kelių dienų. Po patikrinimo jie dirbo 4-5 dienas ar savaitę. M. G. individualios veiklos pažymą matė po patikrinimo praėjus kelioms dienoms, gal 5 dienoms, tiksliai nepamena. M. G. jam rodė individualios veiklos pažymą. Žino, kad M. G. grąžino pinigus ir individualios veiklos neberegistravo. M. N. kelias dienas dar dirbo, gavo užmokestį ir išėjo. J. L. kartas nuo karto dirba ir dabar.

Liudytojas J. L. teisme parodė, kad asmenis pažįsta, jie seni pažįstami, su M. Ž. jau keli metai. Dirba Radviliškio rajone pagal individualią veiklą. Pas M. Ž. dirbo vienas jo draugas, jis juos supažindino, pradėjo pas jį dirbti, po to nutraukė individualios veiklos pažymą. Po kurio laiko susitiko, pasiūlė susirinkti malkas. Dirbo nedaug. Nežino, kada pradėjo dirbti. Gal praeitą mėnesį, nežino. Dirbo 4-5 dienas. Individualios veiklos pažymos neturėjo, sakė, kad reikės išsiimti, bet nespėjo. Ten rimto darbo nebuvo. Dėl atlygio nesitarė, malkos buvo kaip atlygis. Pradžiai tarėsi, kad mokės 20 Eur per dieną, bet, kai gavo malkas, pasakė, kad pinigų jam nereikia. Ateidavo 8 val., išeidavo apie 13-14 val. Vaikinukas (E. B.) parvežė jam malkas namo. Jis padėjo sukrauti malkas į mikroautobusą. Laužtuvą su įmonės žinia pasiėmė iš mikroautobuso. Šalmą jam davė, kad būtų saugiau. Pirštines irgi davė. Jiems dirbant, buvo atvažiavusi kažkokia moteris. Kartais kažkas patikrindavo važiuodamas pro šalį, nežino kiek kartų. Pradžiai dirbo vienas, po to pradėjo dirbti dar du vyrukai. Jie griovė objektą, vienas sakė, kad turi individualios veiklos pažymą, o kitas neturėjo. Vardų nežino. Vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Nurodymų jokių nebuvo, tik pasakė, ką reikia padaryti, termino nebuvo. Jokių dokumentų nepasirašė, tuo metu stovėjo darbo biržoje. Kreipėsi į VMI, dabar turi individualios veiklos pažymą, nepamena, kada veikla įregistruota. Nežino, kokia ten įmonė, pažinojo tik M. Ž.. Niekas patikrinimo metu nefilmavo. Dviejų savaičių ten nedirbo. Negalėjo dirbti nuo liepos 25 d. Atliko ardymo darbus, iš priestato susinešė lentas. Išardė priestatą. Apačioje išnešiojo šiukšles, medieną, parsivežė baldus. Pats nusiardė, susidėjo į krūvas. Įmonės darbuotojas 3 kartus jam vežė medieną į namus. Medieną naudojo kūrenimui. Geros malkos kainuoja apie 600-700 Lt. Dirbo, už tai gavo malkas. Kada norėdavo, tada ateidavo ir išeidavo. Po patikrinimo kelias dienas nedirbo, po to išsiėmė individualios veiklos pažymą, taip buvo sutarę. Šiai dienai pas M. Ž. dirba. Po patikrinimo sudarė sutartį. Šiukšles rinko savo nuožiūra, tai, kas jam tiko. Kitas šiukšles vežė atskirai, ten nedirbo. Malkų vertė nebuvo sutarta, kiek pasidarė, tiek turi. M. N. sakė, kad nori dirbti ilgiau. Su M. G. nekalbėjo, jis vieną dieną padirbo ir dingo. Jis prašė E. B. parvežti malkas. M. N. tuo laužtuvu galėjo naudotis, jis buvo bendras. Jis pats pasiėmė laužtuvą, nežinojo, kas juo naudojasi. Vietoje laužtuvo buvo naudojami armatūrų galai. Dabar įmonėje betonuoja, sklaido smėlį. Kai pakviečia dirba ir kitus darbus, prieš tai dengė stogą. Darbo grafiko nebuvo. Dirbo savo naudai, dabar jam nereikės pirkti malkų. Negali vertinti darbo dienos 20 Eur. Dabar sąskaitas išrašo už tai, ką padarė. Dabar šalmo neturi, ant stogo nelipa. Kitų asmenų atlygio nežino, nebendravo. Jie lipo ant stogo, nuėmė skardą, ardė. Nežino, ką jie ten darė. Jie į darbą ateidavo 8 val., nežino, iki kelių dirbdavo, nes jis jau būdavo išėjęs. Kitiems asmenims irgi davė šalmus, nes matė juos su šalmais. Įrankių nematė, gal turėjo savo. Jie kažkokius įrankius atsinešdavo. Šalmą, pirštines, laužtuvą įkišdavo į krūmus. Nežino, ar kiti vyrai irgi paslėpdavo daiktus. Nežino, ar jie pasirašė kokius nors dokumentus.