- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- II-73-1220/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01266-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 18.10Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas (ANK 489 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-206390-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287834987.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. (toliau Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-206390-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287834987 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. spalio 8 d., 19.53 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – ir PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo (nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimų ir padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, už ką jam paskirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. skundu prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-206390-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, o 2025 m. lapkričio 5 d. priimtame skundžiamame nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kokius administracinės teisės normas pažeidžiančius veiksmus jis atliko. Jo teigimu, administracinė nuobauda jam paskirta dėl 2025 m. spalio 8 d. apie 19.53 val. įvykusio atsitiktinio susitikimo su jo sūnumi K. K.. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19957-454/2024 buvo nutraukta jo ir A. K. santuoka bei patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo buvo išspręsti turtiniai klausimai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o jo bendravimas su sūnumi turėjo vykti geranoriškai susitarus. Pareiškėjas nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendravimas su vaiku vyko sklandžiai ir jis palaikė artimus, nuolatinius ryšius su sūnumi. Pablogėjus tarpusavio santykiams su buvusia sutuoktine, ji ne kartą kreipėsi į policiją, teigdama, jog jis kelia pavojų jai ir vaikui, nors jis niekada nenaudojo smurto ir nekėlė grėsmės jų saugumui. Nepaisant to, jam kelis kartus buvo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu Kauno apygardos teismas buvo jam paskyręs kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, pagal kurią jis privalėjo nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje Kaune. Dėl galiojančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių, kuriais buvo uždrausta lankytis gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jis apsigyveno tėvui K. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. N1-28-737/2025 pakeitė intensyvios priežiūros dienotvarkę, nustatydamas pareigą būti būtent šiuo adresu. 2025 m. spalio 2 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja G. R. pasirašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo jam buvo uždrausta nesilankyti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie A. K. ir K. K. arčiau nei 100 m bei su jais nebendrauti. Jis pabrėžė, kad šio orderio galiojimo metu jis minėtoje gyvenamojoje vietoje negyveno, ten nesilankė ir sąmoningai ryšių nei su buvusia sutuoktine, nei su sūnumi neieškojo. 2025 m. spalio 8 d. kartu su tėvu lankėsi (duomenys neskelbtini) esančiame stadione, kuriame vyksta „(duomenys neskelbtini)“ futbolo akademijos vaikų treniruotės, siekdamas pasikalbėti su treneriu apie sūnaus sportinius pasiekimus. Jis nurodė manęs, jog treniruotė tuo metu jau turėjo būti pasibaigusi, todėl jis nesiartino prie vaiko ir neinicijavo kontakto, tačiau vaikas, jį pamatęs, pats priėjo. Tuo metu buvusi sutuoktinė priėjo ir šį faktą užfiksavo. Jis pabrėžė, kad tokiu būdu buvo konstatuotas tik formalus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimas, tačiau jo veiksmai neatitinka ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Jis nurodė, kad nebuvo nustatyta nei viešosios tvarkos pažeidimo, nei nukentėjusių asmenų, nei padarytos žalos, taip pat nebuvo jo tyčios pažeisti orderį. Pažymėjo, kad ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, tačiau jis sąmoningai neieškojo kontakto su vaiku, o atsitiktinė situacija negali būti vertinama kaip tyčinis jo elgesys. Jo teigimu, vaiko interesams būtų buvę