- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- A2.1.-3090-951/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02494-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., jo atstovei advokatei I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž., (duomenys neskelbtini) direktorius (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini) naudai leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis J. L., M. G. ir M. N. atlikti pagalbinių darbininkų darbą, nors su minėtais darbuotojais ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž. leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis dirbti pagalbinių darbininkų pareigose J. L., M. G., M. N., darbuotojams sutikus dirbti pagalbinių darbininkų pareigose ardant – demontuojant pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), atliekamiems ardymo – demontavimo darbams vadovavo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas E. B., kuris vykdė (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. nurodymus. Darbuotojai pastato ardymo – demontavimo darbams atlikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. buvo aprūpinti darbo įrankiais (laužtuvais), darbo apsaugos priemonėmis (statybiniais šalmais ir pirštinėmis). Darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 9 val. iki 16 val., gavo darbo užmokestį: J. L. buvo atvežta statybinio medienos laužo (tris kartus atvežtas medienos laužas (duomenys neskelbtini) priklausančiu mikroautobusu), M. N. išmokėta 20 Eur, M. G. išmokėta 50 Eur. Tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. ir darbuotojų J. L., M. N., M. G. esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai J. L., M. N. ir M. G. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t.y. darbuotojai dirbo nelegaliai, ir tuo darbdavys pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įvardinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).
Aiškinantis J. L., M. N. ir M. G. darbines aplinkybes, M. Ž. teisme teigė, kad patikrinimo dieną nebuvo įdarbinęs šių asmenų, jokių dokumentų su jais pasirašęs nebuvo, jie visi dirbo subrangos sutarties pagrindu, buvo žodžiu susitarta dėl paslaugų atlikimo, t.y. dėl griovimo darbų ir aplinkos tvarkymo, bet ne dėl darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teismui tvirtino, kad kaltinime nurodytomis dienomis (duomenys neskelbtini) dirbo tik šie trys asmenys, jis atvažiuodavo, pažiūrėdavo, ar darbai vyksta, pasakė asmenims, kad reikia išrūšiuoti atliekas, šiukšles dėti į konteinerį, nes sklypas turi būti švarus. Be to, teigė, jog asmenų buvo klausta dėl individualios veiklos pažymų, buvo atvežtas laužtuvas, pirštinės, dar davė šalmus, kad save pasaugotų, daugiau priemonių nedavė. M. Ž. teigė ir tai, jog su asmenimis buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dieną, kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei būtų atlikęs greičiau, būtų gavęs daugiau nei 20 Eur per dieną, bet toks atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medieną, M. G. ir M. N. buvo pasakyta, kad gaus po 200 Eur, terminas nugriauti pastatą buvo 10 dienų. Tačiau teismas tokiais M. Ž. paaiškinimais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pats J. L., teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad atliko ardymo darbus, buvo pasakyta, ką reikia padaryti, terminas darbams atlikti nurodytas nebuvo, individualios veiklos pažymos neturėjo, jam buvo duotas šalmas, pirštinės, laužtuvas. Asmuo taip pat nurodė, jog ateidavo 8 val., išeidavo apie 13-14 val. Be to, teigė, jog pradžioje dirbo vienas, po to pradėjo dirbti dar du vyrukai, jie griovė objektą, vienas sakė, kad turi individualios veiklos pažymą, o kitas neturėjo. Liudytojas M. N. taip pat teisme tvirtino, kad vykdė ardymo, griovimo darbus, griovė sienas, lubas, ten buvo sugriuvęs gyvenamasis namas, kurį reikėjo nugriauti iki pamatų, visą laužą dėjo kieme, ateidavo apie 8 val., darbą baigdavo apie 16.30 val., darbo laiką sutarė su E. , nebuvo pasakyta, per kiek laiko padaryti darbus, buvo sutarta, kad mokės 20 Eur už dieną. M. N. taip par teigė, kad iš įrankių gavo viniatraukį, plaktuką, kuvaldą, gavo pirštines, šalmą, dar objekte buvo kopėčios. Liudytojas taip pat teigė, kad ten dirbo dar du vyrai, vienas buvo J. , kito vardo nepamena, visi jie dirbo tą patį, vienas griovė sienas, kitas – lubas ir panašiai, 20 eurų sumą už dieną turėjo gauti ir kiti du dirbę asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog tiriamu laikotarpiu M. N. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, tačiau liudytojas nurodė, kad, kai jis darbinosi pas M. Ž., jo neklausė dėl individualios veiklos, todėl jis nenurodė, jog turi individualios veiklos pažymą, niekam nesakė ir savo individualios veiklos pažymos numerio. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, duotais teisme, nes jie duoti davus priesaiką, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. Ž. administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, šie parodymai yra nuoseklūs viso tyrimo metu. Kaip matyti iš byloje esančių šių asmenų rašytinių paaiškinimų, tiek J. L., M. N., tiek M. G. buvo nurodę, kad vykdė ardymo darbus, kuriuos prašė atlikti (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž., jis darbams ir vadovavo, pagal susitarimą jiems už dieną turėjo būti mokama po 20 eurų, darbams atlikti buvo duotas šalmas, pirštinės, laužtuvas. J. L. buvo teigęs, kad dirbo kasdien nuo 8.30 val. iki 16 val. Iš M. G. paaiškinimo matyti, kad jis dirbo nuo 8 val. iki 17 val., darbams atlikti dar buvo gavęs ir kūjį. M. N. taip pat rašytiniame paaiškinime buvo nurodęs, jog jo darbo diena buvo nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Kaip pastarasis nurodė teismui, tuo atveju jei į darbą būtų atėjęs vėliau, gal būtų už darbą gavęs mažiau pinigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aukščiau aptartas liudytojų nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas Darbo inspekcijos pareigūnas M. L., atlikęs patikrinimą įvykio vietoje, nurodydamas, kad asmenys dirbo su laužtuvais, vykdė griovimo darbus, jie nurodė, kad juos samdė (duomenys neskelbtini) direktorius, asmenims buvo nurodyta, ką dirbti, atvažiuodavo jų patikrinti, darbui buvo duotos priemonės, jaunesni vyrai teigė, kad dirba už 20 Eur per dieną, o vyresnis - kad jam atlygį moka mediena.
Aptartos aplinkybės rodo, kad J. L., M. N. ir M. G. įvykio metu buvo pradėję dirbti realiai, o tarp šių asmenų ir M. Ž. buvo susiklostę santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalių darbuotojų. Šiuo atveju matyti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojams susitarus. Teisminio nagrinėjimo metu nei M. Ž., nei M. N. ar J. L. neneigė, kad buvo aptartas būsimas darbas, asmenims buvo nurodyta, ką reikės atlikti, t.y. nugriauti pastatą. Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2744/2011). Kaip rodo bylos medžiaga, šiuo konkrečiu atveju J. L., M. N. ir M. G. buvo paskirta atlikti konkrečias užduotis, t. y. jie atliko pagalbinius ardymo – demontavimo darbus – griovė pastatą. Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad tarp M. Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, t.y. asmenims leido dirbti būtent M. Ž., pastarasis darbuotojams nurodė, ką ir kaip reikia daryti, kaip teigė pats M. Ž., jis pasakė, kad reikia išrūšiuoti atliekas, šiukšles dėti į konteinerį, sklypas turi būti švarus. Nagrinėtinu atveju matyti, kad M. Ž. suteikė šiam darbui priemones (šalmus, pirštines) bei įrankius (laužtuvą, plaktuką, kopėčias, viniatraukį, kūjį). Teismas taip pat pažymi, kad pats M. Ž., aiškindamas įrankių suteikimo aplinkybes, nebuvo nuoseklus, vienok jis teigė, kad J. L. atsinešė visas savo darbo priemones ir įrankius, vėliau jau jis pripažino, kad darbams dirbti atvežė savo laužtuvą. Tuo tarpu tiek iš J. L., tiek M. N. ir M. G. paaiškinimų matyti, kad priemones ir įrankius jiems suteikė darbdavys, savo nieko neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad kaip pažymėjo teisme liudytojais apklausti M. N., M. L., tokių darbų atlikti apskritai nebūtų buvę galimybių neturint įrankių. Nagrinėtinu atveju matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. visus darbus dirbo būtent darbdavio M. Ž. naudai, nes byloje esanti 2016-07-20 subrangos darbų sutartis rodo, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi sutartį atlikti griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-196-530/2015). Analizuojamu atveju J. L., M. N. ir M. G. pakluso darbo organizavimo nurodymams, dirbo nurodytas darbo valandas ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas – atliko jiems nurodytus pagalbinius griovimo darbus. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. darbas buvo kontroliuojamas. Kaip teisme teigė J. L. ir M. N. E. B. atvažiuodavo kelis kartus per dieną ir pažiūrėdavo, ką jie daro. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) darbų vadovu dirbantis E. B., bet ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Be to, J. L., M. N. ir M. G. atliekamam darbui yra nustatytas ir atlygintinumo požymis. Kaip teigė teisme liudytojais apklausti J. L. ir M. N. jie apsitarė, kad bus taikomas 20 eurų atlygis už dieną. Iš M. G. paaiškinimo taip pat matyti, kad su juo buvo tartasi dėl 20 eurų už dieną. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors M. Ž. teismui kėlė versiją, kad buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dieną, kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei būtų atlikęs greičiau, būtų gavęs daugiau nei 20 Eur per dieną, bet čia atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medieną, M. G. ir M. N. buvo pažadėta, kad gaus po 200 Eur, terminas 10 dienų nugriauti pastatą, tuo tarpu anksčiau išmokėtus pinigus M. Ž. įvardino kaip šiems asmenims suteiktą paskolą, tačiau tokią M. Ž. poziciją teismas vertina kaip gynybinę, nes jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, byloje esantys asmenų paaiškinimai bei teisme duoti parodymai patvirtina, kad su asmenimis - M. N. ir M. G. - buvo tartasi dėl 20 eurų užmokesčio už dieną, su J. L. – dėl užmokesčio mediena.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu M. Ž. teigė, kad tarp jo, J. L., M. N. ir M. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atribojo civilinius teisinius santykius (LR CK) nuo darbo teisinių santykių (LR DK) skiriamaisiais bruožais. LR CK XXXIII skyrius „Ranga“ (6.644 - 6.671 str.) numato civilinius rangos teisinius santykius tarp šalių (užsakovo ir rangovo). Rangos sutartyje užsakovas ir rangovas gali sulygti, kad rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taip pat numatyta alternatyvi galimybė sutarti, kad sulygta užduotis gali būti atliekamas rangovo medžiagomis ir priemonėmis (6.647 str.) arba užsakovo medžiagomis (6.648 str.), tačiau užsakovas negali rangovui suteikti patalpų, priemonių, įrangos, kadangi tai priskirtina darbdavio pareigoms (LR DK 93 str.) sudarant darbo sutartis su darbuotojais. Taip pat darbo funkcija yra apibrėžiama rūšiniais požymiais, o rangos – individualiais požymiais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiriamu laikotarpiu, t.y. 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis, tarp M. Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. nebuvo pasirašyta jokių rangos sutarčių. Dar vienas skiriamasis bruožas, apibrėžiantis, jog nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – darbo atlikėjai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi savarankiškais. Tokia išvada daroma todėl, kad darbą organizavo M. Ž., jis nurodė darbus, kada juos reikia padaryti, pats ir per E. B. kontroliavo darbų atlikimo tvarką, suteikė darbo priemones ir įrankius, rūpinosi dirbančių asmenų saugumu, kas rodo visų šių asmenų, tame tarpe ir M. N., kuris turėjo individualios veiklos pažymą, pavaldumą M. Ž.. Be to, prie pagrindinių skiriamųjų bruožų priskiriamas ir darbo atlyginimas, kuris buvo sutartas tarp šalių.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti, todėl J. L., M. N. ir M. G. darbas (duomenys neskelbtini) pagrįstai vertintas kaip nelegalus, o M. Ž. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.
M. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl savo veiksmų nesigailėjo, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti po 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso – 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.