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad buvo reidas dėl nelegalaus darbo. Šalia šio objekto buvo tikrinamos konkrečios įmonės. Pamatė, kad aptvertoje teritorijoje vyksta darbai, vietoje buvo 3 asmenys. Asmenys su šalmais kažką griovė, nusprendė patikrinti. Priėjo prie jų, paklausė, kas jie tokie, sakė, kad dirba įmonei. Vienas vyresnis buvo J. ir dar du jaunesni vyrai: M. ir, berods, M. . Asmenys nurodė, kad juos samdė (duomenys neskelbtini) direktorius. Vyriausiasis nurodė, kad dirba apie savaitę, kiti – dvi dienas. Vienas asmuo turėjo patentą. Sakė, kad jiems nurodė, ką dirbti, kartais atvažiuoja jų patikrinti, darbui davė priemones. Jaunesnis vyras nurodė, kad dirba už 20 Eur per dieną, o vyresnis nurodė, kad jam atlygį moka mediena. Jaunesniems už vieną darbo dieną jau buvo sumokėta. Nepasirodė, kad būtų dirbusi brigada, nieko nekalbėjo apie sutartis. Iš asmenų paėmė paaiškinimus. Asmenys kažką dirbo su laužtuvais, vykdė griovimo darbus. Lyg klausė, nuo kelintos valandos dirba, berods sakė, kad nuo ryto. Paaiškinime turėtų būti nurodyta. Kai išvyko, asmenys pasiliko, nežino, ar toliau dirbo. Nepamena, ką nurodė, kaip darbo laiką kitomis dienomis, paaiškinime turi būti parašyta. Teigė, kad šalmus, įrankius davė įmonės direktorius ar atstovas, savo įrankių neturėjo. Nežino, ar kiekvienas turėjo po laužtuvą, bet sakė, kad įrankius turi. Aprangos nebuvo išduotos, batai buvo paprasti. Turėjo šalmus ir pirštines. Turint individualios veiklos pažymą, jei yra darbo santykių požymiai, tai pagal LR CK nuostatas, veiklą reglamentuoja Darbo kodeksas, kur numatyta tik darbo sutartis. Nepanašu, kad asmenys būtų vykdę individualią veiklą. Už dieną vyrai gavo sutartą sumą, jiems davė darbo įrankius, tai tipiniai darbo santykiai. Jaunesni asmenys jau buvo gavę atlygį už pirmą dirbtą dieną. Vyriausiasis vyras sakė, kad jam už darbą buvo duota medienos. Teritorijoje nepastebėjo priekabos, automobilio, nematė, kad mediena būtų rūšiuojama atskirai. Atrodė, kad asmenys tiesiog dirbo atskirus darbus. Nežino, kas sumokėjo 20 Eur, vyrai nurodė, kad įmonė. Iš esmės įmonė gali sudaryti subrangos sutartis, jei juos sieja civiliniai santykiai. Jei sieja darbo santykiai, LR CK normų taikyti negalima, taikomos Darbo kodekso normos. Esant tokioms aplinkybėms, subrangos sutarties negalima sudaryti, nes buvo susiklostę tipiniai darbo santykiai, buvo mokamas atlygis už darbą, kontroliuojama veikla, asmenys prižiūrimi, darbui suteiktos priemonės. Tai darbo santykių slėpimas. Paaiškinimus asmenys rašo savo ranka, užduoda klausimus, asmenys atsako, perskaito ir pasirašo. Nesako nurodyti vienokių ar kitokių aplinkybių, tik klausia. Kai pirmą kartą apžiūrėjo objektą, užtruko apie 10 minučių, į vidų nėjo, tik pamatė asmenis, kurie dirbo objekte. Antrą kartą jie ėjo į objektą, asmenys buvo vienoje vietoje, sėdėjo. Antrą kartą viską