padaryta didesnė žala, jei jis būtų bandęs vengti vaiko ar nuo jo pasišalinti. Skundžiamame nutarime nurodyta veika neatitinka ANK 489 straipsnio 3 dalyje nustatytų administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas numato galimybę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ne tik nustačius smurto faktą, bet ir esant pagrįstai rizikai, jog smurtas gali būti panaudotas. Toks orderis nustato laikinus draudimus, įskaitant pareigą nesiartinti prie smurto pavojų patiriančių asmenų, nebendrauti su jais ir nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, o šių įpareigojimų vykdymo kontrolė pavesta policijos pareigūnams. Institucijos vertinimu, pareiškėjui 2025 m. spalio 2 d. buvo teisėtai skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000018872 15 dienų laikotarpiui, apie kurio įpareigojimus jis buvo informuotas ir juos žinojo. Orderio galiojimo metu pareiškėjas jo neskundė, todėl orderis galiojo iki 2025 m. spalio 17 d. Institucija nurodė, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog 2025 m. spalio 8 d. apie 19.53 val. (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti orderiu nustatyti draudimai nesiartinti ir nebendrauti su saugotais asmenimis. Pareiškėjas tik teigia neturėjęs tyčios pažeisti orderį. Institucijos vertinimu, pareiškėjas, žinodamas, kad nurodytu adresu tuo metu vyko jo sūnaus treniruotė, sąmoningai nuvyko į šią vietą, tokiu būdu sudarydamas sąlygas kontaktui, todėl jo veiksmai vertintini kaip tyčiniai. Be to, institucija pažymėjo, kad analogiškas orderio pažeidimas tuo pačiu adresu buvo fiksuotas ir anksčiau, dėl kurio pareiškėjui jau buvo taikyta administracinė atsakomybė, todėl nagrinėjamas pažeidimas laikytinas pakartotiniu. Pareiškėjo kaltė pagrįsta tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais administracinio nusižengimo požymiais, o jo pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į suinteresuotumą išvengti atsakomybės. Administracinė nuobauda paskirta įvertinus visuomenės interesą, prevencinius tikslus ir proporcingumo principą, taikant minimalią įstatyme numatytą sankciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą. Nurodė, kad visas vykstantis procesas yra susijęs su nepilnamečiu sūnumi K. K., dėl kurio šiuo metu tarp pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės vyksta ginčas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam yra ribojamos galimybės dalyvauti vaiko ugdyme – jam neleidžiama lankytis nei vaiko darželyje, nei futbolo treniruotėse, nei domėtis vaiko ugdymo procesu, o bet koks jo bandymas bendrauti ar domėtis vaiku dažnai baigiasi policijos iškvietimu. Pareiškėjas nurodė, jog yra gavęs žinučių, kuriomis buvusi sutuoktinė grasino kviesti policiją, jei jis ir toliau domėsis sūnaus gyvenimu. Pažymėjo, kad su buvusia sutuoktine išsiskyrė taikiai, be konflikto, ir jis niekada nesiekė sukelti grėsmės nei vaikui, nei buvusiai sutuoktinei. Pabrėžė, kad jo veiksmai visada buvo motyvuoti tėviška meile ir noru rūpintis vaiku – užtikrinti jo ugdymą, sveikatą, lankymą pas specialistus (logopedus ir kt.). Dėl skundžiamo nutarimo, kuriuo pareiškėjas kaltinamas nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderiu nustatytų įpareigojimų, pareiškėjas paaiškino, kad jis negyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo išduotas orderis. Pareiškėjas patvirtino, jog apie 2025m. spalio 2 d. išduotą apsaugos nuo smurto orderį žinojo, žinojo, kokie įpareigojimai jam buvo nustatyti, ir jų laikėsi. Jis nesiartino arčiau nei 100 metrų prie buvusios sutuoktinės A. K. ir sūnaus K. K., nesilankė nurodytu adresu, nebendravo ir neieškojo ryšio su buvusia sutuoktine. Pareiškėjas nurodė, kad apie orderį jam buvo pranešta telefonu, tačiau jokių oficialių dokumentų raštu jis negavo. Paaiškino, jog visi oficialūs pranešimai buvo siunčiami buvusios sutuoktinės vardu registruotu elektroniniu paštu, prie kurio pareiškėjas neturi prieigos. Jis pabrėžė, kad pats nėra nurodęs elektroninio pašto viešuosiuose registruose ir turi ribotus gebėjimus naudotis elektroniniu paštu, todėl nebuvo informuotas apie dalį procesinių veiksmų, įskaitant posėdžius. Dėl 2025 m. spalio 8 d. apie 19:53 val. įvykio pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu jis buvo kartu su savo tėvu K. K., vaiko seneliu, kuris yra buvęs futbolo veteranas ir pažįsta trenerius. Jie nuvyko į futbolo treniruotės vietą tam, kad pareiškėjo tėvas pasiteirautų trenerio, kaip sekasi anūkui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal jam žinomą grafiką vaiko treniruotė tą dieną turėjo būti pasibaigusi apie 19:45 val., tačiau grafikas buvo pakeistas iki 20:00 val., apie ką buvo informuota vaiko motina, bet ne pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats neieškojo kontakto nei su vaiku, nei su buvusia sutuoktine. Atvykus į vietą, atstumas tarp pareiškėjo ir vaiko su motina buvo didelis (pareiškėjo vertinimu – apie penkti šimtai metrų). Vaikas pats, pamatęs pareiškėją ir senelį, pribėgo prie pareiškėjo, šaukdamas „tėti, tėti“. Pareiškėjas pabrėžė, kad vaikas prie jo atbėgo pats, be jokios pareiškėjo iniciatyvos ar kvietimo. Pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo nei fizinių, nei emocinių galimybių nuo vaiko bėgti, nes tai būtų sukėlę vaikui dar didesnę emocinę žalą. Vaikas su pareiškėju bendravo trumpai – apie 3–4 minutes, po to pareiškėjas pats paragino vaiką grįžti pas motiną. Pareiškėjas pabrėžė, kad jokio pavojaus tą dieną nei vaikui, nei buvusiai sutuoktinei nebuvo, nebuvo jokio smurto, grasinimų ar agresyvaus elgesio. Jis nečiupo buvusios sutuoktinės telefono, jos negrasino ir nelietė, kaip teigiama buvusios sutuoktinės pareiškimuose. Įvykio vietoje buvo ir treti asmenys, įskaitant trenerį R. M.. Teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą pareiškėjas patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis pats ir jo sūnus. Jis paaiškino, kad vaizdo įraše matoma vieta yra šalia treniruoklių, netoli mokyklos išėjimo vartelių, kur jis stovėjo laukdamas tėvo, o vaikas pats pribėgo prie jo ir trumpam buvo šalia. Pareiškėjas pabrėžė, kad neturėjo ir neturi tyčios pažeisti apsaugos nuo smurto orderio, o susidariusi situacija buvo nulemta ne jo veiksmų, o atsitiktinių aplinkybių bei vaiko iniciatyvos. Jis nesutinka su paskirta nuobauda, laiko ją neproporcinga ir paremtą buvusios sutuoktinės manipuliacijomis, o ne realiu grėsmės ar pažeidimo faktu.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą, jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas buvo maždaug 500 metrų atstumu, tačiau institucija pažymi, kad tokie paaiškinimai nelogiški, nes standartinės futbolo aikštės dydis yra apie 105 x 68 metrų, o pareiškėjui buvo draudžiama artintis prie A. K. ir nepilnamečio K. K. arčiau nei 100 metrų. Atsižvelgiant į aikštės dydį ir vaiko buvimą treniruotėje, institucija nurodė, kad sunku tikėti, jog pareiškėjas galėjo visiškai išvengti kontakto. Todėl institucijos vertinimu pareiškėjo nurodytas 500 metrų atstumas yra tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Patikslindama pažeidimo esmę, institucija nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė konkretaus įpareigojimo – nesiartinti prie A. K. ir K. K. arčiau nei 100 metrų. Šis įpareigojimas buvo laikomas pažeistu ir įregistruotas Administracinių nusižengimų registrą. Nutarime šis įpareigojimas nebuvo smulkiai detalizuotas, tačiau kaltinimo esmė aiški – pareiškėjo nesilaikymas įpareigojimo. Įpareigojimas nesilankyti pas PPA nebuvo pažeistas, tačiau draudimas artintis arčiau nei 100 metrų faktiškai buvo pažeistas, nes pareiškėjas fiziškai priartėjo prie vaiko. Be kita ko institucija nurodė, kad atliekant administracinę teiseną A. K. tiesiogiai apklausta nebuvo – su ja bendrauta telefonu, protokolas parengtas remiantis jos pareiškimu ir kitomis bylos aplinkybėmis. Tai ne pirmas analogiškas atvejis toje pačioje vietoje – 2025 m. spalio 2 d. taip pat buvo registruota administracinė teisena dėl bandymo priartėti prie vaiko. Institucija pažymėjo, kad tikslus atstumas nebuvo nustatinėjamas, tačiau pareiškėjas ir vaikas faktiškai priartėjo vienas prie kito. Teisės aktuose nėra detaliai reglamentuota, kaip asmuo turi elgtis, jei pamato šalia esantį vaiką, tačiau vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pareiškėjas pagal jam paskirtus įpareigojimus turėjo atsitraukti bent 100 metrų.
