- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1999-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13572-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21483-559/2021 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., S. B., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės G. A. veiksmų, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621 ir tenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. prašymą. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-88-7579, kuriuo patvarkė skolininko 2021 m. liepos 7 d. prašymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo netenkinti ir vykdomosios bylos neužbaigti. Pareiškėjas nesutinka su šiuo patvarkymu. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1697-214/2012 buvo nutraukta skolininko ir išieškotojos S. B. santuoka sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama, o tėvas sūnaus išlaikymui įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 300 Lt, kas atitinka 86,88 Eur, nuo 2012 m. liepos mėn. iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas savo prievolę vykdė. Nepaisant to, išieškotoja 2021 m. gegužės 4 d. išsiėmė vykdomąjį raštą, nurodydama, jog negauna vaiko išlaikymo jau 4 metus ir perdavė jį vykdyti antstolei. 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-21-88-4509 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino jį sumokėti 4 170,53 Eur įsiskolinimą ir 93,68 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 4 264,21 Eur. Pareiškėjas yra atlikęs periodinius mokėjimus ir nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., iš viso yra sumokėjęs 19 304,62 Lt (5 591 Eur ), o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. iš viso yra sumokėjęs 6 519 Eur. Vykdomosios bylos užvedimo momentu skolininkas buvo sumokėjęs iš viso 12 110 Eur išlaikymo. Įvertinus euro valiutos įvedimą Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d., skolininkas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. turėjo sumokėti 9 000 Lt (30 mėn. x 300 Lt), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės - 7 037,28 Eur (81 mėn. x 86,88 Eur). Taigi pagal teismo sprendimą pareiškėjas iki sūnaus pilnametystės jo išlaikymui turėjo sumokėti 33 300 Lt arba 9 643,68 Eur (111 mėn. x 300,00 Lt (86,88 Eur)), šią sumą mokant vaiko mamai – išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ne tik buvo pilnai įvykdęs savo prievolę 2021 m. gegužės 4 d., tačiau buvo įvykdęs savo prievolę iki pat sūnaus pilnametystės ir dar permokėjęs 2 466,32 Eur (12 110 Eur - 9 643,68 Eur). Pareiškėjas pažymėjo, jog šios aplinkybės buvo nurodytos antstolei 2021 m. liepos 7 d. prašyme, kuriuo buvo prašoma užbaigti vykdomąją bylą, nes pareiškėjas buvo pilnai įvykdęs savo prievolę pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau antstolė, išanalizavusi pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymų kopijas iš banko bei banko sąskaitų išrašus, nustatė, jog tik dalies mokėjimų paskirtyje buvo nurodoma, jog mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, o kai kurie mokėjimai atlikti ne pareiškėjo, todėl antstolė užskaitė tik mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta alimentai arba išlaikymas, kurių suma sudarė 9 167,48 Eur. Antstolė šiuo atveju nepagrįstai atsisakė užbaigti vykdomąją bylą neužskaitydama pareiškėjo pateiktų mokėjimų, nesiaiškindama kitų pavedimų kilmės ir paskirties.
2. Antstolė G. A. skundžiamame 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkyme Nr. S-21-88-7579 nurodė, kad 2021 m. gegužės 20 d. V. B. išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-88-4509, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-88-4511, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-88-4510. 2021 m. liepos 8 d. antstolės kontoroje gautas V. B. atstovo prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0088/21/00621 užbaigimo. Prašyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo teigiama, kad raginime nurodyta įsiskolinimo suma 4 170,53 Eur ir 93,68 Eur antstolės vykdymo išlaidų. Išieškotoja vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikė visiškai nepagrįstai, nes remiantis nurodytais mokėjimų pavedimais, skolininkas nėra skolingas, yra įvykdęs savo įsipareigojimą į ateitį iki pat sūnaus pilnametystės ir netgi yra permokėjęs. Skolininkas iš viso oficialiai bankiniais pavedimais išieškotojai yra sumokėjęs 19 304,62 Lt, kas pagal ekvivalentą 3,4528 atitiktų 5591 Eur ir 6519 Eur, taigi iš viso 12 110 Eur. Kaip minėta iki sūnaus pilnametystės skolininkas turėjo sumokėti 9 643,68 Eur, todėl yra susidariusi permoka, o ne nepriemoka. Skolininkui pateikus minėtus dokumentus, prašoma užbaigti pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0088/21/00621 ir įpareigoti pačią išieškotoją sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas dėl nesąžiningų veiksmų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis be pagrindo vykdymui pateikus jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą. Antstolė taip pat nurodė, jog prašyme dėl vykdomosios bylos Nr. 0088/21/00621 užbaigimo buvo pateikti mokėjimai, iš kurių matyti, kad išlaikymas/alimentai nepilnamečiui R. B. buvo mokami: 2013 m. balandžio 24 d. – 5389 Lt, 2014 m. balandžio 19 d. – 6000 Lt, 2016 m. sausio 29 d. - 1900 Eur; 2016 m. spalio 3 d. – 100 Eur, 2017 m. sausio 6 d. – 1500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 170 Eur, 2018 m. spalio 19 d. – 2 199 Eur. Visų kitų mokėjimų paskirtyje nenurodyta, kad buvo mokamas išlaikymas/alimentai, todėl antstolė, susipažinusi su pateiktais mokėjimo dokumentais, gali įvertinti ir užskaityti kaip vaiko išlaikymui tik tas lėšas, kurios buvo nurodytos, kad mokamos vaiko išlaikymui. Vykdomoji byla Nr. 0088/21/00621 užvesta siekiant išieškoti išlaikymo įsiskolinimą ir ne antstolio pareiga vertinti pateiktus mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta „pervedimas“, „papildymas“, ar kuriuos mokėjo ne V. B., o F. B.. Teikiant užklausas S. B., dėl išlaikymo įsiskolinimo patikslinimo, ji nurodė, kad išlaikymas nemokėtas už 4 metus, buvo siųsti pinigai vaikui gimtadienio proga, prie vaiko išlaikymo neprisideda jau ketvirti metai. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. liepos 7 d. prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo netenkintas ir vykdomoji byla neužbaigta.