fiksavo. Pirmą kartą nefilmavo, nes vyko į buhalterines įmones. Antrą kartą pasižiūrėjo, pasistatė automobilį ir įėjo. Per tą laiką išsiaiškino, kas ką darė. Tyrimą vykdė kolega. Iš pirminių paaiškinimų buvo aišku, kad tai darbiniai santykiai. Jie klausė apskritai apie jų susitarimą, neišskyrė klausimų dėl darbo santykių ir civilinių santykių. Klausė, kas viską prižiūri, sakė, kad atvažiuoja direktorius ar atstovas. Konkrečiai jie nieko neklausinėja. Dėl įrankių klausė, ar buvo išduoti įrankiai, kokius ir kas išdavė. Asmenys nenurodė, kad naudojo savo įrankius, smulkiau nesiaiškino. Su asmenimis buvo sunku bendrauti, nes jie sunkiai rašantys. Rašant paaiškinimą, jie nediktuoja. Kai paklausia, ką rašyti, paaiškina, bet nenurodo. Vyresnysis vyras nurodė, kad jam atsiskaitė mediena, kad dirba už medieną. Jie jį rado dirbantį, nešiojo išgriautas detales. Jei įrankiai jiems nebūtų buvę suteikti, griovimo darbų nebūtų buvę kaip atlikti. Pirmo stebėjimo neužfiksavo, nes važiavo į kitus objektus. Iš esmės nėra draudžiama dirbti objekte su individualia veikla. Klausė asmenų, ar turi kokias rangos sutartis, bet nenurodė. Nematė atskirų krūvų statybinio laužo. Jei būtų ne griovę, o rinkę statybinį laužą, būtų tą ir nurodę. Kai atvyko, pastatas nebuvo sugriuvęs, buvo į jį įėję. Buvo konkretus aptvertas pastatas, kuris buvo griaunamas, jame ir buvo atliekami griovimo darbai.

Liudytojas M. N. teisme parodė, kad M. Ž. matytas, gal buvo susitikę projektavime, gal dėl griovimo darbų. Rado skelbimą laikraštyje „Ekspres kontaktas“, pasiskambino dėl darbo, su jaunuoliu susitarė dėl datos. Gal kitą dieną nuvyko į objektą. Pradėjo ardyti griuvėsius, atvyko darbo inspekcija. Viskas buvo šiais metais, buvo šilta, galėjo būti liepos mėn. pabaiga. Dirbo 2-3 dienas, tame tarpe atvyko darbo inspekcija. Griovė sienas, lubas. Ten buvo sugriuvęs gyvenamasis namas, kurį reikėjo nugriauti iki pamatų. Visą laužą dėjo kieme. Ateidavo apie 8 val., baigdavo darbą apie 16.30 val. Iš įrankių gavo viniatraukį, plaktuką, kuvaldą. Daugiau nieko nereikėjo. Gavo pirštines, šalmo negavo. Objekte buvo kopėčios. Ten dirbo dar du vyrai, vienas buvo J. , kito vardo nepamena. Visi jie dirbo tą patį. Vienas griovė sienas, kitas – lubas ir panašiai. Įrankiai buvo sudėti vienoje vietoje. Kai atvyko, jie jau buvo. Visi dirbo bendromis jėgomis. Tas dienas, kai jis dirbo, dirbo ir J. su kitu jaunuoliu. Nematė, kad kas namo vežtųsi atliekas. Mediena buvo supuvusi, rūšiuojama atskirai. Nežino, kodėl rūšiavo medieną. Kai nebedirbo, mediena vis dar buvo toje vietoje. Dėl darbo tarėsi gal su E.. Su M. Ž. bendravo mažai, nepamena, ką kalbėjo. Asmeniškai nieko nekalbėjo, bendravo tik visi bendrai, kur dėti šiukšles ir pan. M. Ž. daugiau viską sakydavo E., o šis persakydavo jiems. E. atvažiuodavo 3-4 kartus per dieną. Jis žiūrėdavo, kaip vyksta darbai. Sutarė už dieną 20 Eur, sumą pasakė tas jaunuolis. Kai jis išėjo, kitą dieną atvyko į įmonę, jam sumokėjo bendrą sumą, gavo gal 30 Eur. Ėjo į Tilžės g. esantį projektavimo centrą, buvo sekretorė ar buhalterė. Dokumentą apie sumokėjimą gavo, buvo atspausdintas lapelis. Prieš pradedant dirbti jokio dokumento nepasirašė. Nepamena, ar jo klausė apie individualios veiklos pažymą. Nuo 2015 metų turi individualios veiklos pažymą naujų namų