Liudytoja A. K., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną kreipėsi į policiją, nes tuo metu K. K. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, draudžiantis artintis tiek prie jos, tiek prie jų sūnaus. Ji paaiškino, kad pareiškėjas dažnai ignoruoja nustatytus draudimus – atvyksta į vaiko treniruotes, reikalauja leisti bendrauti su vaiku. Liudytoja teigė, kad 2025 m. spalio 8 d. kartu su jos motina (kad būtų saugiau,) atvyko į sūnaus treniruotę. Nurodė, kad įvykio metu K. K. artinosi arčiau nei 100 metrų prie jos ir vaiko, kontaktavo ir bandė bendrauti, prašydamas leisti bendrauti su vaiku. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), treniruotės metu, tikslaus laiko kada prasidėjo treniruotė nežino dėl besikeičiančio grafiko. Ji paaiškino, kad pareiškėjas atėjo prie stadiono suoliukų arba aikštelės pakraštyje (tiksliai nepamena), stebėjo treniruotę, kalbino trenerį ir kitus tėvus. Ji pažymėjo, kad tuo metu kai pareiškėjas priėjo prie jos ji jautė pavojų, nes pareiškėjas griebė jai už pečių ir paėmė jos telefoną prieš jos valią, vėliau grąžino. Nurodė, kad vaikas tuo metu lakstė aikštelėje ir šalia nebuvo. A. K. taip pat nurodė, kad tai, jog K. K. artinasi arčiau nei 100 metrų prie jos ir jų sūnaus nėra vienkartinis įvykis – pareiškėjas ankstesnėmis dienomis panašiai ignoravo nustatytus draudimus, lankėsi tame pačiame stadione ir siekė bendrauti su vaiku, slėpdavosi už medžių ir stebėdavo treniruotes. A. K. pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai kelia pavojų tiek jai, tiek teisiniam proceso tikslui, nes orderio pažeidimai kartojasi, ir ji priversta nuolat pranešti policijai, užtikrinant savo ir vaiko saugumą. Ji paaiškino, kad K. K. uždrausta artintis prie jos ar vaiko, todėl jo prašyti leisti bendrauti su vaiku treniruotės metu reikštų orderio pažeidimą. A. K. nurodė, kad 2025 m. spalio 8 d. jos teigimu buvo įsimintina, nes matė, kad pareiškėjas yra aikštelėje, kalbina vaiką ir trenerius, ir, pastebėjusi, kad jis yra agresyviai nusiteikęs, paėmusi telefoną skambino numeriu 112. A. K. taip pat nurodė, kad pareiškėjas naudojo žeminančius žodžius, tačiau ji jų nesureikšmino, nes įpratusi prie tokio elgesio.
Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną, 2025 m. spalio 8 d., liudytojas dalyvavo treniruotėje (duomenys neskelbtini). Treniruotė vyko lauke, liudytojas tikslaus treniruotės pradžios laiko pasakyti negalėjo, bet patikino, kad treniruotė mažesniems vaikams tikrai buvo pasibaigusi 19.45 val., nes po jos treniruojasi vyresni vaikai. Liudytojas nurodė, kad po treniruotės būna atvejų, kad stadione lieka vaikų. Pažymėjo, kad treniruotės metu ir po jos tėvams leidžiama stebėti vaikų užsiėmimus stadione. Liudytojas nurodė, kad nei treniruotės metu, nei po jos tarp K. K. ir A. K. nebuvo matyti jokių konfliktinių situacijų. Paaiškino, kad po treniruotės liudytojas susitiko su pareiškėju ir jo tėčiu, kurį pažįsta nuo senų laikų. Šio susitikimo metu jie trumpai pakalbėjo apie K. treniruotes. Liudytojas nurodė, kad jo ir pareiškėjo, bei jo tėvo, pokalbio metu pareiškėjas su vaiku tiesiogiai nebendravo, liudytojas tik prisiminė, kad K. K. domėjosi, kaip sekasi jo sūnui. Kaip nurodė liudytojas, pokalbio metu K. K. stovėjo prie tolimesnių stadiono vartų, A. K. stovėjo prie suoliukų, atstumas tarp vartų ir suoliukų buvo apie 100 metrų arba daugiau, priklausomai nuo aikštės matmenų ir stadiono infrastruktūros (futbolo aikštė – apie 105 x 68 m, už aikštės yra keli bėgimo takai ir suoliukai). Liudytojas pažymėjo, kad atstumas tarp jų ir K. buvo didesnis nei 100 metrų, todėl fizinio kontakto nebuvo. Paaiškino, kad pokalbio metu K. K. teiravosi, ar jis ir jo tėvas gali lankytis treniruotėse ir stebėti vaiko treniruotes, liudytojas atsakė, kad nieko negali leisti. Liudytojas nežinojo apie pareiškėjui išduotą apsaugos nuo smurto orderį ir apie tai negirdėjo. Taip pat paaiškino, kad su A. K. buvo kalbėjęs dėl kokių priežasčių treniruotėse negali dalyvauti K. K. ir stebėti vaiko treniruotės, tačiau A. K. priežasties nenurodė.
Liudytojas K. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną liudytojas kartu su pareiškėju atvyko į (duomenys neskelbtini) stadioną pažiūrėti futbolo treniruotės. Treniruotės metu vaikai žaidė aikštėje, lakstė, o tėvai stebėjo iš tolo. Liudytojas nurodė, kad tarp K. K. ir A. K. nematė jokių konfliktų ar ginčų. Liudytojas nurodė, kad pasibaigus treniruotei jis bendravo su treneriu R. M., A. K. tuo metu buvo toliau, prie mokyklos, su ja liudytojas nekalbėjo, o anūką buvo sunku atskirti iš visų vaikų nes visi mūvėjo vienodas aprangas, tik vėliau tolumoje pamatė jį. Liudytojas nurodė, kad K. K. treniruotės metu ar po jos nebuvo prie savo vaiko – jis stovėjo su liudytoju ir stebėjo situaciją iš tolo. Po treniruotės A. K., jos motina ir vaikas K. nuėjo persirengti į mokyklą, tuo metu liudytojas su sūnumi išvyko namo. Liudytojas patvirtino, kad tarp A. K. ir K. K. tą dieną jokių konfliktų ar ginčų nebuvo, o pokalbis su treneriu vyko stadiono gale prie vartų, kurių atstumas iki kitų suoliukų ir žaidimo aikštelės buvo didesnis nei 100 metrų. K. K. nesusitiko su vaiku ir nesikreipė į A. K. nei treniruotės metu, nei po jos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, veikai, kad ją būtų galima laikyti administraciniu nusižengimu, yra būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-895/2019).
ANK 569 straipsnis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Byloje nustatyta, kad K. K. 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20639-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287834987 nubaustas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. spalio 8 d., 19.53 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje PPA gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo (nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimų ir padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, už ką jam paskirta 300 Eur bauda.
ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija nustato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama smurto patyrimo rizika, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad asmenys, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui 2025 m. spalio 2 d. 1 val. 6 min Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja paskyrė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0725000018872 (toliau Orderis), kuriuo K. K. buvo paskirti įpareigojimai: 1) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2) nesiartinti 100 m atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens A. K. ir kartu su ja gyvenančio vaiko K. K.. 3) nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu A. K. ir kartu gyvenančių vaiku K. K.. Orderio galiojimo laikotarpis nuo 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val. iki 2025 m. spalio 16 d., 23.59 val.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutarime nėra nurodyta, kurios Orderiu paskirtus įpareigojimus K. K. pažeidė. Iš esmės nutarime nenurodžius konkrečiai ir aiškiai, kaip pasireiškė ANK 489 straipsnio 3 dalyje, numatytas nusižengimas, kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas jam yra apribojama teisė į gynybą.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. spalio 8 d. A. K. pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. spalio 8 d., 19.53 val., buvęs vyras atvyko į vaiko futbolo treniruotę griebė jos telefoną ir čiupo jai už pečių bei pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjas ir nepilnametis vaikas stadione prie lauko treniruočių. Teismas pažymi, kad Institucijos nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, neaišku kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 3 dalyje.