3. Susipažinęs su antstolės argumentais, skolininkas pateikė papildomus paaiškinimus ir išlaikymo mokėjimo suvestines, padarytas atsižvelgiant į išlaikymo indeksavimą. Remdamasis suvestinių duomenimis skolininkas darė išvadą, kad skaičiuojant išlaikymą iki pat sūnaus pilnametystės permoka vis tiek yra 986,29 Eur, t. y. skolos nėra. O jei būtų užskaitomi visi pareiškėjo pateikti mokėjimų patvirtinimai, permoka būtų 1 821,82 Eur. Pažymėjo, jog pareiškėjas jau nuo 2012 m. spalio mėn. pervedė 3 500 Lt sumą, dėl ko nuo to laiko visą išlaikymo laikotarpį kiekvieną mėnesį buvo susidariusi permoka ir niekada nebuvo įsiskolinimo, nepriklausomai nuo mokėjimų dydžio ir laiko. Pareiškėjas pripažino, jog mokėjimai nebuvo atliekami kas mėnesį ir mokama buvo pagal galimybes, tačiau visada stengėsi, jog įsiskolinimo nebūtų. Vykdomojo rašto išdavimo metu buvo mažiausiai 1 486,29 Eur permoka (2 321,82 Eur, jei būtų įskaičiuojami visi mokėjimai).
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys S. B. ir R. B. atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) V. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės G. A. 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621. Likusioje dalyje skundo netenkino ir priteisė iš antstolės G. A. V. B. 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad skolininkas, išieškotoja ir antstolė ne vienodai vertina skolininko atliktus mokėjimus į išieškotojos sąskaitą. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. į išieškotojos sąskaitą buvo pervesta bendra 12 110 Eur suma (iš jos – 2 150 Lt arba 622,68 Eur pavedimus atliko skolininko tėvas F. B.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai (banko išrašai ir mokėjimo dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjas (skolininkas) teikė priteistą išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui.
7. Teismas sprendė, jog vykdomojo rašto išdavimo momentu nebuvo išlaikymo įsiskolinimo, todėl išieškotoja neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo antstoliui, nes skolininkas (pareiškėjas) tuo metu jau buvo įvykdęs visą prievolę (sumokėjęs išlaikymą iki vaiko pilnametystės 2021 m. rugsėjo mėn.) ir ją viršijęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad šias aplinkybes vykdymo procese privalėjo nustatyti išieškojimą vykdanti antstolė, nes tuo atveju, jeigu kilo abejonė dėl atlikto mokėjimo paskirties, išieškotojai turėjo būti išaiškinta pareiga pateikti antstolei įrodymus, patvirtinančius, kad atitinkami mokėjimai buvo nesusiję su išlaikymo prievole, o tokių įrodymų nepateikus, mokėjimai turėjo būti įskaityti skolininko nurodytai prievolei.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo prašo tenkinti jo 2021 m. liepos 7 d. antstolei adresuotą prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Tačiau šioje dalyje skundas netenkinamas, nes įstatymas numato, kad vykdomosios bylos užbaigimo, jos nutraukimo, sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo klausimus sprendžia antstolis (CPK XLII skyrius). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, gali pripažinti jo veiksmus arba neveikimą neteisėtais, tačiau negali priimti sprendimo, kuris įstatymu yra priskirtas tik antstolio kompetencijai.