statybai. Buvo sutarta, kad, kai nugriaus tą objektą, iš karto pradės statyti naują pastatą. Bet ten dirbti nebenorėjo, dėl to nebaigė griauti ir nepasiliko naujo namo statybai, sulaukė geresnių pasiūlymų. Nepamena, kad būtų pasirašę kokią nors sutartį. Norėjo turėti pinigų maistui, pragyvenimui, dėl to ėmėsi griovimo darbų. Dirbo legaliai, nes turi individualios veiklos pažymą. Nepamena subrangos sutarties. Sutartyje yra jo parašas. Gal ir galėjo sutartį pasirašyti tuomet, kai atėjo pasiimti pinigų. Nepamena, kiek lapų davė pasirašyti. Nepamena dokumento dėl sutarties nutraukimo, jame parašas jo. Pasirašydamas dokumentų neskaitė. Darbo laiką sutarė su E.Ateidavo ir išeidavo panašiai vienodu laiku. Susitarė, kad dirbs nuo 8 valandos. Nebuvo pasakyta, per kiek laiko padaryti darbus, darbo buvo daug. Buvo sutarta, kad mokės 20 Eur už dieną. E. matydavo, kad yra dirbama. Turėjo dirbti tol, kol nugriaus objektą. Negali pasakyti, per kiek laiko būtų nugriovę visą objektą. Vienas būtų nugriovęs per tris savaites. Nepamena, kas davė šalmą, gal E.. Jiems davė kuvaldą, plaktuką, viniatraukį, kažkur teritorijoje buvo grėblys. Jei dirba pagal individualios veiklos pažymą, už saugą yra atsakingas pats. Nepamena, ką sakė, kai atėjo darbo inspekcija. Nematė, kaip kitiems asmenims buvo mokamas atlyginimas, abu asmenys sakė, kad gaus po 20 Eur už dieną. Apie verslo liudijimus nekalbėjo. Yra tikras, kad gavo 30 Eur. Išlaidų orderyje parašas jo, nežiūrėjo, už kokią sumą pasirašė, buvo neblaivus. 120 Eur negavo. Mokesčių inspekcijai kas pusę metų moka mokesčius, bet dabar turi 90 parų arešto bausmę. Nežino, nuo kurios sumos moka mokesčius. Mokesčių inspekcija skaičiuos tikriausiai nuo 120 Eur. Įrankiais niekas neliepė naudotis, jie buvo sudėti, savo nuožiūra pasiimi pats tą, kurio reikia. Nežino, kam įrankiai priklausė. Nepamena, ar jie prašė pirštinių, šalmo. Dėjosi šalmą dėl savo saugumo. Šalmą, pirštines atvežė E., bet nebuvo liepta jais naudotis. Atvykus darbo inspekcijai, nepamena, ar perspėjo, kad bus filmuojama, po to pamatė, kad fotografuoja. Kai atėjo darbo inspekcija, buvo ant perdangos, viską stūmė žemyn. Gal tuo momentu sėdėjo, nebepamena. Alkoholio nevartojo, nebent kiti vartojo pasislėpę, bet nematė. Nurodymo, kada atvykti ir išvykti nebuvo, bet tarėsi, kad pradės dirbti nuo 8 val. Nežino, gal būtų už darbą gavęs mažiau pinigų, jei būtų atėjęs į darbą nuo 10 val. Kai darbinosi, nenurodė, kad turi individualios veiklos pažymą. Kai išsiėmė individualios veiklos pažymą, jam sakė, jog nebūtina jos nešiotis, tik reikia atsiminti kodą. Nepamena, ar buvo tokia aplinkybė, jog sutartis nesudaryta dėl to, kad nežinojo kodo. Gal ir galėjo taip būti, kad pinigai išmokėti anksčiau, o po to pasirašė už visą sumą. Prašė M. Ž. pinigų, bet jis tuo metu neturėjo, tai, kai E. išsmulkino, padavė jam 20 Eur. Vėliau gavo dar 30 Eur ir viskas. Iš viso gavo 50 Eur. Prašė 20 Eur kaip atlygio, buvo išdirbęs gal 1-2 dienas. Gali būti, kad neprisimina visų pinigų mokėjimo aplinkybių. Nurodymo naudotis tik įmonės priemonėmis nebuvo. Nežinojo, kad J. pasiima malkas į namus. Niekam nesakė savo individualios veiklos pažymos numerio. Griovimo darbai be įrankių būtų buvę neįmanomi. Prieš pradėdamas dirbti, klausė, ar bus įrankių, tai atsakė, kad bus.