ANK 618 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: <...> išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės <...>. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog K. K. 2025 m. spalio 8 d., 19.53 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų, nurodant visus įpareigojimus, kurie buvo paskirti minėtu Orderiu, tačiau nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečiais veiksmus K. K. atliko, nors dėl šių aplinkybių teismo posėdžio metu paklaustas institucijos atstovas R. K. patikslino pažeidimo esmę ir nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė konkretaus įpareigojimo – nesiartinti prie A. K. ir K. K. arčiau nei 100 metrų bei neieškoti ryšių. Pažymėtina, kad institucija pripažino, jog nutarime įpareigojimas nebuvo smulkiai detalizuotas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėjo, liudytojų parodymų, institucijos paaiškinimų, vaizdo įrašo nustatyta, kad šiuo atveju buvo pažeisti Orderiu paskirti įpareigojimai nesiartinti prie A. K. ir K. K. arčiau nei 100 metrų bei neieškoti ryšių su jais.
Ginčo byloje, kad nutarime nurodytą dieną ir laiku bei vietoje pareiškėjas buvo susitikęs su sūnumi bei matė A. K. nėra. Tačiau susitikimo motyvus pareiškėjas grindė tuo, kad 2025 m. spalio 8 d. kartu su savo tėvu K. K., jis nuvyko į stadioną, kuriame treniruojasi jo sūnus, pasikalbėti su sūnaus treneriu. Pareiškėjas pažymėjo, kad manė, jog tuo metu sūnaus treniruotės jau bus pasibaigusios, apie pasikeitusį treniruočių grafiką jis nebuvo informuotas. Pareiškėjas tvirtino taip pat, kad tikslo ar ketinimo pažeisti jam taikomus Orderiu įpareigojimus neturi. Šiuo atveju pareiškėjo teiginius patvirtino liudytoju apklaustas K. K.. Nors liudytoja A. K. teigė, kad pareiškėjas buvo prie jos prisiartinęs, paėmęs jos telefoną, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei K. K., nei vaiko treneris, kuris apklaustas liudytoju. Šis liudytojas patvirtino, kad nematė K. K. ir A. K. susitikimo ar konflikto. Be to, šis liudytojas teigė, kad jo bendravimo su K. K. metu vaiko treniruotė jau buvo pasibaigusi, jų pokalbio metu vaiko šalia nebuvo ir jo nematė. Liudytojos A. K. teiginio, kad prie jos buvo prisiartinęs K. K. nepatvirtino kiti liudytojai, to nepatvirtina ir pačios A. K. pateiktas vaizdo įrašas. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo nėra matyti, kas filmuoja, be to, tarp filmuojančio asmens ir įraše matomo K. K. yra gana didelis atstumas, sunku įžiūrėti filmuojamų asmenų veidus. Pabrėžtina, kad vaizdo įraše matyti vienas nuo kito nutolę K. K. ir sūnus K. K., t. y. vaikas matyti ant lauko treniruoklio, o K. K. toliau stovintis. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, koks buvo faktiškai atstumas tarp vaiko ir K. K., o taip pat tarp K. K. ir A. K. nėra. Vizualiai įvertinti, kokiu atstumu K. K. yra nuo sūnaus, įvertinus vaizdo įrašo kokybę ir trukmę nėra galimybės.
Teismas pažymi, kad Orderio paskyrimas savaime nereiškia, kad bet koks vėlesnis pareiškėjo buvimas viešoje vietoje, kurioje yra saugomi asmenys, automatiškai sudaro administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik nustačius ne tik formalų orderio sąlygų pažeidimą, bet ir pareiškėjo tyčią nesilaikyti jam nustatytų įpareigojimų. Administracinė atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimą galima tik tada, kai nustatoma asmens tyčia, t. y. kai asmuo suvokia draudimų turinį ir sąmoningai siekia jų nesilaikyti. Vien formalus orderio sąlygų pažeidimo konstatavimas, neįrodžius subjektyviosios nusižengimo pusės, nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.