9. Teismas remdamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi vertino, jog pareiškėjo ir antstolės G. A. interesai yra priešingi, nes pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621 ir vykdomąją bylą užbaigti, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės. Pažymėjo, kad byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621 ir vykdomąją bylą užbaigti, tačiau teismas pagrįstu pripažino tik vieną reikalavimą, t. y. prašymą panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl iš antstolės G. A. priteistina pareiškėjui 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties Nr. 2YT-21483-559/2021 dalį, kuria iš antstolės G. A. priteistos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos praktikos, pagal kurią antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo ir negali turėti asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.
1.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ne antstolio pareiga vertinti lėšas įmokėtas į išieškotojo sąskaitą kaip sąskaitos papildymas, ar nurodant kitą mokėjimo paskirtį. Kilus ginčui dėl pervestų sumų įskaitymo ir proceso šalių skirtingo vertinimo, ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme bendra tvarka, o ne vykdomojoje byloje, prisiteisiant iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.
1.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, nes antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo būti objektyvus bei nešališkas. Antstolis neturi ir negali turėti jokio asmeninio suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2YT-21483-559/2021 baigtimi, antstolis vykdydamas savo pareigas, įgyvendina Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintus vykdymo veiksmus.
1.4. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikintina, nes CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra ir negali būti taikoma, kadangi absoliučiai prasilenkia su elementaria logika ir bendraisiais teisės principais. Akivaizdu, kad šioje byloje priešingas interesas yra tarp V. B. ir S. B., todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš išieškojimo iniciatoriaus t.y. S. B..
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens antstolės G. A. atskirąjį skundą atmesti, paliki galioti 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Antstolė nurodo, jog skundžia nutartį tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, tačiau kaip argumentus toliau nurodo tuos pačius, kuriais netenkino pareiškėjo skundo ir dėl kurių iš esmės jau pasisakė pirmosios instancijos teismas nutartimi panaikindamas skųstą antstolės patvarkymą.
11.2. Antstolė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai, kadangi išlaikymo įsiskolinimo išieškojimu buvo suinteresuota išieškotoja, o ne sprendimo vykdymą realizuojanti antstolė. Šioje situacijoje vertinant iš teisinės perspektyvos ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nėra pagrindo sutikti su tokiais antstolės argumentais ir keisti ar panaikinti nutartį šioje dalyje. Nors formaliai vertinant išieškotoja ir buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu į bylą, tačiau savarankiškai neteikė jokių procesinių dokumentų, jokios nuomonės, todėl negalima daryti išvados, jog net ir susipažinusi su pareiškėjo pateiktais argumentais, skaičiavimais ir kitomis procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis vis dar laikėsi atitinkamos priešingos pozicijos.
11.3. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. antstolis R. V. ir kt., bylos 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. B. v. L. B., bylos Nr. 3K-3-78/2009; kt.) arba išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteista iš antstolės 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, kadangi sprendžiant dėl pervestų sumų įskaitymo ir proceso šalių skirtingo vertinimo, ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme bendra tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis, prisiteisiant iš antstolės bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.
15. CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Minėtoje CPK 510 straipsnio 2 dalyje skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
16. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo tvarką vykdymo proceso metu. Į šios teisės normos reguliavimo apimtį patenka atvejai, kai su pareiškimu, kuris numatytas CPK 593 straipsnio 2 dalyje, kreipiamasi tiesiogiai į teismą. Šiuo atveju, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl tam tikrų klausimų, kylančių vykdymo procese, nesikreipė.
17. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės atsisakymo atlikti veiksmus, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621 ir tenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. prašymą, bei pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antstolė patvarkymu netenkino skundo ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų nagrinėjimo tvarką, o ne CPK 593 straipsnio nuostatomis.
18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prašymas atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo nurodytas 2021 m. rugpjūčio 24 d. skunde dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-88-7579 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00621 ir tenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. prašymą, bei pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-88-8872 V. B. 2021 m. liepos 7 d. prašymo netenkino ir vykdomosios bylos neužbaigė, konstatuodama, jog antstolė gali įvertinti ir užskaityti kaip vaiko išlaikymui tik tas lėšas, kurios buvo nurodytos, kad jos mokamos vaiko išlaikymui, ir ne antstolės pareiga vertinti kitus mokėjimus su nurodymu „papildymas“ ar „pervedimas“.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentais, skundą dėl antstolė veiksmų su vykdomąja byla perdavė teismui, darytina išvada, jog CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme suinteresuoto asmens – antstolės ir pareiškėjo interesai bylos baigtimi yra priešingi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ar priešingo intereso nei pareiškėjas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vykdymo procese antstolės atliktų/neatliktų veiksmų vertinimo teisėtumo aspektu. Civilinė byla pagal skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolė nepripažino savo atliktų/neatliktų veiksmų neteisėtais, tačiau tai nustatyta teismo nutartimi, todėl yra pagrindas vertinti, jog pareiškėjo ir antstolės interesai yra priešingi.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip jau minėta bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
24. Pareiškėjas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui V. B. nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.