Motyvuojamoji dalis

M. Ž. kaltė be jo paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir prie jo esančia medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktu, J. L. paaiškinimu, M. G. paaiškinimu, M. N. paaiškinimu, M. Ž. paaiškinimu, E. B. paaiškinimu, Statybos darbų sutartimi Nr. 2016/07/20, statybos darbų išbaigtumo aprašymo (duomenys neskelbtini) priedu Nr. 1, direktoriaus pareiginiais nuostatais, darbų vadovo pareiginiais nuostatais, subrangos statybos darbų sutartimis Nr. 20160804/2, Nr. 20160804/1, 2016-08-08 raštu dėl sutarties nutraukimo, (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais, vaido medžiagos, filmuotos 2016 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo dėl nelegalaus darbo metu, aprašymu, vaizdo medžiaga, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2016-08-02 J. L. ir M. G. nebuvo įregistravę individualios veiklos pagal pažymą, nebuvo įgiję ir verslo liudijimų, M. N. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą nuo 2015-12-15; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 679436.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įvardinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Aiškinantis J. L., M. N. ir M. G. darbines aplinkybes, M. Ž. teisme teigė, kad patikrinimo dieną nebuvo įdarbinęs šių asmenų, jokių dokumentų su jais pasirašęs nebuvo, jie visi dirbo subrangos sutarties pagrindu, buvo žodžiu susitarta dėl paslaugų atlikimo, t.y. dėl griovimo darbų ir aplinkos tvarkymo, bet ne dėl darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teismui tvirtino, kad kaltinime nurodytomis dienomis (duomenys neskelbtini) dirbo tik šie trys asmenys, jis atvažiuodavo, pažiūrėdavo, ar darbai vyksta, pasakė asmenims, kad reikia išrūšiuoti atliekas, šiukšles dėti į konteinerį, nes sklypas turi būti švarus. Be to, teigė, jog asmenų buvo klausta dėl individualios veiklos pažymų, buvo atvežtas laužtuvas, pirštinės, dar davė šalmus, kad save pasaugotų, daugiau priemonių nedavė. M. Ž. teigė ir tai, jog su asmenimis buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dieną, kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei būtų atlikęs greičiau, būtų gavęs daugiau nei 20 Eur per dieną, bet toks atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medieną, M. G. ir M. N. buvo pasakyta, kad gaus po 200 Eur, terminas nugriauti pastatą buvo 10 dienų. Tačiau teismas tokiais M. Ž. paaiškinimais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pats J. L., teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad atliko ardymo darbus, buvo pasakyta, ką reikia padaryti, terminas darbams atlikti nurodytas nebuvo, individualios veiklos pažymos neturėjo, jam buvo duotas šalmas, pirštinės, laužtuvas. Asmuo taip pat nurodė, jog ateidavo 8 val., išeidavo apie 13-14 val. Be to, teigė, jog pradžioje dirbo vienas, po to pradėjo dirbti dar du vyrukai, jie griovė objektą, vienas sakė, kad turi individualios veiklos pažymą, o kitas neturėjo. Liudytojas M. N. taip pat teisme tvirtino, kad vykdė ardymo, griovimo darbus, griovė sienas, lubas, ten buvo sugriuvęs gyvenamasis namas, kurį reikėjo nugriauti iki pamatų, visą laužą dėjo kieme, ateidavo apie 8 val., darbą baigdavo apie 16.30 val., darbo laiką sutarė su E. , nebuvo pasakyta, per kiek laiko padaryti darbus, buvo sutarta, kad mokės 20 Eur už dieną. M. N. taip par teigė, kad iš įrankių gavo viniatraukį, plaktuką, kuvaldą, gavo pirštines, šalmą, dar objekte buvo kopėčios. Liudytojas taip pat teigė, kad ten dirbo dar du vyrai, vienas buvo J. , kito vardo nepamena, visi jie dirbo tą patį, vienas griovė sienas, kitas – lubas ir panašiai, 20 eurų sumą už dieną turėjo gauti ir kiti du dirbę asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog tiriamu laikotarpiu M. N. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, tačiau liudytojas nurodė, kad, kai jis darbinosi pas M. Ž., jo neklausė dėl individualios veiklos, todėl jis nenurodė, jog turi individualios veiklos pažymą, niekam nesakė ir savo individualios veiklos pažymos numerio. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, duotais teisme, nes jie duoti davus priesaiką, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. Ž. administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, šie parodymai yra nuoseklūs viso tyrimo metu. Kaip matyti iš byloje esančių šių asmenų rašytinių paaiškinimų, tiek J. L., M. N., tiek M. G. buvo nurodę, kad vykdė ardymo darbus, kuriuos prašė atlikti (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž., jis darbams ir vadovavo, pagal susitarimą jiems už dieną turėjo būti mokama po 20 eurų, darbams atlikti buvo duotas šalmas, pirštinės, laužtuvas. J. L. buvo teigęs, kad dirbo kasdien nuo 8.30 val. iki 16 val. Iš M. G. paaiškinimo matyti, kad jis dirbo nuo 8 val. iki 17 val., darbams atlikti dar buvo gavęs ir kūjį. M. N. taip pat rašytiniame paaiškinime buvo nurodęs, jog jo darbo diena buvo nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Kaip pastarasis nurodė teismui, tuo atveju jei į darbą būtų atėjęs vėliau, gal būtų už darbą gavęs mažiau pinigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aukščiau aptartas liudytojų nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas Darbo inspekcijos pareigūnas M. L., atlikęs patikrinimą įvykio vietoje, nurodydamas, kad asmenys dirbo su laužtuvais, vykdė griovimo darbus, jie nurodė, kad juos samdė (duomenys neskelbtini) direktorius, asmenims buvo nurodyta, ką dirbti, atvažiuodavo jų patikrinti, darbui buvo duotos priemonės, jaunesni vyrai teigė, kad dirba už 20 Eur per dieną, o vyresnis - kad jam atlygį moka mediena.

Aptartos aplinkybės rodo, kad J. L., M. N. ir M. G. įvykio metu buvo pradėję dirbti realiai, o tarp šių asmenų ir M. Ž. buvo susiklostę santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalių darbuotojų. Šiuo atveju matyti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojams susitarus. Teisminio nagrinėjimo metu nei M. Ž., nei M. N. ar J. L. neneigė, kad buvo aptartas būsimas darbas, asmenims buvo nurodyta, ką reikės atlikti, t.y. nugriauti pastatą. Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2744/2011). Kaip rodo bylos medžiaga, šiuo konkrečiu atveju J. L., M. N. ir M. G. buvo paskirta atlikti konkrečias užduotis, t. y. jie atliko pagalbinius ardymo – demontavimo darbus – griovė pastatą. Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad tarp M. Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, t.y. asmenims leido dirbti būtent M. Ž., pastarasis darbuotojams nurodė, ką ir kaip reikia daryti, kaip teigė pats M. Ž., jis pasakė, kad reikia išrūšiuoti atliekas, šiukšles dėti į konteinerį, sklypas turi būti švarus. Nagrinėtinu atveju matyti, kad M. Ž. suteikė šiam darbui priemones (šalmus, pirštines) bei įrankius (laužtuvą, plaktuką, kopėčias, viniatraukį, kūjį). Teismas taip pat pažymi, kad pats M. Ž., aiškindamas įrankių suteikimo aplinkybes, nebuvo nuoseklus, vienok jis teigė, kad J. L. atsinešė visas savo darbo priemones ir įrankius, vėliau jau jis pripažino, kad darbams dirbti atvežė savo laužtuvą. Tuo tarpu tiek iš J. L., tiek M. N. ir M. G. paaiškinimų matyti, kad priemones ir įrankius jiems suteikė darbdavys, savo nieko neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad kaip pažymėjo teisme liudytojais apklausti M. N., M. L., tokių darbų atlikti apskritai nebūtų buvę galimybių neturint įrankių. Nagrinėtinu atveju matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. visus darbus dirbo būtent darbdavio M. Ž. naudai, nes byloje esanti 2016-07-20 subrangos darbų sutartis rodo, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi sutartį atlikti griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-196-530/2015). Analizuojamu atveju J. L., M. N. ir M. G. pakluso darbo organizavimo nurodymams, dirbo nurodytas darbo valandas ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas – atliko jiems nurodytus pagalbinius griovimo darbus. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. darbas buvo kontroliuojamas. Kaip teisme teigė J. L. ir M. N. E. B. atvažiuodavo kelis kartus per dieną ir pažiūrėdavo, ką jie daro. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) darbų vadovu dirbantis E. B., bet ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Be to, J. L., M. N. ir M. G. atliekamam darbui yra nustatytas ir atlygintinumo požymis. Kaip teigė teisme liudytojais apklausti J. L. ir M. N. jie apsitarė, kad bus taikomas 20 eurų atlygis už dieną. Iš M. G. paaiškinimo taip pat matyti, kad su juo buvo tartasi dėl 20 eurų už dieną. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors M. Ž. teismui kėlė versiją, kad buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dieną, kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei būtų atlikęs greičiau, būtų gavęs daugiau nei 20 Eur per dieną, bet čia atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medieną, M. G. ir M. N. buvo pažadėta, kad gaus po 200 Eur, terminas 10 dienų nugriauti pastatą, tuo tarpu anksčiau išmokėtus pinigus M. Ž. įvardino kaip šiems asmenims suteiktą paskolą, tačiau tokią M. Ž. poziciją teismas vertina kaip gynybinę, nes jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, byloje esantys asmenų paaiškinimai bei teisme duoti parodymai patvirtina, kad su asmenimis - M. N. ir M. G. - buvo tartasi dėl 20 eurų užmokesčio už dieną, su J. L. – dėl užmokesčio mediena.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu M. Ž. teigė, kad tarp jo, J. L., M. N. ir M. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atribojo civilinius teisinius santykius (LR CK) nuo darbo teisinių santykių (LR DK) skiriamaisiais bruožais. LR CK XXXIII skyrius „Ranga“ (6.644 - 6.671 str.) numato civilinius rangos teisinius santykius tarp šalių (užsakovo ir rangovo). Rangos sutartyje užsakovas ir rangovas gali sulygti, kad rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taip pat numatyta alternatyvi galimybė sutarti, kad sulygta užduotis gali būti atliekamas rangovo medžiagomis ir priemonėmis (6.647 str.) arba užsakovo medžiagomis (6.648 str.), tačiau užsakovas negali rangovui suteikti patalpų, priemonių, įrangos, kadangi tai priskirtina darbdavio pareigoms (LR DK 93 str.) sudarant darbo sutartis su darbuotojais. Taip pat darbo funkcija yra apibrėžiama rūšiniais požymiais, o rangos – individualiais požymiais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiriamu laikotarpiu, t.y. 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis, tarp M. Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. nebuvo pasirašyta jokių rangos sutarčių. Dar vienas skiriamasis bruožas, apibrėžiantis, jog nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – darbo atlikėjai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi savarankiškais. Tokia išvada daroma todėl, kad darbą organizavo M. Ž., jis nurodė darbus, kada juos reikia padaryti, pats ir per E. B. kontroliavo darbų atlikimo tvarką, suteikė darbo priemones ir įrankius, rūpinosi dirbančių asmenų saugumu, kas rodo visų šių asmenų, tame tarpe ir M. N., kuris turėjo individualios veiklos pažymą, pavaldumą M. Ž.. Be to, prie pagrindinių skiriamųjų bruožų priskiriamas ir darbo atlyginimas, kuris buvo sutartas tarp šalių.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti, todėl J. L., M. N. ir M. G. darbas (duomenys neskelbtini) pagrįstai vertintas kaip nelegalus, o M. Ž. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

M. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl savo veiksmų nesigailėjo, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti po 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso – 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėja Ilona Jakubėnienė