Teismo vertinimu, šioje byloje nenustatytas K. K. veiksmuose būtinasis nusižengimo, nurodyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia), t. y. kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytus įpareigojimus, ir norėjo taip veikti. Iš nustatytų aplinkybių sprendžiama, kad nors K. K. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 3 dalyje uždraustus veiksmus, tačiau jo tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus byloje neįrodyta. Jo atvykimas į sūnaus futbolo treniruotę nekėlė realaus pavojaus A. K. ir jų sūnui, nes, kaip minėta į futbolo stadioną atėjo su tikslu pasikalbėti su treneriu dėl sūnaus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad K. K. tikslas atvykus į sūnaus futbolo treniruotę buvo sukelti pavojų buvusiai sutuoktinei ir jų sūnui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas įvykio metu sugriebė A. K. ir paėmė jos telefoną. Be kita ko, vaizdo įrašas patvirtina, kad K. K. tuo metu, kada buvo šalia sūnaus nebuvo agresyviai nusiteikęs nei buvusios sutuoktinės atžvilgiu nei jų sūnaus, įraše nematyti ir A. K. šalia K. K.. Įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje įrodymų, kad buvo kilęs realus pavojus A. K. ar sūnui nėra. Šios aplinkybės nepatvirtina nei vaizdo įrašas, nei liudytojų parodymai. Be to, į įvykio vietą nebuvo iškviesti nei policijos pareigūnai, nei medikai, todėl manytina, kad įvykio metu A. K. nelaikė, kad jai yra kilusi kokia nors grėsmė. Akcentuotina, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip vaikas ramiai sportuoja su lauko treniruokliu, o K. K. stovi ramiai, su nieko nekalba, kiek toliau nuo jo. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, negalima vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių kitaip, formaliai pripažįstant, kad vien atvykimo į sūnaus futbolo treniruotę faktas yra pakankamas pareiškėjo kaltės įrodymas, nepaisant šio atvykimo pagrindo ir kitų byloje nustatytų faktų, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir iškreiptų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio esmę (apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, be pagrindo neribojant daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti, kitų asmenų teisių).
Pažymėtina, kad tyčia negali būti preziumuojama vien iš asmens buvimo toje pačioje vietoje kaip ir saugomas asmuo, ypač kai tokia vieta yra vieša ir prieinama neribotam asmenų ratui. Būtina nustatyti aktyvius, sąmoningus veiksmus, nukreiptus būtent į orderio pažeidimą. Teismas pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai siekė pažeisti orderiu paskirtus įpareigojimus ir buvo kilęs realus pavojus A. K. ir vaikui. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė jam taikomus apribojimus ir jų laikėsi tiek, kiek tai buvo objektyviai įmanoma viešoje, visiems prieinamoje erdvėje. Tai leidžia daryti išvadą, kad subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė – tyčia – pareiškėjo veiksmuose nepasireiškė. Be to, skundžiamame nutarime nebuvo nustatyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai būtų patvirtinę jo tyčią. Nutarime apsiribota bendro pobūdžio teiginiais, neatskleidžiant, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas sąmoningai pažeidė jam nustatytus draudimus. Toks motyvavimo trūkumas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu ir papildomai patvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumą.
Vertinant atsakomybę pagal ANK 489 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik formalų draudimo pažeidimą, bet ar veiksmai faktiškai galėjo kelti realų pavojų saugomam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. e2AT-45-697/2025). Pažymėtina, kad šioje situacijoje trumpas pareiškėjo ir vaiko kontaktas ar kelių minučių bendravimas, neinicijuotas pareiškėjo, negali būti laikomas tyčiniu orderio pažeidimu ar realią grėsmę sukeliančiu elgesiu.
Atsižvelgdamas į visų surinktų įrodymų visumą ir, vadovaujantis tuo, kas aptarta pirmiau, konstatuotina, kad K. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje sudėties. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-206390-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287834987 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.